Į Kryžių kalną atnešė taikos kryžių

Į Kry­žių kal­ną at­ne­šė tai­kos kry­žių

Va­kar Kry­žių kal­ne ka­riai pa­sta­tė kry­žių, ku­rį at­ne­šė iš Klai­pė­dos, pės­čio­mis įvei­kę be­veik 200 ki­lo­met­rų. Žy­gis ir kry­žius skir­tas Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės 100-me­čiui ir ar­tė­jan­čiam po­pie­žiaus Pran­ciš­kaus vi­zi­tui.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Prieš žy­gį – mal­da

Rug­sė­jo 18–20 die­no­mis vy­ku­sį žy­gį or­ga­ni­za­vo Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų Že­mai­čių apy­gar­dos 3-io­ji rink­ti­nė.

Kry­žių ne­šė aš­tuo­nios ka­rių gru­pės iš įvai­rių Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės pa­da­li­nių.

Va­kar, prieš vi­dur­die­nį, prie Aukš­tel­kės (Šiau­lių r.) baž­ny­čios kry­žių Bri­ga­dos ge­ne­ro­lo Mo­tie­jaus Pe­čiu­lio­nio ar­ti­le­ri­jos ba­ta­lio­no ka­riai per­da­vė Gar­bės sar­gy­bos kuo­pai iš Vil­niaus.

Vi­sus ka­rius mal­dai pa­kvie­tė Klai­pė­dos įgu­los ir Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų vy­res­ny­sis ka­pe­lio­nas ko­man­do­ras lei­te­nan­tas Re­mi­gi­jus Monst­vi­las.

Ka­pe­lio­nas ka­rius pa­ra­gi­no žy­gį skir­ti ir sa­vo in­ten­ci­joms, troš­ki­mams, pra­šy­mams: „Vi­si esa­te su sa­vais gy­ve­ni­mas, sa­vo­mis sva­jo­nė­mis, ne­bi­jo­ki­te to da­ry­ti. Gal­būt tu­ri­te ser­gan­čių žmo­nių, gal tu­ri­te troš­ki­mų su­si­ras­ti ge­rą žmo­gų gy­ve­ni­mo ke­lio­nė­je. Ga­li­te pa­ti­kė­ti vis­ką į Die­vo ran­kas.“

R. Monst­vi­las ka­riams pri­mi­nė ir pa­grin­di­nę žy­gio pra­smę – už Lie­tu­vos ka­riuo­me­nę, mi­nin­čią 100-me­tį, ir po­pie­žiaus Pran­ciš­kaus at­vy­ki­mą į Lie­tu­vą.

„Ar mo­ka­te „Tė­ve mū­sų?“ – ka­rių pa­si­tei­ra­vo ka­pe­lio­nas ir pra­dė­jo bend­rą mal­dą.

Bri­ga­dos ge­ne­ro­lo Mo­tie­jaus Pe­čiu­lio­nio ar­ti­le­ri­jos ba­ta­lio­no ka­riai kry­žių ket­vir­ta­die­nį, apie 9 va­lan­dą ry­to, pe­rė­mė Svi­lės kai­me (Kel­mės r.). Pa­sis­kirs­tę po pen­kis, apie 100 ki­log­ra­mų sve­rian­tį ąžuo­lo kry­žių ne­šė 21 ki­lo­met­rą, keis­da­mie­si kas pus­va­lan­dį.

„Ne­pa­sa­ky­čiau, kad la­bai sun­ku, pa­skirs­tė­me ir at­stu­mą, ir lai­ką“, – sa­kė ba­ta­lio­no, įsi­kū­ru­sio Rad­vi­liš­ky­je, va­das ma­jo­ras Va­di­mas Je­rio­mi­nas.

Pa­ke­liui prie ka­rių pri­si­jun­gė pen­kio­li­ka Kel­mės ra­jo­no Vid­so­džio pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ki­nių su mo­ky­to­ja, jie kar­tu ėjo pa­sku­ti­nius ki­lo­met­rus, iki Aukš­tel­kės.

„La­bai sma­gu!“ – nau­ju pa­ty­ri­mu džiau­gė­si moks­lei­viai. De­vin­to­kui Va­di­mui bu­vo įdo­miau­sia iš­girs­ti pa­sa­ko­ji­mą apie kry­žiaus ne­ši­mą. Įs­pū­dį pa­li­ko ir ka­rių ap­ran­ga, el­ge­sys, draus­mė.

Iš Aukš­tel­kės į Kry­žių kal­ną ka­riai pa­su­ko ap­link­ke­liu.

Va­ka­re Pran­ciš­ko­nų vie­nuo­ly­ne prie Kry­žių kal­no bu­vo au­ko­ja­mos šv. mi­šios ir pa­sta­ty­tas at­neš­tas kry­žius.

Įk­vė­pė Len­ki­ja

Idė­ja ne­šti kry­žių už tai­ką pa­sau­ly­je Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų Že­mai­čių apy­gar­dos 3-io­sios rink­ti­nės 301-osios mo­to­ri­zuo­to­sios pės­ti­nin­kų kuo­pos II būrio va­dui lei­te­nan­tui Au­ri­mui Moc­kui ki­lo pi­lig­ri­mi­nia­me ke­ly­je Len­ki­jo­je. Lei­te­nan­tas, de­le­guo­tas kar­tu su Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės pa­jė­go­mis, ėjo iš Var­šu­vos į Čens­ta­ka­vą.

„La­bai pa­ti­ko ir įkvė­pė min­tį. Len­kų tau­ta la­bai ti­kin­ti, la­bai my­li pi­lig­ri­mus, džiau­gia­si, kad praei­na pro jų ša­lį, mies­tą. Tau­ta, ku­ri tu­ri re­li­gi­ją, ti­kė­ji­mą, yra ne­sus­kal­do­ma“, – sa­ko A. Moc­kus.

Pir­mi­nę sa­vo min­tį ka­rys va­di­na uto­pi­ne: vie­nas kry­žius ke­liau­ja iš Vil­niaus, ki­tas – iš Klai­pė­dos. Su­si­tin­ka ties Kry­žių kal­nu ir nuei­na du kry­žiai: vie­nas už tai­ką, ki­tas už vil­tį.

Šiam su­ma­ny­mui įgy­ven­din­ti ne­be­bu­vo lai­ko: per mė­ne­sį rei­kė­jo ne tik vis­ką su­pla­nuo­ti, bet ir įgy­ven­din­ti.

„Vis­kas taip sklan­džiai ei­na, kad net ste­bi­na! La­bai ge­rai su­pla­nuo­ta ope­ra­ci­ja!“ – va­kar džiau­gė­si idė­jos su­ma­ny­to­jas.

Klai­pė­die­tis pa­ke­liui įsi­ti­ki­no, kad ne tik len­kai, bet ir lie­tu­viai my­li pi­lig­ri­mus. End­ri­ja­ve pri­vi­rė plo­vo, Gargž­duo­se – ce­pe­li­nų.

Ku­rio­je so­dy­bo­je be­sto­jo, vi­sų na­mų šei­mi­nin­kai aki­mirks­niu nu­krau­da­vo sta­lus.

Pro ša­lį va­žiuo­jan­tie­ji sig­na­li­zuo­da­vo, ki­ti su­sto­da­vo: kas rū­ky­tos žu­vies duo­da­vo, kas obuo­lių, kas duo­nos iš­ke­pę.

„Tai la­bai įkve­pia! Vi­dur­nak­tį Už­ven­ty­je su­si­rin­ko apie 100 žmo­nių! Ma­to­si, kaip žmo­nėms tai yra svar­bu. Tik­rai esa­me stip­rūs ka­ta­li­kai“, – įsi­ti­ki­no A. Moc­kus.

Ka­rys sa­ko, jog ne­tei­sin­ga ma­ny­ti, kad ka­riuo­me­nė­je yra mo­ko­ma žu­dy­ti: „Mes esa­me tie, ku­rie no­ri­me už­tik­rin­ti tai­ką. Mes tik­rai no­ri­me tai­kos, ir tu­ri­me vil­tį, kad tai­ka įsi­vy­raus.“

Žy­gy­je iki Aukš­tel­kės A. Moc­kus ėjo 70 ki­lo­met­rų. Toks at­stu­mas pa­ty­ru­siam žy­gei­viui ne­di­de­lis: jis yra du­kart įvei­kęs dau­giau nei 1 000 ki­lo­met­rų šv. Jo­kū­bo ke­liu.

Net­ru­kus A. Moc­kaus lauks dar vie­nas iš­ban­dy­mas: kar­tu su žur­na­lis­tu, kny­gų ir do­ku­men­ti­nių fil­mų au­to­riu­mi Ri­mu Bru­žu mo­to­cik­lais pa­kar­tos le­gen­di­nio lie­tu­vio ke­liau­to­jo An­ta­no Poš­kos marš­ru­tą – nuo Bal­ti­jos iki pat Ben­ga­li­jos. Ke­liau­to­jai žy­gį įam­žins do­ku­men­ti­nė­je juos­to­je.

Ypa­tin­ga mi­si­ja

Ka­pe­lio­nas R. Monst­vi­las ka­rius ly­dė­jo nuo pat ke­lio­nės pra­džios – ant­ra­die­nio ry­to.

„La­bai ge­ra­no­riš­ki žmo­nės! Ko­kių ste­buk­lų vyks­ta gy­ve­ni­me, kar­tais sun­ku net pa­ti­kė­ti! Mies­te­liuo­se su­ti­ko, priė­mė, pa­ma­lo­ni­no, pri­vai­ši­no, dė­ko­jo, kad to­kią mi­si­ją tu­ri­me – nu­neš­ti kry­žių. Vi­sur, kur ėjo­me, la­bai sma­gu. Ir pa­vie­nė­se so­dy­bo­se žmo­nės nuo­sta­biai priė­mė. Įda­vė net ro­žan­čių pa­ka­bin­ti Kry­žių kal­ne ir pa­si­mels­ti. Žmo­nės su gy­ve­ni­mo skau­du­liais sa­ko: nu­neš­ki­te tuos skau­du­lius į Kry­žių kal­ną.“

Ka­pe­lio­nas tre­čia­die­nio va­ka­rą ėjo vie­ną at­kar­pą: nuo Var­nių iki Už­ven­čio.

Iš vi­so ka­riai per tris die­nas įvei­kė apie 180–190 ki­lo­met­rų. Pri­si­dė­jo skau­tai, šau­liai, pa­ke­liui su­tik­ti pa­ra­pi­jie­čiai – kad ir po ke­lis ki­lo­met­rus. No­rin­čių­jų ei­ti kar­tu skai­čius dvi­gu­bai vir­ši­jo lū­kes­čius.

Gal žy­gis taps tra­di­ci­ja? „Ką ga­li ži­no­ti! Ma­ža idė­ja ga­vo di­džiu­lį pa­lai­ky­mą. Pi­lig­ri­mys­tė tu­ri po­ten­cia­lo mū­sų ša­ly­je“, – ma­no A. Moc­kus.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Apie 100 ki­log­ra­mų sve­rian­tį kry­žių už tai­ką pa­sau­ly­je ir san­tar­vę tarp tau­tų ka­riai pa­si­keis­da­mi ne­šė pen­kie­se.

Va­kar prie Aukš­tel­kės baž­ny­čios kry­žių Bri­ga­dos ge­ne­ro­lo Mo­tie­jaus Pe­čiu­lio­nio ar­ti­le­ri­jos ba­ta­lio­no ka­riai (de­ši­nė­je) per­da­vė Gar­bės sar­gy­bos kuo­pai.

„Vis­kas taip sklan­džiai ei­na, kad net ste­bi­na! La­bai ge­rai su­pla­nuo­ta ope­ra­ci­ja!“ – va­kar džiau­gė­si KASP Že­mai­čių apy­gar­dos 3-io­sios rink­ti­nės 301-osios mo­to­ri­zuo­to­sios pės­ti­nin­kų kuo­pos II būrio va­das lei­te­nan­tas Au­ri­mas Moc­kus (kai­rė­je). Or­ga­ni­zuo­jant žy­gį tal­ki­no rink­ti­nės šta­bo Ci­vi­lių ir ka­riš­kių bend­ra­dar­bia­vi­mo sky­riaus vir­ši­nin­kas ka­pi­to­nas To­mas Ma­lū­kas.

Ka­rius nuo Klai­pė­dos iki Kry­žių kal­no ly­dė­jo Klai­pė­dos įgu­los ir Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų vy­res­ny­sis ka­pe­lio­nas ko­man­do­ras lei­te­nan­tas Re­mi­gi­jus Monst­vi­las.

Pas­ku­ti­nis eta­pas – nuo Aukš­tel­kės iki Kry­žių kal­no.

Nuo Aukš­tel­kės į Kry­žių kal­ną ka­riai pa­su­ko ap­link­ke­liu.