Naujausios
„Gyvatukas“ kanda vis skaudžiau
Apskrityje vienas po kito gyventojai aikčioja gavę sąskaitas už vadinamuosius gyvatukus. Vasarą mokėti už jį net iki 90 litų? Sudėtingoje šilto vandens ir šilumos skaičiavimo abrakadabroje, aiškėja — šilumos tiekėjai nuostolius perkelia ant gyventojų pečių. Tačiau vartotojai neturi mokėti už kaimynus — tokia vartotojų teisių gynėjų pozicija.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Didelės sąskaitos atėmė žadą
Kai kurie Ginkūnų (Šiaulių rajonas) daugiabučių gyventojai neteko žado, birželio mėnesį sulaukę sąskaitų už vadinamąjį gyvatuką. Gyventojai sąskaitose išvydo sumas, siekiančias apie 60 litų.
Redakcijai parašę ginkūniškiai nerimavo, kas bus prasidėjus šildymo sezonui? Kiek reikės mokėti už šildymą, jei vien už gyvatuką šitiek moka?
„Šilumininkai kuo toliau, tuo labiau įžūlėja. Suprantu, kad visiems sunku, krizė, tačiau kodėl mes turime mokėti neaišku už ką? Kovo mėnesį už gyvatuką mokėjome 45 litus, už balandį jau 58 litus — vadinasi, gyvatukas per mėnesį pabrango 13 litų.
Birželį sąskaita atėjo vėl 3 litais didesnė, nors gyvatukai vos drugni, esame sumažinę šilumos kiekį„, — pasakojo Ginkūnų gyventoja Irena.
Gyventojams atrodo nelogiška už kelių kvadratinių metrų patalpos, tai yra, vonios kambario, šildymą mokėti per 50 litų. „Už ką? Ar už tai, kad “Šiaulių energija“ galėtų daugiau pinigų sau susirinkti?“ — retoriškai klausė ginkūniškė.
Ne ką mažesnes sąskaitas už gyvatuką gauna ir kiti vartotojai apskrityje.
Šiauliuose Žemaitės gatvės 22-ojo daugiabučio gyventoja Emilija Jekelevičienė, gyvenanti dviejų kambarių bute, gegužės mėnesį už gyvatuką mokėjo 47 litus, už karštą vandenį — per 43 litus. Taigi iš viso už šilumos cirkuliaciją — per 90 litų.
Jos duktė Neringa mano, kad gyvatuko mokestis tendencingai didėja.
Butų savininkai norėtų sužinoti, ar gyvatuko mokestis yra teisėtas, taip pat priežastis, kodėl jis taip šoktelėjo ir šokinėja? Jų manymu, pabrangusi šilumos energija tiek daug padidinti mokesčio negalėjo.
Bendrovės nuostoliai — ant vartotojų pečių
Pasak Rimanto Lazdyno, bendrovės „Šiaulių energija“ specialisto ryšiams su visuomene, vasara “Šiaulių energijai“ yra nuostolingas sezonas.
„Anksčiau vasarą gyvatuko mokestis būdavo dengiamas žiemos sezono pelno sąskaita. Dabar įsigaliojo Šilumos įstatymo pataisos, kurios numato, kad kiekvieno mėnesio nuostoliai turi būti padengiami tą patį mėnesį. Užtat vasarą gyvatuko mokestis labai svyruoja, — “Šiaulių kraštui“ aiškino R. Lazdynas. — Ir jeigu žmonės deklaruoja mažiau karšto vandens, o šilumos sunaudojama daug, viskas yra nurašoma gyvatuko mokesčiui.
Pavyzdžiui, jeigu gyventojas sunaudojo 6 kubus karšto vandens, o deklaravo 3 kubus, tie likę trys kubai „eina ant gyvatuko“.
Kitaip sakant, jeigu namo gyventojai deklaravo mažiau karšto vandens, daugiau pinigėlių nubyra „ant gyvatuko“ ir atvirkščiai.“
Paklaustas, ar teisūs gyventojai, kurie teigia, jog bendrovė patiriamus nuostolius suverčia žmonėms ant pečių, specialistas to nė neslėpė: šilumos tiekimo nuostolius iš tiesų „padengia gyvatukas“.
Neteisėta, jeigu už Joną sumoka Petras
Pasak Vaclovo Kardašiaus, Šiaulių apskrities valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vedėjo, Šiaulių miesto savivaldybės taryba patvirtino šilumos tiekimo įkainius bei jų nustatymo metodiką. Kainos suderintos Valstybėje kainų energetikos kontrolės komisijoje.
Nustatyta, kad vieno kubinio metro vandens pašildymui bendrovė sunaudoja 51 kilovatvalandę. Vandens temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 52 laipsniai.
Apskaičiuodama gyvatuko mokestį, pasak V. Kardašiaus, „Šiaulių energija“ padalija jį visiems namo gyventojams — vienodai moka ir tie, kurie karštą vandenį deklaravo teisingai, ir tie, kurie butuose negyvena, mokesčių nemoka, arba vasarą, pavyzdžiui, gyvena soduose, o mokesčius susimoka rudenį.
Šiuo atveju, pasak V. Kardašiaus, bendrovė įvadinio skaitiklio skirtumą padalija visiems gyventojams.
„Jeigu Jonas nusiprausė, o Petras turi mokėti didesnį gyvatuko mokestį — tokie dalykai yra neteisėti. Todėl tie patys gyventojai vieną mėnesį moka 40 litų, kitą mėnesį — 70 litų,“, — tvirtino V. Kardašius.
Jo žiniomis, Šilumos įstatyme gyvatuko mokesčio nėra — yra patvirtintas karšto vandens cirkuliacinis mokestis. Šiauliečių sąskaitose šis mokestis įvardytas šiluma karšto vandens temperatūrai palaikyti.
KAINOS: Šiaulietė Neringa stebisi, kad gyvatukas jos motinos bute praėjusį mėnesį kainavo brangiau nei suvartotas karštas vanduo.
Jono TAMULIO nuotr.
PRISIPAŽINIMAS: Rimantas Lazdynas, bendrovės „Šiaulių energija“ specialistas ryšiams su visuomene, nė neslėpė, kad šilumos tiekimo nuostolius, į kuriuos įeina ir gyventojų skolos už karštą vandenį, padengia gyvatukas.
Šilumos tiekėjai aiškina, kad gyvatuko ir visos namo karšto vandens cirkuliacijos paskirtis — išlaikyti tam tikrą temperatūrą, kad karšto vandens sistemoje nesiveistų bakterijos (legionelės), kad atsukus čiaupą, nereikėtų laukti, kol nubėgs drungnas vanduo. Teoriškai taip, o praktiškai vartotojai skundžiasi ir drungnu gyvatuku, ir nemažėjančiu, bet augančiu mokesčiu už jį.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
