Įgulos kovojo su ugnimi ir karščiu

Įgu­los ko­vo­jo su ug­ni­mi ir karš­čiu

Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ka­ri­nių oro pa­jė­gų (KOP) įgu­los su sraig­tas­par­niais Mi-8T sku­bė­jo į pa­gal­bą ge­sin­ti de­gan­čius Lat­vi­jos ir Šve­di­jos miš­kus, dur­py­nus. Stai­gūs nau­ji gais­ro ži­di­niai, pra­ga­riš­kas karš­tis ir nuo­šir­di vie­ti­nių pa­gal­ba – to­kia bu­vo įgu­lų kas­die­ny­bė.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Skri­do pa­dė­ti

Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės KOP sraig­tas­par­niai Mi-8T Lat­vi­jai ko­vo­ti su ug­ni­mi tal­ki­no nuo lie­pos 18 die­nos. Šve­di­jo­je ug­nį mal­ši­na nuo lie­pos 21 die­nos.

KOP Avia­ci­jos ba­zė­je Šiau­liuo­se prie že­mė­la­pio sto­ja Lat­vi­jo­je gais­rus ge­si­nęs įgu­los va­das ka­pi­to­nas Ka­zi­mie­ras Lo­ma­nas, Šve­di­jo­je su ug­nim ko­vo­jęs įgu­los va­das ka­pi­to­nas Ri­man­tas Li­dė ir įgu­los gel­bė­to­jas vy­res­ny­sis ei­li­nis Sau­lius Ra­kaus­kas.

Dėl gais­rų R. Li­dei ir S. Ra­kaus­kui te­ko paau­ko­ti ato­sto­gas, K. Lo­ma­nui – su­pla­nuo­tas pra­ty­bas Es­ti­jo­je.

K. Lo­ma­nas pirš­tu be­da į te­ri­to­ri­ją tarp Tal­sų ir Stik­lių, ke­liau­ja ar­čiau Es­ti­jos sie­nos – ro­do Ra­ma­tą. Vi­sur čia pra­siau­tė ug­nis.

R. Li­dė že­mė­la­py­je ke­liau­ja ko­ne per pu­sę Šve­di­jos. Įgu­la bu­vo dis­lo­kuo­ta Vek­šės (Växjö) ba­zė­je.

Lat­vi­jai ant­ro­ji lie­tu­vių įgu­la tal­ki­no lie­pos 26–rugpjūčio 4 die­no­mis. Tal­sų ir Stik­lių apy­lin­kė­se kar­tu su lie­tu­viais ug­nį mal­ši­no ir lat­viai, bal­ta­ru­siai sraig­tas­par­niais Mi-8MTV (Mi-17).

K. Lo­ma­no va­do­vau­ja­mai įgu­lai pri­klau­sė ant­ras la­kū­nas na­vi­ga­to­rius ka­pi­to­nas Ro­kas Pau­liu­kai­tis, bor­to tech­ni­kas vy­res­ny­sis ser­žan­tas spe­cia­lis­tas Vid­man­tas Zup­ka. Jau ant­rą kar­tą Lat­vi­jo­je gais­rus mal­ši­nu­sį R. Pau­liu­kai­tį vė­liau pa­kei­tė ka­pi­to­nas Ro­ber­tas Kve­da­ras.

„Atsk­ri­dę gal­vo­jo­me, gal po­rą die­nų pa­ge­sin­si­me ir grį­ši­me. At­ro­do, jau ra­mu, bet ry­te su­ži­nai, kad ki­tur de­ga. Ar­ba: skren­di kar­tą, ant­rą, nie­ko, o tre­čią kar­tą at­si­ran­da at­vi­ra ug­nis, vė­jas įpu­čia“, – sa­ko K. Lo­ma­nas.

K. Lo­ma­nas su įgu­la į Lat­vi­ją at­skri­do, kai gais­ras jau bu­vo ap­ri­męs. Iš ko­le­gų, ge­si­nu­sių ug­nį sa­vai­te anks­čiau, iš­gir­do, kad vaiz­das sky­rė­si kaip die­na ir nak­tis, dėl gais­ro net bu­vo eva­kuo­tas Stik­lių kai­mas, esan­tis Pu­zės apy­gar­do­je.

Atsk­ri­dus ant­ra­jai lie­tu­vių įgu­lai, gy­ven­to­jai jau bu­vo su­grą­žin­ti, bet ne­trū­ko po­li­ci­jos, ug­nia­ge­sių, in­ten­sy­viai ste­bė­tas ju­dė­ji­mas bai­mi­nan­tis, kad ug­nis vėl neišp­lis­tų.

Lie­tu­viai ge­sin­ti ug­nies skrai­dė kiek­vie­ną die­ną. Kan­ki­no karš­tis: bu­vo sun­ku ne tik žmo­nėms, bet ir tech­ni­kai, rei­kė­jo įdė­miai ste­bė­ti, kad ne­per­kais­tų va­rik­liai, ne­nuk­ris­tų sraig­tas­par­nio ap­su­kos.

Nuo karš­čio šla­pi tap­da­vo ir la­kū­nų kom­bi­ne­zo­nai: iš­li­pę vy­rai kiek ap­džiū­da­vo ir vėl skris­da­vo.

„Pa­tir­ties ir pra­kti­kos to­kie skry­džiai tik­rai duo­da“, – nea­be­jo­ja K. Lo­ma­nas.

La­kū­nas skai­čiuo­ja: dvi va­lan­dos ku­rui už­si­pil­ti, dvi – skry­džiui ir be­veik 20 iš­lie­tų va­di­na­mų­jų „bam­bių“ ("Bam­bi Buc­ket") – van­dens kau­šų. Bu­vo die­nų, kai per die­ną iš­lie­da­vo apie še­šias­de­šimt kau­šų. Vie­nu kar­tu pa­sem­da­vo ir iš­pil­da­vo maž­daug 2 tūks­tan­čius lit­rų van­dens.

Vie­ti­nių vai­šės

K. Lo­ma­nas šyp­so­da­ma­sis pa­sa­ko­ja, kaip drau­giš­kai lie­tu­vius su­ti­ko vie­tos gy­ven­to­jai. „Vie­ną va­ka­rą pre­ky­bo­se cent­re nu­si­pir­ko­me leng­vai pa­val­gy­ti. Ki­tą die­ną at­vy­ko vy­ru­kas ir at­ve­žė du pil­nus mai­šus mais­to. Klau­sia­me, iš kur nu­pir­kai? O jis sa­ko, kad par­duo­tu­vės per­so­na­las, ku­rio­je bu­vo­me va­kar, da­vė ne­mo­ka­mai! Kaip ne­mo­ka­mai?! Pa­si­ro­do, už tai, kad ge­si­na­me gais­rą!“

Vie­ti­nė de­ga­li­nė vai­ši­no ka­va. K. Lo­ma­nui iš pra­džių net bu­vo sun­ku pa­ti­kė­ti. Iš­gir­do tą pa­tį at­sa­ky­mą: už tai, kad ge­si­na­te.

Iš pra­džių ug­nia­ge­siai ne­bu­vo pa­si­rū­pi­nę ge­ria­muoju van­de­niu – jo at­ne­šė vie­ti­niai.

„Vie­ti­nis la­kū­nas, ku­ris mu­mis la­bai rū­pi­no­si, sa­kė, kad tiek sraig­tas­par­nių čia gy­ve­ni­me nė­ra bu­vę“, – juo­kia­si K. Lo­ma­nas. Tad pri­si­rink­da­vo daug žiū­ro­vų: mo­juo­da­vo, fo­tog­ra­fuo­da­vo, klau­si­nė­da­vo, gal pa­skrai­dins? Vie­ti­niams kar­tu bu­vo ir pra­mo­ga. Ypač di­džiu­lis įspū­dis – vai­kams, į sraig­tas­par­nius žiū­rė­ju­siems di­de­lė­mis aki­mis.

Lat­vi­jo­je ug­nis siau­tė dur­py­nuo­se, miš­kuo­se – vis­kas iš­džiū­vę, su­dė­tin­ga priei­ti. Vie­na­me iš dur­py­nų bu­vo ker­ta­mi me­džiai, kad ga­lė­tų pri­va­žiuo­ti sun­kio­ji tech­ni­ka. Ir vi­si lau­kė, mel­dė lie­taus.

„Tal­sų mies­te­ly­je sa­kė: Die­vo už­mirš­tas kraš­tas. At­ro­dė, jau de­be­sys ap­lin­kui vaikš­to, bus lie­taus, ryt bus ge­rai! Ten, kur sto­vė­jo sraig­tas­par­nis, nu­li­jo, o kur gais­ras – nė la­šo!“ – pa­sa­ko­ja K. Lo­ma­nas.

Dėl saus­ros tik spėk su­ktis: iš­skren­dant lie­tu­viams bal­ta­ru­siai jau bu­vo ga­vę ži­nių apie pra­si­de­dan­čius gais­rus sa­vo ša­ly­je, šeš­ta­die­nį bu­vo už­si­de­gęs miš­kas prie Ruk­los. Nuo gais­ro, sa­ko K. Lo­ma­nas, nie­kas neap­sau­go­tas. Ypač, kai to­kie karš­čiai.

Var­gas dėl van­dens

Įgu­los va­das ka­pi­to­nas Ri­man­tas Li­dė, ant­ras la­kū­nas ka­pi­to­nas Va­lius Ur­bo­nas, ka­pi­to­nas Vin­cas Chra­pa­čas, vy­res­ny­sis ei­li­nis Sau­lius Ra­kaus­kas gais­rus ge­si­no Šve­di­jo­je. Į Šiau­lius grį­žo pir­ma­die­nį, rugp­jū­čio 6-ąją.

R. Li­dės va­do­vau­ja­ma įgu­la bu­dė­da­vo pa­gal iš­kvie­ti­mą, pa­reng­ties lai­kas – 30 mi­nu­čių.

„Kel­da­vo­mės ket­vir­tą ry­to, penk­tą jau bū­da­vo­me ae­rod­ro­me. Anks­čiau­siai iš­skri­do­me be pen­kio­li­kos mi­nu­čių šeš­tą va­lan­dą. Dar vė­su, ne taip karš­ta, dar ge­rai trau­kia sraig­tas­par­nis“, – sa­ko R. Li­dė.

Lie­tu­viai ap­si­sto­jo Vek­šės ba­zė­je, jiems bu­vo pa­rū­pin­ta nak­vy­nė, mais­tas. Iš pra­džių Vek­šė­je sto­vė­jo net še­ši sraig­tas­par­niai: lie­tu­vių, trys vo­kie­čių ir du aust­rų. Lie­tu­viai bu­vo vie­nin­te­liai ka­riš­kiai. Vo­kie­čiai, aust­rai at­vy­ko su spe­cia­liai pa­reng­tais, pa­leng­vin­tais sraig­tas­par­niais: jie ke­liau­ja ge­sin­ti gais­rų pa­gal iš­kvie­ti­mus po vi­są pa­sau­lį.

Šve­di­jo­je koor­di­nuo­jan­ti Ci­vi­li­nės sau­gos tar­ny­ba nu­ro­dy­da­vo gais­rų vie­tas bei kur tu­ri skris­ti lie­tu­viai, vo­kie­čiai, aust­rai.

„Gau­na­me už­duo­tį, koor­di­na­tes, že­mė­la­pį, ar­ti­miau­sią ae­rod­ro­mą, kur bū­tų ga­li­ma už­si­pil­ti ku­ro. Vis­ką skai­čiuo­ji: kiek iki taš­ko, kad grei­tis bū­tų ge­ras. Dū­mus iš to­li pa­ma­tai, ieš­kai aikš­te­lės nu­si­leis­ti, iš­si­me­ti „bam­bį“, skren­di, dai­rai­si van­dens“, – apie gais­rų ge­si­ni­mo ope­ra­ci­jas pa­sa­ko­ja R. Li­dė.

S. Ra­kaus­kas pa­dė­da­vo įgu­lai pa­si­krau­ti, iš­si­krau­ti įran­gą, ste­bė­ti, kad van­duo kris­tų kuo efek­ty­viau, bei pe­ri­met­rą ap­link or­lai­vį, nes bū­da­vo dir­ba­ma kar­tu su ki­tų ša­lių sraig­tas­par­niais.

„Bu­vo­me pa­si­ren­gę at­lik­ti ir gel­bė­ji­mo dar­bus, eva­kua­ci­ją, tu­rė­jo­me įran­gą, ačiū Die­vui, jos ne­rei­kė­jo pa­nau­do­ti“, – sa­ko S. Ra­kaus­kas.

Iki gais­ro vie­tos Šve­di­jo­je lie­tu­viams tek­da­vo skris­ti ir dvi va­lan­das. Die­na praei­da­vo la­bai greit.

„Jei Lie­tu­vo­je miš­kai su­skirs­ty­ti aiš­kiais kvad­ra­tais, ten to nė­ra, vien eg­lės ir pu­šys, vie­to­vė ak­me­nuo­ta. Skren­di ir gal­vo­ji, kur aikš­te­lė, ne­ga­li nu­si­leis­ti, ak­me­nys. Šve­dams vė­liau sa­kiau, kad pas mus kiek­vie­nas di­des­nis ak­muo tu­ri sa­vo var­dą, o pas jus pun­tu­kai iš eže­rų ky­šo! At­ro­do, ir žmo­nių nė­ra, vien miš­kai, vie­na ki­ta tro­be­lė – kaip ro­bin­zo­nų. Ga­liau­siai ran­di ko­kį ūki­nin­ką, ga­nyk­lo­je ir nu­tū­pi“, – pa­sa­ko­ja R. Li­dė.

Nors eže­rų Šve­di­jo­je daug, dau­gu­ma jų sek­lūs. „Bam­bis“ nu­kris­da­vo ant šo­no ir ne­pri­si­sem­da­vo. Pa­sak R. Li­dės, vo­kie­čiai sem­da­mi į ak­me­nis su­plė­šė ne vie­ną sa­vo „bam­bį“.

Kai pa­si­sek­da­vo ras­ti tin­ka­mą eže­rą, įgu­la su­kda­vo tą pa­tį ra­tą – „va­žiuo­da­vo ka­ru­se­le“.

R. Li­dės įgu­la da­ly­va­vo ge­si­nant aš­tuo­nis gais­rus. Vie­ną itin di­de­lį gais­rą ge­si­no dvi die­nas.

Var­gi­no kait­ra

Dėl kait­ros ir saus­ros Šve­di­jo­je su­griež­tin­tos sau­gos tai­syk­lės, ne­lei­džia­ma kep­ti keps­nių net ir spe­cia­liai įreng­to­se lau­ža­vie­tė­se.

„Di­džiau­sias iš­šū­kis bu­vo karš­tis. Įsi­vaiz­da­vau, kad Šve­di­jo­je bus vė­siau, bu­vau net šil­tes­nius rū­bus įsi­dė­jęs. Nu­va­žia­vęs pa­ma­čiau, kad ten dar karš­čiau nei Lie­tu­vo­je“, – juo­kia­si S. Ra­kaus­kas.

Kas­dien ke­pi­no 28–32 laips­nių kait­ra. Žo­lė, R. Li­dės aki­mis, Lie­tu­vo­je ža­lia, o Šve­di­jo­je ae­rod­ro­mas toks gel­to­nas, kaip Is­pa­ni­jo­je po va­sa­ros.

Ry­tais pa­si­ta­ri­muo­se gais­rų vie­tas įgu­la ma­ty­da­vo že­mė­la­py­je – jos bū­da­vo la­bai skir­tin­go­se vie­to­se. Atk­rei­pė dė­me­sį, kad daž­nai miš­kas deg­da­vo prie aukš­tos įtam­pos lai­dų.

„Sau­lė die­ną svi­li­na, miš­kas tar­si nei iš šio, nei iš to už­si­de­ga. Kai sraig­tas­par­nis už­skren­da virš ug­nies, karš­ta tam­pa ir ka­bi­no­je. Iš pra­džių skren­di ne­drą­siai, tik kam­pu­ką už­ka­bi­ni. Kai pa­ma­tai, kad vis­kas ge­rai, len­di gi­liau. Už­pil­tas van­duo su­čirš­kia kaip ak­me­nys pir­te­lė­je – ži­no­ma, ne­gir­di­me, bet taip įsi­vaiz­da­vo­me“, – šyp­so­si R. Li­dė.

Spyg­liuo­čiai ypač de­gūs, ug­nis šok­da­vo aki­mirks­niu. Me­dis su­deg­da­vo kaip deg­tu­kas, iš­mes­da­mas juo­dą dū­mą.

Iš vir­šaus bu­vo ma­ty­ti Šve­di­jos gais­ri­nin­kų iš­ve­džio­tos ge­si­ni­mo žar­nos, bet gi­liau link gais­ra­vie­tės jie nei­da­vo. „Ge­riau žiū­rė­ti, kaip dir­ba­me“, – juo­kia­si la­kū­nas.

Dar vie­na Lie­tu­vos įgu­la Šve­di­jo­je bu­di iki rugp­jū­čio 13 die­nos.

Sau­liaus RA­KAUS­KO nuo­tr.

Van­dens pliūps­nis ant de­gan­čių Šve­di­jos miš­kų.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Įgu­los va­das ka­pi­to­nas Ka­zi­mie­ras Lo­ma­nas (cent­re) gais­rus ge­si­no Lat­vi­jo­je, įgu­los va­das ka­pi­to­nas Ri­man­tas Li­dė (de­ši­nė­je) ir gel­bė­to­jas vy­res­ny­sis ei­li­nis Sau­lius Ra­kaus­kas – Šve­di­jo­je.

Įgu­los va­das ka­pi­to­nas Ka­zi­mie­ras Lo­ma­nas sa­ko, kad dėl karš­čio bu­vo sun­ku ne tik žmo­nėms, bet ir tech­ni­kai.

As­me­ni­nės nuo­tr.

Sraig­tas­par­nis, pa­si­sė­męs van­dens, sku­bė­da­vo į gais­ro vie­tą Lat­vi­jo­je.

Virš Lat­vi­jos miš­kų – ne rū­kas, o gais­ro dū­mai.

Sau­liaus RA­KAUS­KO nuo­tr.

Įgu­los gel­bė­to­jas vy­res­ny­sis ei­li­nis Sau­lius Ra­kaus­kas Šve­di­jo­je, prie sraig­tas­par­nio Mi-8T.

De­gan­tys Šve­di­jos miš­kai.