Naujausios
Grožis ir per krizę grožis
Sunkmetis turi savo paradoksų. Grožiui — savo ir aplinkos — Lietuvoje išleidžiama daugiausia. Sėkloms, gėlėms ir sodinukams išlaidos šiemet pirmąjį pusmetį padidėjo daugiau negu 50 procentų. O Šiaulių apskrities gyventojai iš kitų išsiskiria būtent tuo, kad drabužiams ir avalynei per pastaruosius penkerius metus išleido daugiausiai.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Šiaulių apskritis išsiskiria
Skaičius apie vartojimo įpročius pristačiusi SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad per pastaruosius penkerius metus vidutinės išlaidos didėjo labiau negu kainos. Vidutinių išlaidų vidurkis Lietuvoje pasiekė 63 procentus, tuo tarpu, kai kainos išaugo 30 procentų.
Šiaulių apskrityje, Statistikos departamento ir SEB skaičiavimais, vidutinės išlaidos vienam gyventojui pastaruosius penkerius metus padidėjo beveik dvigubai. Tai yra daugiausiai nei bet kurioje kitoje Lietuvos apskrityje (1 grafikas).
„Tačiau tai nereiškia, kad Šiaulių apskrities gyventojai per šiuos metus labiausiai praturtėjo. Tokį pokytį labiausiai lėmė tai, kad prieš penkerius metus Šiaulių apskrities gyventojų išlaidų lygis buvo vienas iš žemiausių“, — akcentavo J. Varanauskienė.
Beveik tiek pat, kiek kainos, augo lietuvaičių būtinosios išlaidos maistui, būstui, sveikatai. O išlaidos drabužiams ir avalynei, būstui apstatyti, restoranams augo gerokai sparčiau negu kainos.
Šiaulių apskrities gyventojai pastaruosius penkerius metus daugiau išleido drabužiams ir avalynei (apie 40 procentų daugiau), transportui, poilsiui ir kultūrai ir būstui apstatyti negu kitų apskričių gyventojai.
„Būtent čia ir reikėtų pradėti ieškoti galimybių sumažinti išlaidas, — pataria šeimos finansų ekspertė. — Mat pastaruosius kelerius metus Lietuvos gyventojų keturis kartus išaugusios išlaidos drabužiams ir avalynei gali būti laikomos Europos fenomenu“. Tokį fenomeną atspindi 3 grafikas.
Kaip taupyti, jeigu norisi to grožio vis tiek norisi? J. Varanauskienė mato keletą išeičių. Pirmiausia, vertėtų peržvelgti turimas drabužių ir avalynės atsargas ir įvertinti — gal jų užteks dar keleriems metams. Jei vis dėlto atsiranda naujų pirkinių poreikis, verta pasižvalgyti pigesnių internete, dėvėtų drabužių parduotuvėse, pasidaryti (pasisiūti, nusimegzti) patiems. Dar vienas problemos sprendimo būdas — drabužių, avalynės ir kitokių daiktų mainai, jau populiarūs Europoje.
Daugiau perkama sėklų, sodinukų ir gėlių
Šeimos finansų ekspertės žodžiais, atslūgus šokui gyventojai palaipsniui keičia vartojimo įpročius. Vieni apskritai atsisako ne pirmo būtinumo prekių, kiti didesnių pirkinių įsigijimą atideda geresniems laikams. Trečia gyventojų dalis šiek tiek sumažina įprastines išlaidas, atsisakydami įprastinio patogumo ir tai, už ką anksčiau mokėdavo pinigus, pradeda daryti patys — remontuoti namus, gaminti valgį, grožio procedūras iš salonų perkelia į savo namų vonią.
Dar kita gyventojų dalis bando išlaikyti tą patį gyvenimo lygį, tačiau mažesnėmis sąnaudomis — ieško pigesnių prekių, drąsiau derasi dėl kainos.
„Yra ir tokių, kurie naudojasi proga ir perka, mokėdami už daug ką pigiau, negu būtų mokėję prieš metus. Šiuo metu turintiems lėšų verta pirkti smarkiai atpigusias prabangos prekes — akcijas, namus, žymių gamintojų drabužius, automobilius. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad po šių pirkinių turi likti santaupų“, — perspėjo ekspertė.
Ar yra prekių, kurių pirkimas sunkmečiu akivaizdžiai išaugo? Statistikos departamento ir SEB skaičiavimais, tokių prekių rūšių tėra dvi: daugiau nei 50 procentų išaugo sėklų,sodinukų ir gėlių pirkimas, apie 12 procentų — pirkimų paštu ir internetu (4 grafikas).
Gyventojų susidomėjimą daržininkyste, sodininkyste ir gėlininkyste J. Varanauskienė aiškina dvejopai: racionaliomis paskatomis (užauginti savo daržoves, vaisius, gėlės — pigiau nei pirkti parduotuvėje) ir galimybe atsipalaiduoti (darbas darže, sode, gėlyne — savotiška relaksacija).
Taupymo klaidos
Kasdienis taupymas gali būti ir apgaulingas. J. Varanauskienė perspėja, kad nuolaidos, išpardavimai, mažesnės kainos skatina pirkti daugiau ir daugiau išleisti, nes atrodo, kad taupome (išleidžiame mažiau).
„Atsisakydami didelių pirkinių, žmonės ima atlaidžiau vertinti mažas išlaidas smulkiems malonumams. Mažos išlaidos sunkiau pastebimos, taigi, ir čia galime apsigauti, kad taupome“, — minėjo pašnekovė.
Kartais, gailėdami jau sumokėtų pinigų, nejučia išleidžiame dar daugiau, vien tam, kad pateisintume pradines išlaidas. Ekspertė pateikia pavyzdį: sumokėję tik dalį sumos, toliau kantriai mokame likusius pinigus už daiktą ar paslaugą, kurių mums nebereikia.
Anot pašnekovės, apmaudžiausia ir skaudžiausia, kai bandoma taupyti ten, kur to daryti nereikėtų — savo sveikatos, tarpusavio santykių sąskaita. „Vėliau dėl to turime tik dar daugiau išlaidų“.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
GROŽIS: Net ir sunkmetis nesužlugdė noro atrodyti gražiai — drabužiams ir avalynei išleidžiame daugiau.
SANTAUPOS: Ekonominio pakilimo metu šiauliečiai ne tik intensyviai skolinosi, bet ir taupė. Santaupų, laikomų bankuose, suma vienam gyventojui beveik patrigubėjo, šiuo metu sudaro apie 4489 litus. Ji vis dar yra didesnė negu paskolų vienam gyventojui suma (apie 4200 litų). „Akivaizdu, kad sunkmetį lengviau pergyvens tie, kas turi santaupų“, — neabejoja šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Redakcijos archyvo nuotr.
