Naujausios
Parama reikalinga ir likusiems Ukrainoje, ir pabėgėliams
Raudonasis Kryžius pakvietė šalies gyventojus tris dienas numatytose viešose vietose atnešti žmonėms Ukrainoje reikalingų drabužių, avalynės, patalynės, daiktų vaikams ir panašiai. Šiauliuose tokia akcija vyko šalia Šiaulių arenos. Prie paramos vilkikų rikiavosi eilės gyventojų su daiktais. Vakarop Šiaulių Raudonasis Kryžius pranešė, kad stabdo šią paramos akciją, nes net keturi vilkikai buvo užpildyti per gerą pusdienį.
Į asociacijos „Karpatai“ patalpas Aušros alėja 15 taip pat nenutrūkstamu srautu eina žmonės. Neša maistą, sauskelnes, higienos priemones, drabužius ir kitus daiktus. Su šiais daiktais į Ukrainą išvyko du „Busturo“ autobusai ir du savanorių mikroautobusai. Atgal jie parsiveš karo pabėgėlius.
Asociacijos pirmininko pavaduotoja Vera Krutova sakė, kad vis dar trūksta prožektorių, akumuliatorių, termoapatinio trikotažo, šiltų kojinių, medicininių vaistinėlių, medikamentų.
V. Krutova informavo, kad pirmieji 8 karo pabėgėliai į Šiaulius atvyko sekmadienį. Tai daugiausia Šiauliuose gyvenančių ukrainiečių artimieji. Apie 80 procentų asociacijos narių turi artimųjų Ukrainoje.
„Ten žmonės iki pasienio eina po 60 kilometrų, benzino nėra, pinigų bankomatuose nėra. Duonos kepaliukas kainuoja 3 eurus. Mes gauname vaizdo įrašų. Eina žmonės per pievas, laukus, sušlapusiomis kojomis. Reikia persiauti, persirengti“, – pasakojo visuomenininkė.
Ji pastebėjo, kad Lenkija jau prieš porą savaičių pradėjo ruoštis pabėgėlių priėmimui. Apie tai, kad Lietuva priima pabėgėlius informacijos beveik nėra. Yra viešas skelbimas lietuvių kalba, kurios ukrainiečiai nesupranta. Kaip dažniausiai ir anglų kalbos. Parašyta, kad reikia registruotis. Kaip registruotis, jei keliasdešimt kilometrų žmonės eina pėsčiomis, o paskui keliolika valandų laukia prie sienos. Kaip išlaikyti tiek veikiantį telefoną? Kai prasideda apšaudymai, prašoma telefonus išjungti. Bet nežiūrint šių nesklandumų ukrainiečiai dėkingi lietuviams už pagalbą ir paramą.
„Labai daug lietuvių supranta situaciją, neša mums daug rūbų, paramos. Begalinis ačiū visiems, atsiliepusiems į mūsų prašymą“, – susigraudinusi kalbėjo Vera.
Ji paaiškino, kad žmonės skiria ne tik daiktus, bet ir pinigų. Jie griežtai apskaitomi, bus siunčiami į Ukrainą.
Asociacija kartu su savanoriais gali priimti per 100 karo pabėgėlių. Tik reikia spręsti jų maitinimo klausimą. Tris dienas jie gaus maisto produktų iš „Maisto banko“. Toliau tikimasi dotacijų.
„Mes patys dirbame nuo 9 iki 22 valandos, telefonai netyla. Nelabai turime galimybės normaliai pavalgyti ir pailsėti. Nuolat palaikome ryšį su Ukraina“, – apie intensyvų laikotarpį pasakoja asociacijos pirmininko pavaduotoja.
Ji teigė, kad nusprendė eiti pas Šiaulių merą, kad jis tarpininkautų dėl jų organizacijos savanorių statuso.
„Mes esame visuomeninė organizacija, tačiau savanorių statusas mums padėtų lengviau vykdyti veiklą prie Lenkijos sienos“, – sakė moteris.
Į misiją Ukrainoje vyksta Šiaulių gydytojai
Sprendimų, kaip padėti Ukrainai, ieškoma įvairiose srityse. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorė Česlova Špūrienė pranešė, kad į misiją Ukrainoje užsiregistravo keturi ligoninės anesteziologai-reanimatologai. Nors gydymo įstaigai pačiai labai trūksta šios profesijos gydytojų, direktorė mano, kad 2 savaites – tiek truks misija – išsivers be šių medikų. Neatmetama, kad į tokią misiją Sveikatos apsaugos ministerijoje registruosis ir daugiau ligoninės medikų.
Ligoninė taip pat ruošiasi priimti gydyti sužeistuosius iš Ukrainos. Neribojant planinės pagalbos čia kasdien galėtų priimti po 2–4 tokius žmones. Jei apribotų dienos chirurgiją ir sąnarių endoprotezavimą, šis skaičius padidėtų iki 6–8 pacientų.
Č. Špūrienė patvirtino, kad karo pabėgėliai prireikus galės gauti reikalingą medicininę pagalbą ligoninėje, kaip ir Lietuvos piliečiai.
Šiaulių centro poliklinikos direktorius Mindaugas Maželis dar negalėjo konkrečiai pasakyti, kaip poliklinikos teiks pagalbą iš karo zonos pabėgusiems ukrainiečiams.
M. Maželis mano, kad prireikus gydymas bus teikiamas kaip būtinoji pagalba, visi draudiminiai dalykai bus sureguliuoti, kaip ir buvo sutvarkyta bazė dėl užsieniečių skiepijimo nuo kovido.
Kvietė tapti pasidalinto kraujo broliais
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis pirmadienį spaudos konferencijoje priminė, kad dėl Rusijos karo veiksmų Ukrainoje mūsų šalyje įvesta nepaprastoji padėtis. Kol kas ji nekeičia šiauliečių įprasto gyvenimo ritmo, tačiau gyventojus kviečiama būti budrius ir pilietiškus.
„Šiandien mes neturime nei karo veiksmų, nei karo grėsmės, bet turime kibernetinių atakų, melagienų bei dezinformacijos sklaidos socialiniuose tinkluose grėsmę“, – perspėjo Administracijos vadovas.
Apie pastebėtas tokios grėsmės apraiškas gyventojų prašoma bet kuriuo paros metu skambinti į Miesto koordinacinį centrą telefono numeriu 1863. Žadama operatyviai sureaguoti.
A. Bartulis akcentavo, kad karo realybė, atėjusi iki mūsų miesto – tai karo pabėgėliai ir įvairiapusiškos paramos poreikis.
„Šiaulieti, jei gali pas save priimti nors vieną karo pabėgėlį, registruokis telefonu 1863 arba per internetinę svetainę stipruskartu.lt. Mes su jumis susisieksime. Jei gali būti kraujo donoru, įeik į svetainę kraujodonoryste.lt, atvyk į kraujo centro Šiaulių padalinį Daukanto g. 90. Būkime su ukrainiečiais ne tik broliai, bet ir pasidalinto kraujo broliais“, – kvietė direktorius.
Galinčių paaukoti po 5 eurus, prašoma skambtelėti 1485. Didesnę sumą galima paaukoti per viešosios įstaigos „Geltona ir mėlyna“ interneto svetainę. Galinčių savanoriauti prašoma kreiptis į visuomenines organizacijas, užsiimančias savanoryste.
„Toks nuolatinis ryšys su gyventojais leistų užtikrinti ramų miesto gyvenimą“, – sakė A. Bartulis.
Karo pabėgėliams – gyventojų namai, viešbučiai, Savivaldybės patalpos
Administracijos direktorius informavo, kad Savivaldybėje įsteigtos koordinacinės grupės posėdyje išaiškinta, jog Šiauliuose 250 vietų karo pabėgėliams apgyvendinti skirtų miesto viešbučiai. Už šias paslaugas būtų mokama iš miesto biudžeto direktoriaus rezervo, kuriame yra apie 50 tūkstančių eurų. Dar iki 200 vietų rastų savivaldybės pastatuose. Pavyzdžiui, tušti stovi buvę Kūdikių namai.
Daugiausiai vilčių dedama į pilietišką miesto verslo bendruomenę. Ši veikla vyksta vos kelias dienas, procesas užsuktas.
A. Bartulis pranešė, kad artimiausiu metu susitiks su verslo ir Užimtumo tarnybos atstovais ir kalbėsis dėl pabėgėlių integracijos, kaip į Šiaulius atvykę ukrainiečiai galėtų dirbti. Tačiau kartu reikia spręsti ir vaikų darželių bei mokyklų klausimą. Be to, reikalingi šalies valdžios teisės aktai, kad pabėgėliai galėtų dirbti legaliai ir turėtų socialines garantijas.
Penktadienį Šiaulių savivaldybė gavo pagalbos prašymą iš miesto partnerio iš Ukrainos – Chmelnickio savivaldybės.Anot A. Bartulio, esant tokiam žmonių aktyvumui surinkti paramą nėra sunku, tačiau kyla jos nugabenimo problema. Aiškinamasi, kaip gabenti per centralizuotus šalies kanalus, nes pati Savivaldybė yra nepajėgi užtikrinti logistiką nuo Šiaulių iki Chmelnickio ir tikisi, kad bičiulių pagalbos prašymas bus įvykdytas per Raudonąjį Kryžių.
