Naujausios
Idėja „fiks“: kaliniai — į laisvę!
Lietuvos tūkstantmečio proga netyla kalbos apie galimą amnestiją daliai nuteistųjų. Ar sunkmečiu atsivėrusios įkalinimų įstaigų durys nepablogintų ir taip jau įtemptos kriminogeninės situacijos, nepadidintų bedarbių gretų?
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Teisingumo ministras: amnestijai ne laikas
Seime įregistruotu įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukaktį“ projektu, į laisvę išeitų apie 700 nuteistųjų. Dar apie pustrečio tūkstančio kalinčiųjų sutrumpėtų įkalinimo laikas. Amnestija nepaliestų tik už sunkiausius nusikaltimus nuteistų asmenų.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius praėjusią savaitę žurnalistams sakė nepritariantis Seime pasirodžiusiai iniciatyvai Lietuvos tūkstantmečio proga skelbti amnestiją įkalintiesiems.
„Staigiam ir tokiam didelio asmenų skaičiaus paleidimui iš laisvės atėmimo įstaigų nepasirengta. Toks žaibiškas paleidimas neišspręstų labai svarbios problemos — per didelio nuteistųjų skaičiaus Lietuvoje problemos“, — teigė R. Šimašius. — Teisingumo ministerija pripažįsta, kad yra problemos su laisvės atėmimo bausme, jos taikymu ir išleidimu iš laisvės atėmimo įstaigų. Tačiau numatoma amnestija nėra tinkamas sprendimas šiandien.“
Policija: amnestija sukeltų panikos dėl saugumo
Šiaulių apskrities policija laukia valdžios žodžio, ar nuteistiems asmenims atsivers įkalinimo įstaigų durys.
„Jei bus apsispręsta dalį kalinčiųjų išleisti į laisvę, policijos dėmesį teks gerokai sustiprinti“, — “Šiaulių kraštui“ sakė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Egidijus Lapinskas. — Kalbame apie tai ir tam jau ruošiamės.“
Amnestiją gavę nuteistieji, Šiaulių policijos viršininko pavaduotojo Roberto Jagmino žodžiais, kriminogeninės situacijos galbūt nepablogintų, bet tikrai ir nepagerintų. Maža to, anot didelę kriminalisto patirtį turinčio pareigūno, greičiausiai tik padidintų įtampą visuomenėje dėl saugumo.
Kiekvienas asmuo, paleistas iš įkalinimo įstaigos, anot R. Jagmino, priklauso socialinės rizikos grupei, todėl esą gerai, jei paleistųjų kažkas lauktų ir jie turėtų pas ką grįžti.
„Artimi žmonės, šeima — šimtu procentų negalėtų užtikrinti, kad nuteistasis grįš į normalaus gyvenimo vėžes, tačiau tokios tikimybės vis dėlto yra, — sakė policijos viršininko pavaduotojas. — Kita vertus, tikrai atsirastų tokių nuteistųjų, kurių nelauks niekas. Jiems reikėtų išgyventi niekieno nepadedamiems, nepalaikomiems. Dėl to yra grėsmės, kad amnestuotieji grįžtų prie ankstesnių užsiėmimų — vagysčių, plėšimų, sukčiavimų.“
Izoliatorius: amnestijai reikia pasiruošimo
Markas Tokarevas, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius, „Šiaulių kraštui“ sakė, kad amnestija, jei ją būtų nuspręsta taikyti, Tardymo įstaigą paliestų nežymiai.
Anot direktoriaus, tik vienas izoliatoriaus ūkio aptarnavimo brigadoje dirbantis už sukeltą eismo įvykį nuteistas asmuo, pritaikius amnestijos įstatymą, būtų paleistas į laisvę. Dar dviem už tokius pačius nusikaltimus dešimties ir pusketvirtų metų nelaisvės bausmėmis nuteistiems vyrams kalėjimo laikas sutrumpėtų.
„Mūsų įstaigoje kardomi asmenys migruoja — nuteistieji dažniausiai išgabenami į laisvės atėmimo vietas, — sakė M. Tokarevas. — Izoliatoriuje daugiausiai kardomi teisiamieji arba kaltinamieji, o jų amnestijos įstatymas nepaliestų.“
Izoliatoriaus vadovas pritarė teisingumo ministro nuomonei, kad kalinių amnestijai, įsibėgėjant ekonominei krizei bei didėjančiai bedarbystei, nėra tinkamiausias laikas. Tam esą reikalingas rimtas ir laipsniškas pasiruošimas.
Darbo birža grįžusiesiems bandytų padėti
Šiaulių darbo biržos direktorės pavaduotojos Jolantos Mikšionytės nuomone, nutarus panaikinti kalėjimo bausmes daliai kalinių, bedarbių gretos žymiai išaugtų.
„Darbo pasiūlymai dažniausiai priklauso nuo pačių žmonių noro įsidarbinti, bei nuo jų turimos kvalifikacijos, — sakė J. Mikšionytė. — Deja, būtent motyvacijos mokytis ir dirbti nuteistieji dažnai stokoja. Juolab kad iš įkalinimo vietų daugiausiai grįžta nekvalifikuoti darbininkai.“
Pasak direktoriaus pavaduotojos, Darbo birža šiemet, kaip ir ankstesniais metais, numačiusi rengti specialiąsias programas iš įkalinimo vietų grįžusių asmenų darbo vietoms finansuoti. Šios programos pinigais kiekvienais metais Šiaulių apskrities įstaigose esą įdarbinamas ne vienas kalėjimo bausmę už įvykdytą nusikaltimą atlikęs žmogus.
2007 metais į Šiaulių darbo biržą kreipėsi 88 iš įkalinimo įstaigų grįžę asmenys. Iš jų 37 nuteistieji įsidarbino, dar dvi dešimtys lankė profesinio mokymo kursus.
Šiemet Šiaulių darbo biržos sąrašuose — trisdešimt darbo ieškančių iš įkalinimo įstaigų grįžusių asmenų.
LAISVĖ: Jei šalies valdžia apsispręs suteikti amnestiją, daliai kalinių dar šiais metais turėtų atsiverti kalėjimo vartai.
PASIRINKIMAS: Šiaulių darbo biržos direktorės pavaduotojos Jolantos Mikšionytės teigimu, turėdami pasirinkimo laisvę, darbdaviai savo įmonėse vis dėlto noriau įdarbina žmones be „juodos“ praeities.
NUOMONĖ: Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovo Marko Tokarevo nuomone, įsibėgėjanti krizė — gali tapti kliūtimi grįžti nuteistiesiems į doros kelią.
BANGA: Šiaulių apskrities policijos viršininko pavaduotojas Robertas Jagminas įsitikinęs, kad su kalinių amnestija gali prasidėti nauja vagysčių ir plėšimų banga.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
„Atsirastų tokių nuteistųjų, kurių nelauks niekas. Dėl to yra grėsmės, kad amnestuotieji grįžtų prie ankstesnių užsiėmimų — vagysčių, plėšimų, sukčiavimų.“
