Naujausios
Gyventojai nenori atliekų aikštelės
Vakar Šiaulių miesto savivaldybėje su visuomene buvo svarstoma trijų didelio gabarito atliekų aikštelių detaliojo plano koncepcija. Didžiausio gyventojų pasipriešinimo sulaukė ta, kurią ketinama įrengti Bačiūnų gatvėje, Rėkyvoje.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Utilizuoti — tai ne surinkti
Šiauliuose už Europos sąjungos lėšas ketinama įrengti tris didelio gabarito atliekų aikšteles: prie Basanavičiaus gatvės, prie Pailių gatvės (Architektų gatvės tęsinys) ir prie Bačiūnų gatvės Rėkyvoje. Vakar viešame teritorijų planavimo dokumentų svarstyme gyventojams iš karto užkliuvo dokumentuose suformuluotas aikštelės naudojimo būdas: „atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorija“.
Nors planus pristačiusi Aurelija Čergelienė, detaliojo plano rengėjos UAB „Panprojektas“ projektų vadovė, teigė, kad “aikštelėse utilizuojama nebus, ir čia tik tokia formuluotė“, gyventojai nerimo: “Jūs dabar žadat, mes pasirašysim, o paskui darysit, ką norėsit“.
„Dabar mes nesiruošiame utilizuoti atliekų, bet juk nežinome, kad bus po 50 metų“, — sakė Egidė Butkė, vyriausiosios architektės pavaduotoja.
„Utilizavimas — tai yra atliekų surinkimas iš gyventojų“, — valdininkai aiškino gyventojams, tačiau šie nėjo į kalbas: “Tai ir vadinkime surinkimu“.
Rėkyva nenori šiukšlyno
Rėkyviškiai — bendruomenės nariai, su aikštele besiribojančių ar kaimynystėje įsikūrusių sklypų savininkai, miškų urėdijos atstovai — norėjo išsiaiškinti smulkiai: ar aikštelės bus aptvertos, kokia tvora, ar bus sargas, ar bus laikomos pavojingos atliekos.
„Aikštelė projektuojama tiesiai prieš miškų urėdijos zoną, ten gražu, želdiniai, žirgynas. O kas jei želdiniai pradės geltonuoti, žirgai kristi?“, — klausė būsimos atliekų aikštelės kaimynystėje gyvenanti Jurgita Račkauskienė.
Gyventojai baiminosi ir dėl transporto srauto Bačiūnų gatvėje: čia ir dabar esą sunku prasilenkti, žiemą žvyrkelis nebarstomas, nuolat vyksta avarijos, o kas bus, kai čia pradės važiuoti gyventojai su šiukšlėmis?
Gyventojai metė kozirius: Rėkyva yra planuojama kaip rekreacinė zona, šiuo keliu maldininkai važiuoja į Tytuvėnus, Šiluvą, tai — tarsi miesto vartai. Ar iš tiesų tai pati tinkamiausiai vieta atliekoms? Ar būtinai netoli ežero?
Nors valdininkai ir tikino, kad aikštelė įrengta patiems rėkyviškiams, kad jie patys turėtų kur dėti šiukšles, šie argumentavo: „Jūs lengvai žiūrite, nes ne jūs ten gyvenate“.
Atitiks ES reikalavimus
Virginija Plančiūnienė, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) projektų grupės inžinierė, po pasitarimo „Šiaulių kraštui“ detalizavo: už ES pinigus Šiaulių regione planuojama įrengti iš viso 9 didelio gabarito atliekų aikšteles — po vieną rajone ir 3 Šiaulių mieste. Jos atitiks visus ES reikalavimus, bus saugios.
Anot projektų vadovės, aikštelės bus aptvertos, jose budės sargas — priėmėjas, bus įrengtos buitinės patalpos, pavojingų atliekų surinkimo namelis su priešgaisrine signalizacija ir kita apsauga. Jame bus priimami tepalai, plovikliai, dažų likučiai, elementai, gyvsidabrinės lempos, akumuliatoriai ir kita, visa tai dedama į atskiras talpas.
Nepavojingos atliekos bus rūšiuojamos į atskirus didelių gabaritų konteinerius: atskirai baldai, statybinės medžiagos, elektronika, buitinė technika, plastmasė, popierius, kartonas, padangos. Pilni konteineriai bus užtempiami ant specialios mašinos ir pakeičiami tuščiais.
„Viskas atsitiks norminius ES reikalavimus, kitaip negausime pinigų“, — garantavo ŠRATS atstovė.
Patirtis svetur
Prieš keletą metų teko lankytis vienoje atliekų surinkimo aikštelėje Fredericijoje, Danijoje — mieste, su kuriuo bičiuliaujamės.
Kiekvienas savo sklypelį turintis danas paprastai turi ir mašiną su kabliu, ir priekabėlę, su kuria veža šiukšles į artimiausią šiukšlyną.
Į didelę teritoriją suvažiuoja įvairios prabangos mašinos su priekabomis. Priekabose — maišai su surūšiuotomis atliekomis: skardinėmis, plastiko, stiklo tara, metalu, kilimais, šiferiu, lemputėmis, krūmais ir taip toliau. Išlipę iš savo „volvų“ danai dedasi pirštines ir tvarkingai išnešioja surūšiuotas šiukšles į joms skirtus konteinerius, kurie iš karto šiukšles presuoja. Į atskirą kalną pilamos natūralios atliekos (krūmai, gėlių lapai, šakos) — jos dedamos į kompostą, po to danai gali pigiai nusipirkti geros komposto trąšos.
Aikštelėse dirbantys specialistai pataria, kaip teisingai rūšiuoti atliekas, prižiūri, kad gyventojai nesukčiautų. Čia išmestų daiktų pasiimti negalima. Už neteisingą rūšiavimą gresia baudos.
Aikštelių darbo laikas — patogus gyventojams. Jos dirba per visas šventes, sekmadieniais, kad visi, besitvarkantys namuose, galėtų atsikratyti šiukšlių. Tokių aikštelių Danijoje yra 360, jos dažniausiai būna įkurdintos gyventojams patogiose vietose.
PRISTATYMAS: Aurelija Čergelienė, „Panprojekto“ projektų vadovė, sakė, kad gyventojų klausimai jai nekelia nuostabos, mat lietuviai nėra pripratę naudotis tokiomis aikštelėmis.
PRETENZIJOS: Po pristatymo rėkyviškiai tarėsi, kaip galėtų pristabdyti atliekų aikštelės atsiradimą Rėkyvoje ir ketino teikti savivaldybei raštiškas pretenzijas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
citata: Projektų vadovė, teigė, kad „aikštelėse utilizuojama nebus, ir čia tik tokia formuluotė.“
