Naujausios
Humanizmo oru neįkvėpsi
Šiaulių Gegužių progimnazijos direktorė Silvija Baranauskienė pagarbiai išskleidžia Taikos vėliavą. Ši vėliava žymi, kad progimnazijai suteiktas Taikos (Kultūros) mokyklos vardas. Lietuvoje tokį titulą turi šešios mokyklos. „Vaikus reikia ugdyti kultūra, o ne lankstinukais“, – neabejoja S. Baranauskienė, kuriai yra suteiktas Humanistinės pedagogikos riterio titulas.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Auga ir mokytojas, ir mokinys
Gegužių progimnazija – vienintelė Šiaulių apskrityje, įvertinta Taikos (Kultūros) mokyklos vardu.
Taikos vėliavą sausio pabaigoje įteikė Taikos vėliavos komiteto pirmininkė, Tarptautinio taikos vėliavos komiteto, nevyriausybinės organizacijos prie Jungtinių Tautų koordinatorė daktarė Auksė Narvilienė.
Ši vėliava bus pakabinta po stiklu koridoriuje, kad liktų ateinančioms kartoms. O vėliavos analogas prie mokyklos bus iškeltas per Tarptautinę kultūros dieną.
Kam suteikti garbingą vardą, sprendžia Lietuvos taikos vėliavos komitetas prie Jungtinių Tautų.
Gegužių progimnazija nuo 1974 metų turi kryptingą meninį dailės ugdymą. O prieš dešimtmetį mokykla įsijungė į humanistinės pedagogikos judėjimą.
Lietuvoje veikia humanistinės pedagogikos asociacija, ji priklauso Tarptautiniam humanistinės pedagogikos centrui. Tokios asociacijos veikia ir Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Rusijoje, neseniai įsikūrė Suomijoje.
Šis judėjimas, sako S. Baranauskienė, kalba apie visuminį ugdymą: „Matematika turi būti ne tik nuogos žinios. Reikia, kad mokinys per gebėjimą skaičiuoti taptų geru žmogumi.“
Direktorė cituoja amerikiečių psichologo retorinį klausimą: „Kas sukūrė dujų kameras – negi kvailiai?“
Humanistinės pedagogikos esmė – šalia protinių gebėjimų auginti dvasines vertybes.
Pasak S. Baranauskienės, tiek švietimo įstatyme, tiek bendrosiose programose yra įrašyta, jog reikia ugdyti dorą, sąžiningą pilietį.
„Bet humanizmo oru neįkvėpsi. Per kuriuos mokomuosius dalykus keliamas šis uždavinys? Per lietuvių kalbos pamoką – rašyk taisyklingai, per matematiką – skaičiuok be klaidų. Etikai, tikybai lieka tik klasės valandėlės, – sako S. Baranauskienė. – Nereikia specialiai 15 minučių kalbėti apie dvasingumą. Auklėjimas yra tada, kai vaikas rašo: „Aš visada noriu padėti žmogui“.“
Pasak direktorės, vaikai keičiasi tiek, kiek keičiasi mokytojai.
Vertybes skiepija ir laiptai
Mokyklos erdvės atspindi idėjas, pagal kurias ugdomi moksleiviai.
Į antrą aukštą veda laiptai, ant jų surašyta dešimt vertybių. Svarbiausių vertybių dešimtuką rinko visa bendruomenė: mokiniai, mokytojai, tėvai. Aukščiausia vertybe tapo meilė. Ant apatinės pakopos užrašyta „laimė“. Visų kitų pakopų užrašai parodo kelią į laimę.
Mokykloje vienas mėnuo skiriamas vienai vertybei. Nuo 2016 metų bendruomenėje bus skelbiami vertybių metai: pavyzdžiui, Sąžiningumo metai.
S. Baranauskienė sako, kad būtina apmąstyti kiekvieną vertybę: „Baigęs progimnaziją, moksleivis išeis su pasėta sėkla. Elementariausiu variantu jo atmintyje liks užrašai ant laiptų. Galbūt, kai pats taps tėvu ar mama, pradės apie tai kalbėti. Ir tai bus rezultatas.“
Trečio aukšto pakopos mokykloje sveikinasi dešimčia kalbų. Ant aukščiausios užrašytas pasisveikinimas lietuvių kalba: „Laba diena“. Lipant žemyn: latvių, estų. Už jų rikiuojasi pasisveikinimai kalbomis, kurių mokomasi mokykloje: anglų, rusų, vokiečių, prancūzų, paskui sveikinamasi su kaimynais – lenkiškai, baltarusiškai. Paskutinis laiptelis skirtas lotynų kalbai.
„Laiptai nėra tik puošmena. Nuo ko prasideda bendravimas? Nuo pasisveikinimo“, – pabrėžia S. Baranauskienė.
Mokykloje nebėra koridorių – jie pavadinti alėjomis. Pirmame aukšte yra Meno sodo ir Sveikuolių alėjos. Antrame – Šviesos ir Kūrybos, trečiame – M. K. Čiurlionio ir Vydūno.
Mokykloje nuolat keičiamos moksleivių darbų parodos. Įgyvendinta parodos ant ratų idėja – vaikų piešiniai eksponuoti miesto autobusuose. Pirmaisiais metais piešinių tema buvo šeima, antraisiais – kultūra. Šiemet vaikai pieš žemę.
Mokykloje keletą kartų yra lankęsis Tarptautinio humanistinės pedagogikos centro vadovas profesorius Šalva Amonašvilis, organizuotas jo seminaras mokytojams. Respublikinės konferencijos, skirtos humanistinei pedagogikai, mokykloje rengiamos kasmet.
Nuoga prevencija – ne išeitis
Šiuo metu progimnazijoje mokosi 808 moksleiviai. Pagal išankstinius prašymus suformuotos keturios pirmokų klasės.
S. Baranauskienė už aktyvią veiklą yra įvertinta Humanistinės pedagogikos riterio titulu ir ženklu – gulbe ir širdimi.
„Funkcionieriai gali sakyti, kad užsiimame niekais. Aš savo darbe matau prasmę“, – sako S. Baranauskienė. Ji tiki: jei vaikas dvi valandas pieš rožės žiedą, gerumo atsiras daugiau nei nupiešus tobulą šautuvą.
Ji atkreipė dėmesį, kad konferencijose vis keliami retoriniai klausimai: ką daryti, kad vaikai yra tokie ir anokie.
„Pirmiausia keiskime savo požiūrį. Be dvasinio ugdymo nepasieksime rezultato, o pasekmė – patyčios, savižudybės. Mumyse yra aukštesnio prado dalis. Jei apie tai šeimoje nekalbama, vaikas nežino, kad jis yra mylimas, nežiūrint į tai, ar jo gyvenimo tėkmė sėkminga, ar ne. Jei nesu išmokytas rodyti švelnumo, ir man niekas nerodo. Kur tuomet laimė? Dabar mes blaškomės pametę vieną koją. Šokinėjame ant materializmo“, – sako S. Baranauskienė.
Direktorė atkreipia dėmesį, kad valstybė nemažą pinigų sumą skiria prevencijai. Bet prevencija yra visiškai nuoga: akcijos, lankstinukai, tuščios lekcijos, moralai. Lankstinukus ji vadina pinigų mėtymu, gamtos šiukšlinimu.
„Vaikus reikia užimti. Užimtas vaikas neturi laiko neigiamiems dalykams ir jų nebenori. Labai geras pasakymas: duokime žmogui atsigerti šaltinio vandens, jis tada nebenorės gerti iš pelkės“, – siūlo išeitį S. Baranauskienė.
Jono TAMULIO nuotr.
DEŠIMTUKAS: Gegužių progimnazijos direktorė Silvija Baranauskienė sako, kad svarbiausių vertybių dešimtuką rinko visa bendruomenė. Aukščiausia vertybe tapo meilė.
TIKSLAS: „Pati Taikos vėliava nepadaro mūsų tobulų. Svarbiausia, kad turime siekinį. Padarai tiek, kiek aukštas tavo tikslas. O mūsų tikslas – aukštas“, – sako Gegužių progimnazijos direktorė Silvija Baranauskienė.
POŽIŪRIS: „Funkcionieriai gali sakyti, kad užsiimame niekais. Aš savo darbe matau prasmę. Tikrai tikiu tuo, ką darau“, – sako Gegužių progimnazijos direktorė Silvija Baranauskienė.
SIMBOLIS: Gegužių progimnazijos direktorė Silvija Baranauskienė rodo mokyklos ženklą. Jame atspindėta ugdymo esmė.
Apie Taikos vėliavą
Taikos vėliava – rubino spalvos žiedas, juosiantis tris rubino spalvos skritulius baltame fone, reiškiantis „Taika per kultūrą“.
Trijų sferų ženklas aiškinimas įvairiai: religija, menas ir mokslas kultūros žiede; tiesa, grožis ir teisingumas; praeitis, dabartis ir ateitis amžinybės rate; Švenčiausioji Trejybė, pasaulinis susivienijimas ir panašiai. Šis simbolis randamas ir lietuvių etniniame palikime.
Pasaulio šviesuolių iniciatyva Taikos vėliava buvo iškelta ant aukščiausių planetos viršūnių, Šiaurės ir Pietų ašigalių, ne kartą pabuvojo kosminėje erdvėje ir orbitinėse stotyse, jai plevėsuojant vykdomos įvairios kultūrinės akcijos.
Lietuvoje yra paskelbti ir Taikos miestai (miesteliai): Dubingiai, Rietavas, Ylakiai, Neringa, Klaipėda, Birštonas.
Parengta pagal Taikos vėliavos komiteto inf.
