Imi pašalpą – imk ir šluotą

Imi pašalpą – imk ir šluotą

Šiemet socialinių pašalpų mokėjimą perdavus savivaldybėms, tikėtasi sutaupyti lėšų kontroliuojant, ar  pašalpą gyventojai  gauna pagrįstai. Tačiau Šiauliuose vasarį pašalpų gavėjų ne sumažėjo, o padaugėjo. Jiems tenka atidirbti visuomenei naudingą darbą, tačiau gavėjų yra kelis kartus daugiau nei dirbančiųjų.

Rita ŽADEIKYTĖ

rita@skrastas.lt

Pašalpų gavėjų daugėja

Nuo šių metų sausio 1 dienos socialinių pašalpų mokėjimą ir kontrolę perdavus savivaldybėms, Šiauliuose kol kas vyksta atvirkštinis, nei tikėtasi, procesas – pašalpų gavėjų ne mažėja, o daugėja.

Socialinės paramos skyriaus vedėjos Irenos Kiurienės teigimu, sausį pašalpų gavėjų buvo 4244, o vasarį išaugo iki 4319. Kodėl?

„Daugiau žmonių buvo atleista iš darbo, užsiregistravo Darbo biržoje ar buvo pripažinti neįgaliais“, – priežastis vardijo I. Kiurienė.

Šiauliuose nuo vasario 1 dienos vien panaikinus maršrutinius mikroautobusus, daugiau nei 100 žmonių liko be darbo. Didžioji jų dalis užsiregistravo Darbo biržoje.

Piniginė socialinė parama yra mokama ne tik nedirbantiems – registruotiems Darbo biržoje, neįgaliems, motinystės/tėvystės atostogose esantiems asmenims, bet ir dirbantiems gyventojams, jeigu vienam šeimos nariui vidutiniškai per mėnesį tenka mažiau nei 350 litų.

Iš ko sutaupys?

Eksperimentiniuose šalies rajonuose, kur nauja pašalpų teikimo praktika taikyta ir 2013 metais, kai kurios savivaldybės per metus sutaupė po kelis milijonus litų. Buvo sutaupyta iš to, kad gyventojams nebepavykdavo nuslėpti pajamų, kai gyvenantys kaip šeima asmenys nebuvo vedę, o vienas iš jų turi darbą.

Jeigu paramos gavėjų daugėja, kaip Šiaulių savivaldybė vykdys planus taupyti lėšas?

Vedėjos I. Kiurienės teigimu, taupyti Savivaldybė jau buvo pradėjusi pernai, todėl ženklaus sutaupymo per pirmus du šių metų mėnesius nepajuto.

„Iki šiol taupėme iš to, kad žmonėms, atsisakiusiems dirbti visuomenei naudingą veiklą, parama nebeskiriama. Jau nuo pernai birželio paramos nebeskiriame, jeigu paramos gavėjas perleido savo turtą kitam asmeniui už sumą, kuri yra mažesnė negu pusė vertės. Jeigu įsigijo turto už daugiau, nei turėjo piniginių lėšų. Galime neskirti tiems, kurie, dirbdami su verslo liudijimais, per trijų mėnesių laikotarpį pajamas rodo mažesnes nei minimali alga“, – sakė I. Kiurienė.

Ėmė spausti prie darbo

I. Kiurienės teigimu, šių metų vasarį Šiauliuose atlikti visuomenei naudingos veiklos buvo pasiųsta 1390 asmenų, kurie gauna piniginę socialinę paramą ar kompensacijas už šildymą ir vandenį. Dirbančiųjų skaičius didėja: 2013 metų vasarį atidirbančiųjų už pašalpas buvo 984.

Kodėl socialinių pašalpų gavėjų yra kelis kartus daugiau nei dirbančiųjų visuomenei naudingą darbą?

„Pavyzdžiui, šeimoje yra septyni vaikai ir mama. Visi jie gauna socialinę pašalpą, bet atidirbti reikia tik mamai“, – skaičiavo I. Kiurienė.

Visuomenei naudingą darbą turi atidirbti visi, gaunantieji piniginę socialinę pašalpą arba kompensacijas, išskyrus visišką negalią ar mažesnį nei 45 procentai darbingumą turintys asmenys, senatvės pensininkai, besimokantys asmenys, nėščios moterys.

Visi kiti, gaunantys piniginę socialinę paramą, turi atidirbti po 60 valandų per ketvirtį, bet per mėnesį – ne daugiau nei 40 valandų, o per dieną – ne daugiau kaip 4 valandas. I Kiurienės teigimu, niekas neturi teisės atleisti nuo šios veiklos tuos, kuriems ją atlikti priklauso.

Įkurtas naujas poskyris

Šiemet Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo centre įkurtas naujas Visuomenei naudingos veiklos organizavimo poskyris. Įsteigti trys nauji etatai: poskyrio vadovo ir dviejų specialistų.

Užvakar pašalpas gaunantys šiauliečiai valė Tilžės gatvės prieigas nuo įvažiavimo į Šiaulius iš Bubių pusės. Kita dalis rinko šiukšles iš krūmynų senųjų miesto kapinių prieigose, Draugystės prospekte. Darbo  per Miesto infrastruktūros skyrių pasiūlo biudžetinės, viešosios miesto įstaigos ir draugijos.

Žmonės suskirstyti į dvi brigadas, kurioms vadovauja poskyrio specialistai, vykstantys į darbo vietas ir kontroliuojantys darbą.

Švietimo centro direktorius Arūnas Šarkus sakė, kad dažniausia visuomenei naudinga veikla – aplinkos valymas ir tvarkymas.

„Dažniausiai renka šiukšles, nes miestas po žiemos labai negražiai atrodo. Tačiau yra ir inteligentiškų darbų, pavyzdžiui, susegti bylas. Šiuos darbus skiriame tiems, kurie negali dirbti fizinio darbo“, – sakė A. Šarkus.

Konfliktai – nuolatiniai

Socialinės paramos skyriaus vedėjos I. Kiurienės teigimu, yra nemažai protestuojančių dėl to, kad reikia dirbti už pašalpas.

„Labiausiai yra nepatenkinti tie žmonės, kurių darbingumo lygis yra 45–55 procentai, arba pagal ankstesnį vertinimą – III grupės negalią turintys asmenys. Skundžiasi, kad neturi sveikatos. Bet jeigu jie yra pripažinti iš dalies darbingais, Darbo biržoje ieško darbo, tai ką mes galime padaryti? Juk neduodame jiems griovių kasti arba akmenis nešioti“, – sakė I. Kiurienė.

Nepasitenkinimas kyla ir dėl to, kad nesvarbu, kiek piniginės socialinės paramos žmogus gauna – 20 ar 200 litų, visiems reikia atidirbti vienodą skaičių – 60 valandų.

„Jeigu žmogus galvoja, kad jam nereikia paramos, tegul atsisako. O jeigu reikia – privalo atidirbti“, – sakė I. Kiurienė.

Švietimo centro direktorius A. Šarkus teigė, kad nedidelių konfliktų su pašalpų gavėjais kyla nuolat.

„Yra užgeriančių ir neateinančių į darbą, o neišdirbę valandų negauna mūsų poskyrio patvirtinimo, kad atidirbo, ir nebetenka pašalpos. Kiti piktinasi, kad vienodą valandų skaičių reikia atidirbti ir mažas, ir kelių šimtų litų pašalpas gaunantiems žmonėms. Treti piktinasi, kad valyti gatves yra žemiau jų išsilavinimo ribos“, – pasakojo A. Šarkus.

Rajonuose pašalpos karpomos

Rajonuose situacija kitokia – pašalpų gavėjų mažėja. Seniūnijose dirba visuomeninės komisijos, kurios bendrauja su pašalpų gavėjais, gerai žino jų gyvenimo sąlygas ir pajamas bei taria patariamąjį žodį skirti, ar neskirti pašalpą.

Kelmės rajono socialinės paramos skyriaus vedėja Reda Každailienė „Šiaulių kraštui“ sakė, jog pašalpų gavėjų nuo metų pradžios palaipsniui mažėja: per mėnesį pašalpa yra nebemokama 10–20 buvusių pašalpų gavėjų.

„Žmonės nesutinka, kad būtų patikrintos buities sąlygos: geriau atsisako pašalpos. Kita kategorija – patikrinus buities sąlygas, atsisako atvykti į posėdžius ir nepasirašo buities sąlygų akto. Savivaldybė yra pasitvirtinusi tvarką: jeigu žmogus be pateisinamos priežasties neatvyko į posėdį, jam pašalpa nebeskiriama“, – sakė vedėja R. Každailienė.

Pakruojo rajono savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vedėjo pavaduotojos Kristinos Baguževičienės teigimu, rajone pašalpų gavėjų mažėja nežymiai.

„Pašalpų gavėjų natūraliai sumažėjo dėl to, kad yra padidėjusi minimali alga, keitėsi pajamų mokesčio skaičiavimas“, – sakė K. Baguževičienė.

Šiaulių rajono socialinės paramos skyriaus vedėjos Irenos Simanauskienės teigimu, rajone gaunančiųjų pašalpas skaičius kol kas beveik nemažėja – komisijos seniūnijose tik pradeda darbą. Panaši situacija yra ir Joniškio rajone.

Taupo treti metai

Radviliškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas Ivanna Žmėjauskienė sakė, kad savivaldybės tikslas ne sutaupyti, o skirti paramą tiems asmenims, kuriems jos labiausiai reikia.

Radviliškio rajono savivaldybė buvo eksperimentinė savivaldybė, kuri jau nuo 2012 metų pradžios pati skirstė paramą, ir paramos gavėjų mažėjo jau kelerius metus.

Iki eksperimento pradžios 2011 metų sausį socialines pašalpas gaudavo 4336 rajono gyventojai, jiems buvo išmokėta daugiau nei 964 tūkstančiai litų per metus. O 2014 metų sausį socialinės pašalpos gavėjų rajone suskaičiuoti 3357 asmenys.

Akmenės rajono savivaldybė taip pat buvo eksperimentinė ir pradėjo pati administruoti ir kontroliuoti pašalpų mokėjimą dar nuo 2012 metų. Per metus Akmenės rajono savivaldybė sutaupydavo po kelis milijonus litų. Sutaupytieji milijonai panaudoti įvairioms rajono reikmėms: nutiesta naujų šaligatvių, įrengta vaikų žaidimų aikštelių, remontuotas ir savivaldybės pastatas.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

DARBAS: Atidirbantys už pašalpas šiauliečiai renka šiukšles Tilžės gatvėje. Nesutiktų dirbti – pašalpų nebegautų.

DIDĖJIMAS: Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Kiurienė sako, kad pačiai Savivaldybei pradėjus skirstyti pašalpas, jų skaičius ne mažėja, o didėja.