
Naujausios
Globos įstaigos renovacijai vadovaus rabinai
Neseniai plačiai nuskambėjęs žydų senųjų kapinių iškasinėjimas ir palaikų išniekinimas įgavo sniego gniūžtės efektą ir atsiliepia kitiems miesto projektams. Šiaulių miesto mero pavaduotojas Justinas Sartauskas kartu su administracijos atstovais priėmė žydų bendruomenės narius ir aptarė susidariusią situaciją. Bijodama tolimesnio nepagarbaus elgesio su mirusiųjų palaikais, Šiaulių apskrities žydų bendruomenė prieštarauja Socialinės globos centro „Goda“ pastato renovacijai. Ieškota kompromiso.
Jūratė RAUDUVIENĖ
jurate@skrastas.lt
Kaltieji dar neįvardyti
Nors buvo pranešta, kad žydų bendruomenės atstovai susitiks su meru Artūru Viosocku, miesto vadovas susitikime nedalyvavo, nes išvyko į Prezidento Valdo Adamkaus tarptautinę konferenciją.
Šiaulių, Vilniaus žydų bendruomenės atstovus, svečius iš Amerikos, besirūpinančius litvakų atminimo įamžinimu, lydimus iš Rygos atvykusio rabino Kalevo Krelino, priėmė vicemeras J. Sartauskas.
Svečiai su Savivaldybės atstovais susitiko dar negavę atsakymų, kas atsakingas už tai, kad UAB „Šiaulių vandenys“ užsakymu keičiant vandentiekio trasą buvo atliekami kasimo darbai senųjų žydų kapinių (D. Poškos gatvėje) teritorijoje.
Kasinėjimo metu iškastas gruntas kartu su mirusių žmonių palaikų dalimis. Kitą dieną šalia kapinių teritorijos sukrautas gruntas su žmonių kaulų dalimis pradingo.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis informavo, kad ikiteisminį tyrimą atliekanti policija rado vietą, kur išvežtas gruntas, pagal galimybę surinko kaulus ir toliau atlieka tyrimą.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenė kartu su rabinais rūpinsis, kaip palaikus palaidoti.
Žydų bendruomenės atstovai bandė išklausti vicemero, kas konkrečiai atsakingas už šį, anot rabino K. Krelino, nusikalstamą vandalizmą, apie kurį informacija pasklido visame pasaulyje, tačiau atsakymo neišgirdo. Tyrimai dar nebaigti.
Prieštarauja kasinėjimams „Godos“ teritorijoje
Šalia nebeveikiančių žydų kapinių stovi globos įstaiga „Goda“ su aptverta savo teritorija (Žalgirio g. 3), tačiau tvirtinama, kad šis pastatas, o ir visa dienos centro teritorija, dar sovietmečiu įrengta kapinių vietoje ir kad šios kapinės tęsėsi iki pat Žalgirio gatvės.
Nors dokumentų apie tai nėra, yra išlikusi sena aeronuotrauka, pagal kurią galima spėti, kad pagal minėtą gatvę, ko gero, stovėjo keli kapinių pastatai, tačiau ar buvo laidojami žmonės, neaišku.
S. Kerbelis patvirtino, kad jau minėtas kapinių iškasinėjimas miesto žydams sukėlė nerimą, kad renovuojant „Godos“ pastatą taip pat gali būti iškasti ir išniekinti mirusiųjų palaikai. Šiaulių apskrities žydų bendruomenė laikosi kategoriškos pozicijos, kad kasti žemės negalima. Šiaulių krašto žydų bendruomenės atstovai buvo nuosaikesni: jei jau remontuoti pastatą būtina, turi būti imamasi visų atsargumo priemonių.
J. Sartauskas priminė, kad „Godos“ renovacijos projektas su žydų bendruomenės atstovais bei rabinais jau buvo aptartas prieš metus. Savivaldybė ketino statyti dar vieną pastato korpusą, tačiau sulaukus pasipriešinimo šios minties buvo atsisakyta.
Jau įvyko darbų rangos konkursas. Jį laimėjusi AB „Statkorpas“ nori pradėti darbus, kuriuos turi iki metų pabaigos užbaigti.
Planuojama atnaujinti infrastruktūrą, rekonstruoti patalpas, pritaikyti pastatą žmonėms, turintiems fizinę negalią, įsigyti reikalingus baldus, įrangą. Viso projekto vertė – apie 1,5 milijono eurų, o pabaiga – kitais metais.
Rangovo statybos darbų vadovas Simonas Kazakevičius informavo, kad keisti pastato vandentiekio tinklus ketinama uždaru būdu – vamzdžius klojant senųjų komunikacijų vidine dalimi. Rūpesčių kelia tai, kad pastato priekyje nuo Žalgirio gatvės pusės teks atviru būdu pakeisti nuotėkų tinklus.
Be to, siekiant apšiltinti pastato pamatus, suprojektuota juos atkasti iki 2 metrų gylio, nors specialistai neneigė, kad galima iškasti ir gerokai mažiau.
Mirusieji apsiginti negali
Lietuvos žydų bendruomenės paminklosaugininkas Martynas Užpelkis patvirtino, kad Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto atstovas praėjusiais metais apsilankė Šiauliuose ir po situacijos įvertinimo pateikė rekomendacijas: kadangi „Godos“ pastatas galimoje istorinėje kapinių teritorijoje stovi, komitetas neturi galių uždrausti renovuoti pastato tiek, kiek jis yra virš žemės lygio.
Visos požeminių komunikacijų rekonstrukcijos turi būti vykdomos atidžiai ir su rabinų priežiūra, o radus žmonių kaulų, visi darbai turi būti stabdomi, kol bus nuspręsta, kaip palaikus garbingai perlaidoti.
Savivaldybės prašoma prieš vykdant bet kokius darbus atlikti geofizikinius tyrimus, kurie patvirtintų arba paneigtų laidojimų ribas. Pokalbio metu paaiškėjo, kad šiandien yra technologijų, kuriomis tokius tyrimus galima atlikti nekasinėjant teritorijos.
„Sprendimą, kaip pasielgti šioje situacijoje turi priimti tie, kurių protėviai yra palaidoti šiose kapinėse. Pagal mūsų religiją ramybė po mirties yra būtina. Gyvieji gali atsikirsti, o mirusį žmogų gali apginti tik kiti“, – sakė rabinas.
Susitikimo metu prieita kompromiso: Savivaldybė surašys techninę projekto dalį, ką ketina „Godos“ teritorijoje daryti, abi regiono žydų bendruomenės pridės savo argumentaciją ir siųs raštą Europos rabinų konferencijai, kad gautų išaiškinimą, ką, kiek ir kaip šiomis sąlygomis galima kasinėti.
Prašo priežiūros
Savivaldybėje apsilankę žydų bendruomenės nariai atkreipė dėmesį, kad miesto vadovai nevykdo seniai duoto pažado – deramai prižiūrėti kultūros paveldo statusą turinčias senąsias žydų kapines. Jie mano, kad jei kapinės būtų aptvertos, pastatyta informacinė lentelė, tai elgesys šioje vietoje būtų kitoks.
Susitikimo metu aptarta ir dar viena sovietmečio palikta problema – žydai prašo išardyti Aušros tako laiptuose bei kitose centro vietose sumontuotus žydų kapų antkapius.
M. Užpelkis pasiūlė Savivaldybei sudaryti darbo grupę, kurioje galėtų dalyvauti ir jis pats, bei įvertinus šį „palikimą“ parengti būdus, kaip ir kada būtų galima antkapius su kai kur dar matomais užrašais surinkti. Galbūt iš jų galėtų padaryti kapinėse monumentą. Vicemeras tokiam siūlymui pritarė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenių nariai, kartu su rabinu Kalevu Krelinu (kairėje) Savivaldybėje bandė sužinoti, kas atsakingas už žydų kapinių išniekinimą.
Žydų bendruomenės atstovai Savivaldybėje išsakė nuogąstavimus, kad renovuojant dienos centrą „Goda“ gali būti rasta mirusių žmonių kaulų ir su jais pasielgta taip pat, kaip ir iškasinėjus senąsias žydų kapines.