
Naujausios
Griūvanti bažnyčia palikta Dievo valiai
1825 metais statyta Kelmės rajono Užvenčio šv. Marijos Magdalietės medinė bažnyčia pripažinta avarinės būklės. Ekspertai reikalauja nedelsiant remontuoti ir riboti žmonių patekimą į bažnyčią. Kaip kultūros paveldo objektas, pastatas įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Jį atstatyti reikia milijono eurų. Parapija prašė lėšų Kultūros vertybių apsaugos departamento. Departamentas įtraukė bažnyčią į Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo paminklotvarkos srityje programą, tačiau Dvišalė komisija tam nepritarė.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Supuvusi ir pakrypusi
Praėjusių metų balandžio mėnesį Užvenčio bažnyčios pastato konstrukcijų ir apdailos būklę įvertino VĮ „Lietuvos paminklai“ specialistai.
Jie konstatavo, jog bažnyčios sienos ir dalis sijų pažeistos puvinio, suskilusios, vargonų zonoje sijos išlinkusios, sienos ir kolonos deformuotos, kolonos pakrypusios.
Specialistai rekomendavo atlikti pastato techninės būklės įvertinimą – statinio ekspertizę.
Užvenčio parapija užsakė bažnyčios pastato ekspertizę. UAB „Pastatų konstrukcijos“ paveldosaugos ekspertizės specialistas ir ekspertizės vadovas dr. Jonas Šarakauskas, įvertinęs pastato būklę, patvirtino, jog sienų rąstai supuvę daugiau nei 25 procentus jų skerspjūvio, ypač kampų sujungimuose.
Dėl puvinio vakarinis sienos kampas pasėdęs. Vakarinė bažnyčios siena, kurios aukštis 6,5 metro, nuo vertikalės pasvirusi 2,4 laipsnio, arba 27 centimetrus. Kita vakarinė siena, kurios aukštis 5,2 metro, nuo vertikalės pasvirusi 2,4 laipsnio, arba 22 centimetrus. Aukščiausiojo taško posvyris daugiau kaip du kartus viršija leistiną.
Dėl sienų puvimo proceso bažnyčios viduje pasviro ir kolonos. Penkių kolonų būklė – avarinė. Pavojų kelia ir sijos. Grindų lentos – deformuotos. Dalis jų supuvusios, todėl pakeistos naujesnių lentų intarpais.
Sienas ir stogo konstrukcijas pūdo nesandarus stogas. Vietomis prarūdijusi skarda.
Langų rėmai taip pat papuvę, deformuoti. Durys niekuomet nekeistos, nesandarios. Jų rėmai apipuvę.
Pavojų kelia ir susidėvėjusi elektros instaliacija. Nuo jos medinė bažnyčia gali užsidegti. Prie bažnyčios nebegalėtų patekti gaisrinės automobiliai. Bažnyčia aptverta, o vartai – gana siauri.
Susidėvėjusi ir lietaus nuvedimo sistema, kuri dar labiau greitina puvimo procesą.
Pastebėta ir prasta bažnyčios išorės estetinė išvaizda, atsilaupę dažai.
Ekspertai priėjo išvados, kad pastatas nebesaugus toliau naudoti. Jį būtina remontuoti ir nedelsiant apriboti žmonių patekimą į bažnyčią. Išvadas papildė fotofiksacijomis.
Rajono savivaldybės vyriausiasis specialistas Kęstutis Kneižys surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą ir taip pat nurodė riboti žmonių patekimą į bažnyčią.
Tačiau Vyskupija bažnyčios neuždarė.
Negavo lėšų remontui
Užvenčio parapija teikė prašymą Kultūros vertybių departamentui. Viltasi, jog šiemet bus skirta lėšų bent projektinei bažnyčios tvarkybos darbų dokumentacijai parengti.
Kultūros viceministras Romas Jarockis ir Kultūros vertybių departamento direktorė Diana Varnaitė parapijai atsiuntė atsakymus, kuriuose teigiama, jog departamentas išnagrinėjo prašymą dėl Užvenčio šv. Marijos Magdalietės bažnyčios, esančios kultūros vertybių registre, avarijos grėsmės likvidavimo ir įtraukė šį objektą į Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutarties dėl bendradarbiavimo programą. Tuo siekta pašalinti avarijos grėsmę.
Tačiau Dvišalės nuolatinės komisijos pirmininkai: kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas nepritarė šio objekto įrašymui į programą.
2016 metais Šiaulių vyskupijai skirtos lėšos bus panaudojamos Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios interjero konservavimo, restauravimo darbams bei Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios fasadų tvarkybos darbų projektui parengti.
Užventiškiams siūloma teikti paraišką dėl lėšų skyrimo tvarkybos darbų projektui parengti iš kitų metų programos.
Kodėl Šiaulių vyskupijai skirtos lėšos panaudotos kitoms bažnyčioms atstatyti, o ne griūvančiai Užvenčio bažnyčiai, paklausėme Šiaulių vyskupijos kanclerio, iš Užvenčio kilusio Evaldo Alūzos.
Jis tvirtino nesąs įsigilinęs į tuos reikalus. Tik patikino, jog Šaukoto ir Šeduvos bažnyčiose vykdomi tęstiniai projektai. Todėl jos turėjo pirmenybę prieš Užvenčio bažnyčią.
Kad Šaukoto ir Šeduvos bažnyčių tvarkybos darbai yra tęstiniai, todėl juos pirmiausia reikėtų ir užbaigti, „Šiaulių kraštui“ tvirtino ir Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorė Diana Varnaitė.
Pasak direktorės, lėšų paskirstymo proporcijas vyskupijoms nustato Lietuvos vyskupų konferencija. Šiaulių vyskupijai 2016 metais skirta 72,24 tūkstančio eurų, Telšių – 145 tūkstančiai, Kauno – 134,2 tūkstančio, Kaišiadorių – 42,99 tūkstančio, Vilniaus – 155,07 tūkstančio, Vilkaviškio – 243,23 tūkstančio, Panevėžio – 90,61 tūkstančio.
Ji siūlo teikti paraišką 2017 metų programai ir prašyti lėšų bent projektui parengti.
„Jei iš programos lėšų bus parengtas projektas, turint jį atsiranda ir kitų finansavimo galimybių: galima teikti paraišką ES finansavimui gauti pagal Kultūros ministerijos administruojamą Kultūros aktualizavimo programą, į kitus valstybės ir užsienio fondus. Bažnyčios tvarkybos procesą galėtų paspartinti tikinčiųjų aukos ir savivaldybė“, – teigia D. Varnaitė.
Parapijiečiai pasiryžę dalį lėšų suaukoti savo šventovei. Tačiau nedideliame Užvenčio miestelyje dauguma gyventojų – pensininkai. Jie neturi didelių sumų aukai. O kultūros paveldo objekto atstatymas, pirminiais duomenimis, kainuotų apie milijoną eurų.
Vien tyrimai ir projektinė dokumentacija atsieitų apie 85 tūkstančius, elektros instaliacijos ir žaibosaugos projektas – apie 17 tūkstančių eurų.
Bažnyčios klebonas Donatas Klimašauskas situacijos nekomentavo, bet redakcijai pateikė dokumentus, leido fotografuoti bažnyčios vidų.
Atsakytų klebonas
Kas atsakytų, jeigu Užvenčio bažnyčioje įvyktų nelaimė? Tarkim, vargonininkę ar choro giedotojus užgriūtų ties vargonais įlinkusi lubų sija? Arba prie klausyklos laukiantį žmogų sužalotų staiga nuvirtusi kolona?
Kas būtų kaltas, jeigu ant besimeldžiančiųjų įgriūtų lubos ar išvirstų supuvusi siena?
Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjas Zenonas Griguola sako, jog už bažnyčios darbuotojus pagal Darbo kodeksą atsakytų klebonas – kaip jų darbdavys. Jis privalo sudaryti darbuotojams sveikas ir saugias darbo sąlygas.
Jeigu bažnyčioje būtų sužaloti tikintieji, jie taip pat galėtų išsiieškoti žalą teismo keliu. Darbo santykių čia nėra. Tačiau yra civiliniai santykiai. Nukentėjusiajai pusei būtų priteista žala.
Kultūros vertybių departamento direktorės D. Varnaitės teigimu, klebonas turėtų vykdyti ekspertų rekomendacijas. O jei nevykdo, įvykus nelaimei turėtų atsakyti.
Jei parapija atliktų avarijos grėsmės pašalinimo darbus savo lėšomis, galėtų gauti 70 procentų išlaidų kompensaciją.
„Jeigu statinys kelia grėsmę žmonių gyvybei, avarijos grėsmės pašalinimo darbai gali būti atliekami be tvarkybos darbų projekto ir be leidimo, tačiau parengus šių darbų aprašą ir, esant būtinybei, jų schemą, – aiškino D. Varnaitė. – Apie neatidėliotinų avarijos grėsmės pašalinimo darbų vykdymą ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo jų pradžios būtina pranešti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniam skyriui. Kultūros paveldo departamento teritorinis padalinys turi patikrinti avarijos grėsmės pašalinimo darbus, juos įvertinti ir derinti valdytojo pateiktą darbų aprašą ir schemą, konsultuoti objekto valdytoją, kaip toliau organizuoti tvarkybos darbus.“
Deja, tai tik teoriniai samprotavimai.
Kaip realiai būtų galima pašalinti grėsmes Užvenčio bažnyčioje?
Pagaliais paramstyti pasvirusią sieną ar įlinkusias sijas? Polietileno plėvele pridengti kiaurą stogą? Putomis sutvirtinti supuvusius sienų rąstus?
Vytauto RUŠKIO nuotr.
SIENOS: Dėl senumo ir sienų puvinio pasėdusios Užvenčio bažnyčios sienos. Ji pasvirusi.
PUVINYS: 189 metų bažnyčios rąstai papuvę. Puvėsis matosi ir viduje.
PAVOJUS: Virš vargonų įlinkusi sija kelia pavojų.
GIRNAPUSĖ: Per ne vieną ankstesnį bažnyčios remontą kolonos pastatytos ant akmenų arba girnapusių. Kolonos pasislinkusios iš atramos taškų, pasvirusios.
Ką apie bažnyčios būklę mano tikintieji?
Milda KNYZELIENĖ, užventiškė muziejininkė:
– Dažnai lankausi Užvenčio bažnyčioje. Pasižiūrėjus į pasvirusią šventovės sieną ir pakrypusias kolonas, darosi nejauku. Ypač tais kartais, kai į pamaldas einame su vaikais.
Keista, kad į Kultūros vertybių registrą įtraukta bažnyčia nesirūpinama. Kiek domėjausi, pirmoji 1609 metais statyta Užvenčio bažnyčia per Švedų karą sudegė. Šita statyta 1825-aisiais. Taigi, mediniam pastatui jau beveik 200 metų. Natūralu, kad jis avarinės būklės.
Dvarininkas J. Smilgevičius dar 1937 metais inicijavo naujos Užvenčio bažnyčios statybą. Buvo parengtas projektas, aplink šią bažnyčią išlieti pamatai naujai. Tačiau statyboms sutrukdė prasidėjęs karas.
J. Smilgevičius, matyt, jau tuomet prastai vertino bažnyčios būklę. Praėjo dar aštuoniasdešimt metų. Bažnytėlė tebestovi, kad ir pakrypusi. Tik skaudu, kad valstybė ją lyg ir saugo kaip paveldo objektą, tačiau atstatyti neskiria lėšų.
Joana MILKINTIENĖ, užventiškė pensininkė:
– Nebijau, kad bažnyčioje mus gali užgriūti. Girdėjau, kad ji avarinės būklės. Bet mes patys tikintieji be valdžios pagalbos nieko negalime pakeisti.
Klebonas, kiek galėjo, viduje sutvarkė, patiesė kilimus, papuošė bažnyčią naujom juostom. Dabar čia jauku.
O dėl atstatymo – nei klebonas, nei tikintieji nepajėgūs to padaryti. Kiek, pavyzdžiui, aš galiu paaukoti? Per mėnesį 10 eurų – ne daugiau. Pensija – tik 150 eurų. Tokių kaip aš Užventyje dauguma.
Eurika DRUNGILIENĖ, bažnyčios komiteto narė:
– Užvenčio bažnyčios nuotrauka puikavosi ant popierinio lietuviško lito. Vienoje pusėje rašytoja Žemaitė, kitoje – Užvenčio bažnyčia. Mes didžiuojamės savo šventove. Ypač dabar, kai sutvarkytas jos vidus ir aplinka.
Socialiniuose tinkluose buvo paskelbtas konkursas, kokią bažnyčią rinktis santuokai. Daugiausia balsų surinko Užvenčio bažnyčia. Tai rodo, jog šventovė – gyva. Ji reikalinga ne tik brandaus amžiaus žmonėms, bet ir jaunimui.
Kai čia pradėjo dirbti klebonas Donatas Klimašauskas, bažnyčia prisipildė žmonių. Patinka jo pamokslai, pasirinktos temos. Niekas nekreipia dėmesio į bažnyčios avarinę būklę. Neįsivaizduoju, kas būtų, jeigu bažnyčią uždarytų.
Tačiau antra vertus, nelabai jauku, kai eini per bažnyčią ir linguoja grindys. Tenka pasikliauti tik Dievu, kad vieną sekmadienį per pamaldas neišvirs kokia siena ar ant galvos nenukris patrešusi sija.