Naujausios
Už prioritetų penketuko
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo programos preambulėje įvardija, jog grindžia veiklą ir „aplinkosauginėmis idėjomis, kuriomis siekia formuoti žaliosios Lietuvos viziją“.
Dar rinkėjui paaiškina, jog „politiniai sprendimai turi remtis tokiomis vertybėmis, kaip žmogaus gyvybės bei sveikatos apsauga, glaudus sambūvis su gamta ...“ Kaip sieks „glaudaus sambūvio su gamta“?
Valstiečiai-žalieji išskiria penkias prioritetines savo veiklos sritis, bet šiame penketuke aplinkosaugos nėra, nors partijos pavadinime ir yra „žalieji“. Apie aplinkosaugos reikalus nėra ir tarp išvardintų nuveiktų darbų bei pasiektų gerų pokyčių. Neminima nė tarp savikritiškai įvardytų nepasisekusių darbų.
Kaip savo partijos rinkimų programos dalį „valstiečiai“ teikia didžiulės apimties Vyriausybės sudarytą ir patvirtintą Nacionalinės pažangos planą 2021–2030 metų, į kurį nukreipia rinkėjus. Jame aplinkosauga skelbiama „šeštuoju strateginiu tikslu“ ir numatoma „užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui.“
Čia tokie uždaviniai pirmiausia išdėstyti – mažinti transporto taršą, plėtoti tvarią veiklą žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės sektoriuose ir skatinti vidaus energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių.
Sieks „žaliojo augimo“
Socialdemokratų partija deklaruoja, jog ekonominę politiką pertvarkys „žaliojo augimo link“.
Miestų ir gyvenviečių ekologijai skirs dėmesį. Tarp pažadų ir toks:„Oro kokybė privalo atitikti standartus ir nekelti rizikos žmonių sveikatai bei aplinkai. Esminis dėmesys turi būti skiriamas viešųjų erdvių ir žaliųjų plotų išsaugojimui, taip pat darnaus judumo priemonių diegimui.“
Iškels ir „nacionalinę idėją – ženkliai padidinti miškų plotus“. Kiek didins? Pažada: „Iki 2030 m. – 10 procentinių punktų (arba iki 44 proc šalies teritorijos) – nenaikinant ES svarbos atvirų buveinių.“ Ribos ir plynus kirtimus saugomose teritorijose ir pertvarkys miškų urėdiją.
Rūpinsis Baltijos jūros apsauga, mažins upėmis į Kuršių marias patenkančių teršalų kiekį, „ypatingą dėmesį skiriant teršimui žemės ūkyje, nuotekų valyklose“.
Daugiau galių įsipareigoja suteikti ir visuomenei.
Buria sėkmę skaičiais
Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai pirmiausia tikina: „Stiprinsime visuomenės dalyvavimą aplinkosaugos sprendimų priėmime.“
Jie irgi teigia: „stiprinsime aplinkosaugą, išsaugosime didesnį brandžių miškų plotą, žalią ir gyvą kraštovaizdį, įgyvendinsime žiedinės ekonomikos principus, gerokai sumažės neperdirbamų šiukšlių.“
Konservatoriai sėkmę matuos skaičiais: po ketverių metų „ne mažiau kaip 60 proc. perdirbtų komunalinių atliekų (šiandien – 52,6 proc.), dvigubės nekertamų (brandžių) miškų plotas (šiandien – 15 000 ha), ne mažiau kaip 85 proc. geros būklės vandens telkinių (šiandien – 53 proc.), o pagal ekologinių inovacijų indeksą Lietuvos rezultatas pasieks 125 balus (dabar – 89 balai)“.
Tikina, jog sieks „nacionalinio susitarimo dėl miškų politikos“, ieškos „pusiausvyros tarp ekonominės naudos ir ekosistemų apsaugos“.
Už švarius vandenis ir medienos klasterį
Liberalų sąjūdžio siekiai panašūs kaip kitų. Bet yra originalus pažadas: „2025 m. maudysimės Kuršių mariose – sukontroliuosime žemės ūkio, nuotekų ir Rytų kaimynų taršą Lietuvos upėse ir ežeruose“.
Liberalai kurs ir naują aplinkos priežiūros instituciją – „Darnaus vystymosi ministeriją“.
Kaip kiti reiškia nuostatas dėl miškų urėdijos ir sieks, kad „urėdija taptų medienos klasterio, miškininkystės mokslų, inovacijų, bioekonomikos ir technologinių startuolių katalizatoriumi“. Numato, jog tai „leis Lietuvai tapti biomasės pritaikomumo lydere Europoje“.
Žada mažinti „ūkinės veiklos apimtis saugomose teritorijose“ ir spręsti jose kylančias „konfliktines situacijas (pavyzdžiui, Aukštaitijos nacionaliniame parke ir Labanoro girioje), pasiūlydami ilgalaikę privačios nuosavybės išpirkimo galimybę.“
Tarp įsipareigojimų ir toks: „kelti miestų viešųjų erdvių kokybę – spręsti žaliųjų erdvių tvarkymo klausimus“.
Aplinkosauga, plius ūkinė veikla
Darbo partija žada: „įtvirtinsime aplinkosaugą tarp prioritetinių Vyriausybės veiklos sričių“.
Ką darys?
Darbo partija tikina, jog užtikrins „nenutrūkstamą miško gamtosauginę funkciją ir rekreacinę reikšmę“ ir tuo pačiu metu – „vertingos medienos auginimą, kitos miško produkcijos gavimą“. Taip kursianti „ūkiškai vertingus, našius, biologiškai atsparius miškus“.
Žada, jog „liberalizuos ir intensyvins ūkininkavimą biologiškai mažaverčiuose miškuose, siekiant akseleruoti Lietuvos bioekonomikos verslą ir atsinaujinančių išteklių plėtrą.“
