Grybų estetas gėrisi laimikiu

Grybų estetas gėrisi laimikiu

GRYBŲ SEZONAS (3)

Grybų estetas gėrisi laimikiu

Penkis dešimtmečius grybaujančiam Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus dėstytojui Česlovui Abromaičiui svarbiausia — gėrėtis rastais grybais. Surinktus grybus vyras dažniausiai išdalija.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Dar tikisi derliaus

Aplinkiniai žino Č. Abromaičio pomėgį, tad vyras dažnai girdi klausimą: „Kaip šiemet grybai?“

Liepos pabaigoje ponas Česlovas Kuršėnų miškuose vienintelį kartą rado 68 raudonikius ir 29 baravykus.

Buvo nuvažiavęs į Gruzdžių miškus, kalbėjo su pažįstamu girininku. Pastarasis sakė, jog šiose kraštuose grybai nedygsta — sausa. O praėjusį savaitgalį grybautojas lankėsi Žemaitijoje, Plungės pusėje. Ten žemė — drėgna.

Savaitės pradžioje važiavo į Radviliškį. Stabtelėjęs prie miškelio, rado du mažiukus lepšius — nerovė, tik pasižiūrėjo. Jei nebus šalnų, palis, grybautojas dar ir šiemet tikisi sulaukti grybų derliaus.

Pono Česlovo grybaujama teritorija — Gruzdžių, Meškuičių miškai, už Kuršėnų — Užvenčio miškai. Vietų neslepia — smagu, kai ir kiti randa.

Nuvažiavęs į mišką, grybautojas pirmiausia žiūri į viršų: kokie medžiai auga. O tik tada akis nuleidžia žemyn ir ieško grybų. Žino — jei drebulynas, dar įsimaišęs vienas kitas beržiukas, — galima tikėtis raudonviršių.

Grybaudamas eina didįjį arba mažąjį ratus. Didįjį ratą įveikia, kai grybauja su dukra. O jei kompanija greitai pavargstanti — traukia mažąjį.

Kiek kilometrų sukaria grybaudamas, neskaičiuoja. Aplanko savo vietas. Net nujaučia, po kuriuo medžiu ras grybą. „Kartais žmonai pasakau — po tuo medžiu gali būti raudonikių. Mano įžvalga pasitvirtina 60— 70 procentų“.

Estetas, o ne vartotojas

Pirmąjį baravyką tuomet šešiametis Č. Abromaitis rado Radviliškio rajono Liepinės miške. Puikiai atsimena: baravyką iš to džiaugsmo nupjovė sulig kepurėle, o kotas liko styroti.

Pirmasis mokytojas — kartu grybavęs brolis pamokė grybą atsargiai išrauti. Tame pačiame miške vėliau ponas Česlovas rado ir pirmąjį šimtuką baravykų.

„Miške esu estetas, o ne vartotojas. Man svarbiausia — grybas augimvietėje. Radęs iš visų pusių apžiūriu, pasidžiaugiu“, — pasakoja patyręs grybautojas.

Grybautojo rekordas — vienu kartu rasti 347 raudonviršiai ir 102 baravykai. Pastebėjo, kad vienais metais geriau auga baravykai, kitais — raudonikiai.

Vienoje vietoje yra aptikęs maždaug 100 baravykų šeimyną maždaug 10 kvadratinių metrų plote. Pačių mažiausių baravykiukų niekada neima. Būna, kai ir kitus gailisi rauti. Tada į pagalbą kviečia žmoną.

Parnešęs laimikį namo, grybautojas atskirai pagal dydį išrikiuoja raudonviršius ir baravykus. Gėrybės kartais sunkiai virtuvėje telpa.

Per sezoną — 2000 raudonviršių

Ponas Česlovas valgo tik pirmuosius grybus. Bet miško gėrybėmis aprūpina gimines, kaimynus, kolegas.

Ankstyvųjų pavasarinių grybų nerenka. Į krepšį dažniausiai deda baravykus, raudonviršius, jaunus lepšiukus. Kartais voveraites, guotes. Kitų rūšių nerenka, nes grybautojui svarbu iš miško grįžus suskaičiuoti laimikį. Vienų metų statistika buvo per 2000 raudonikių.

Prieš trejus metus Gruzdžių miške buvo radęs baravyką, kuris užpildė pintinę, kurioje telpa du su puse kibiro grybų. Širdis sudrebėjo ir radus į krūvą suaugusius 7 baravykus.

Grybų stebuklas

Eidamas į mišką, Č. Abromaitis nežiūri į mėnulį: svarbiausia — lietus ir drėgmė.

„Esu grybų fanatikas. Net žiemą, važiuodamas mišku, galvoju, kodėl negali visą laiką būti ruduo? O klausydamas orų prognozės viliuosi, kad tik būtų lietaus“, — sako grybautojas.

Vienintelis dalykas, miške keliantis širdgėlą — šiukšlės. Grybai tokiose vietose nebeauga. Nesupranta grybautojų, išspardančių grybus. Niekada negrybauja pakelėse.

Nors turguje grybų neperka, žmona žino — vyras eis pažiūrėti parduodamų grybų. O vienais metais, iš Druskininkų važiuodamas namo, kelyje papildomai sugaišo apie dvi valandas: stojo prie kiekvieno grybautojo pasigėrėti jų laimikiu.

Č. Abromaičiui teko matyti ir grybų stebuklą. Tarnaudamas sovietinėje armijoje, buvo išsiųstas į Chabarovsko sritį, į taigą. Gyveno palapinėje. Vieną rugpjūčio rytą iš palapinės į valgyklą išėjęs šiaulietis galvojo, kad sapnuoja: aplink raudonavo raudonviršių laukas. Iš vakaro grybų nebuvo. Išbuvę tris— keturias dienas, netikėtai išdygę grybai netikėtai ir dingo.

POMĖGIS: Česlovas Abromaitis miške yra estetas, o ne vartotojas. Grybautojui svarbiausia miške — gėrėtis rastais grybais.

REKORDAS: Česlovas Abromaitis rodo, koks buvo jo didžiausias rastas baravykas.

 

Jono TAMULIO nuotr.

išnaša: „Grybautojo rekordas — vienu kartu rasti 347 raudonviršiai ir 102 baravykai.

Česlovo Abromaičio mamos receptas

Atskirai išvirti grybus ir bulves. Grybų turi būti trečdalis bulvių kiekio. Grybus ir bulves sumaišyti. Svogūną pakepinti su rūkytais lašinukais. Viską sumaišyti su 100 gramo sviesto (galima ir daugiau), indeliu grietinės. Ši grybų košė, pasak grybautojo, būdinga Vidurio Lietuvos virtuvei. Tai — Č. Abromaičio mamos receptas.

Šv. Kūčioms grybautojas elektrinėje orkaitėje pasidžiovina baravykų. Sudžiovintus grybus laiko drobiniame maišelyje. Nuvirti, sumalti grybai, paskaninti svogūnu, pipirais, itin tinka virtinukams.