Naujausios
Greiti kreditai ir greitos skolos
PAREIGŪNAI TIRIA VIS NAUJAS FINANSINIŲ SUKČIŲ BYLAS
Lyg grybai po lietaus dygsta sukčiai, atakuojantys greitųjų kreditų rinką. Išgavę elektroninės bankininkystės sutartis, PIN kodus, sukčiai ima greituosius kreditus kitų vardu. Pinigai keliauja iš vienos sąskaitos į kitą, neretai — dar į kitą ir išgryninami. Ekonominių nusikaltimų tyrėjai sako, kad pradėjus vieną tyrimą nukentėjusiųjų ratas prasiplečia. Greitieji kreditai — tarsi banko teikiama paslauga, bet Lietuvos bankas jų nekontroliuoja, skolintojų veikla iki šiol nėra licencijuojama.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Norėjo padėti
Šiaulietė Regina (vardas pakeistas) nieko blogo neįtarė, kai kolegė paprašė atidaryti sąskaitą, nes užsienyje gyvenantis sūnus savo vardu to padaryti negali — esą pinigus tučtuojau areštuotų antstoliai. Moteriai nekilęs ir klausimas, kodėl pinigų gavėjas sąskaitos banke negali atidaryti motinos vardu.
Šiaulietė, dabar pati sako, tenorėjusi padėti pažįstamai šeimai Atidarė elektroninę banko sąskaitą, o tariamai iš užsienio pervedamiems pinigams išgryninti „paskolinusi“ savo anketinius duomenis ir elektroninės sąskaitos PIN kodą.
Regina atsitokėjo, kai iš greitojo vartojimo kredito įmonės gavo pirmąjį priminimą apie nesumokėtas įmokas.
Šiaulių policijai pradėjus tyrimą dėl šio sukčiavimo nustatyta, kad, pasinaudojus Reginos duomenimis, per dieną paimtas ne vienas, o daugiau nei penki momentiniai kreditai.
Patrauklesni — mažiau suprantantys
Šiaulių apskrityje nuo metų pradžios atvejų, kai sukčiai pasinaudoję svetimais duomenimis, paėmė momentines paskolas, labai išaugo.
Šiaulių apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pavaduotoja Gitana Katkauskienė „Šiaulių kraštui“ sakė tyrimo metu pastebinti analogišką sukčiavimo braižą: “aukos“, dažniausiai menkiau išprusę asmenys, prašomos atidaryti savo vardu sąskaitas esą tam, kad į jas būtų galima pervesti pinigus. Už šią paslaugą pasiūlomas iki šimto litų atlygis.
„Jei atlygio sugundytas žmogus sutinka padėti, jis nuvežamas į banką atidaryti elektroninės bankininkystės sąskaitos, — sukčiaus schemą dėstė G. Katkauskienė. — Čia giminaičiu ar pažįstamu apsimetęs sukčius padeda atlikti bankines operacijas. Sutvarkius formalumus “artimajam“ čia pat vietoje perduodami dokumentai su PIN kodu bei anketiniais duomenimis. Tuo sukčiaus ir “aukos“ bendradarbiavimas baigiasi.“
Pareigūnės teigimu, sutvarkius bankines operacijas, pakanka kelių minučių, kad į sąskaitą įplauktų kreditas.
Policijos patirtimi, pinigų išgryninti paprastai neskubama: iš vienos sąskaitos jie dažniausiai keliauja į kitą, paskui — į trečią, ketvirtą ir taip toliau, kol galiausiai išgryninami.
Kodėl delsiama išgryninti paskolą?
„Taip tarsi paslepiami “siūlgaliai“. Kuo pinigai ilgiau keliauja iš sąskaitos į sąskaitą, tuo sunkiau aferą išpainioti bei nustatyti įtariamuosius iš karto, — sakė G. Katkauskienė. — Neretai atliekant tyrimą pagal vieno gyventojo pareiškimą, nukentėjusiųjų ir įtariamųjų ratas išauga.“
Sukčiai tobulėja
Dabar populiariausi elektroniniai sukčiavimai, tyrimų duomenimis, dažnai susiję ne su vienu, o su keliais ar keliolika sukčių, kurių kiekvienas turi savo rolę: vieni ieško „aukų“ (pavyzdžiui, prie turgaus), kiti “mėto“ gautus kreditus iš sąskaitos į sąskaitą, treti — grynina pinigus ir taip toliau. Faktą, kad veikiama rolėmis, liudija tai, jog dažnai kelios ar keliolika internetinių operacijų būna atliktos iš vieno kompiuterio, turinčio tą patį IP.
G. Katkauskienės teigimu, tyrimas lengviau stumiasi į priekį, kai žinomas konkretus įtariamasis. Tačiau nukentėjusieji neretai negali nurodyti, kam konkrečiai suteikė savo duomenis.
Naudojamasi žmonių naivumu
„Kaip žmones pagydyti nuo tikėjimo, nuo jų begalinio naivumo? Kodėl atsibundama tik gavus įspėjimą mokėti suteikto kredito įmoką?, — svarstė pareigūnė. — Gyventojai visiškai nesaugo savo anketinių duomenų — sugundyti atlygio arba norėdami padėti kloja juos nepagalvoję apie pasekmes.“
Vilmantas Midvikis, Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos (GVKA) valdybos pirmininkas, sakė susiduriantis ir su atvejais, kai paklausti, iš kur sukčius galėjo gauti jo elektroninės sąskaitos slaptažodį, neslepia laikę jį matomoje vietoje.
„Neapdairuolius aukomis kartais padaro ir šeimos nariai, pasinaudoję jų duomenimis, — sakė V. Midvikis. — Užtenka pasidomėti, kur kreditas nukeliavo iš nukentėjusiojo sąskaitos.“
Besiskolinantieji „peršviečiami“
GVKA šiuo metu subūrusi 13 greitojo vartojimo kreditų įmonių. Ir visoms joms, anot asociacijos vadovo V. Midvikio, teko susidurti su sukčiais.
Artimiausiu metu, pasak asociacijos vadovo, dėl sukčiavimų ketinama glaudžiai bendradarbiauti su Kriminaline policija.
„Reikia spręsti, ką mes galime padaryti, kad policijai būtų mažiau darbo, o mes nepatirtume nuostolių“, — sakė V. Midvikis.
V. Midvikis nesutinka, kad greitieji kreditai „mėtomi į dešinę ir kairę“ be jokių apribojimų. Anot pirmininko, kiekvieno kliento duomenys yra pertikrinami, peržiūrima skolų istorija, ir tik po to suveikia marketingas, garantuojantis paskolos gavimo operatyvumą.
Greitieji kreditai nekontroliuojami
Lietuvoje galiojančiuose teisės aktuose nenumatytas specialus greituosius kreditus teikiančių bendrovių reguliavimas, jų veikla nėra nei licencijuojama, nei kontroliuojama, jos neįpareigojamos skolinti atsakingai.
„Greituosius kreditus gyventojams siūlo bendrovės, kurios nėra Lietuvos banko priežiūros objektas,“ — “Šiaulių kraštui“ sakė Lietuvos banko atstovas Mindaugas Milieška.
Anot M. Milieškos, Lietuvoje skolinti pinigines lėšas turi teisę ne tik kredito įstaigos, bet ir kiti juridiniai asmenys, vadovaudamiesi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Jokie įstatymai neįpareigoja ir nesuteikia teisės Lietuvos bankui užsiimti tokios finansinės veiklos kontrole.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininko Mindaugo Leikos teigimu, didžiausia problema, kad kreditus teikiančios bendrovės dažniausiai nenurodo, kokias greitųjų paskolų palūkanas jos siūlo.
Kredito įmonių kontrolė — kol kas tik kalbose. Griežtesnė paskolų tvarka galėtų atsirasti, jei bus priimtas Vartojimo kreditų įstatymas.
Sukčiai pakeitę „veiklos“ sritį
Šiaulių apskrities policijos duomenimis, neseniai itin dažni buvę telefoniniai sukčiavimai dabar aprimę.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisarito viršininko pavaduotojas Robertas Jagminas informavo, kad pavykę sulaikyti kelias telefoniu telefoniniu sukčiavimu besivertusias gaujas.
Aprimę ir sukčiavimai, kai, pasinaudojus svetimu dokumentu, paimamos prekės. Šių aferų sumažėjimas siejamas su kruopštesne dokumentų kontrole.
Siaučiant bedarbystei, pasitaiko atvejų, kai santaupos išviliojamos ir už tariamą darbą Lietuvoje ar užsienyje.
„Patirtis rodo, kad du trečdaliai gyventojų, kuriuos apgavo sukčiai, suprato esantys apmauti tik po visko, — sakė R. Jagminas. — Žmonės iš pradžių elgiasi naiviai, o tik paskui pagalvoja.“
SUKČIAI: Šiaulių apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pavaduotoja Gitana Katkauskienė įsitikinusi, aferų bus tol, kol bus naivuolių.
EPIZODAI: Vieno apgautojo pareiškimas neretai perauga į keliolika ar keliasdešimt sukčiavimo epizodų.
Jono TAMULIO nuotr.
BENDRADARBIAVIMAS: Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Vilmantas Midvikis išsitarė apie glaudesnį bendradarbiavimą su policija, apsidraudžiant nuo aferistų.
GVKA nuotr.
„Kuo pinigai ilgiau keliauja iš sąskaitos į sąskaitą, tuo sunkiau įtariamą aferą išpainioti bei nustatyti įtariamuosius.“
