Gintautas Mažeikis: Gitanas Nausėda su­ge­ba iš­lauk­ti

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius, fi­lo­so­fas Gin­tau­tas MA­ŽEI­KIS Pre­zi­den­to rin­ki­mus vertina po­zi­ty­viai, nes jie vyko be di­de­lių skan­da­lų ir be di­des­nių įžei­di­nė­ji­mų ar­ba komp­li­ka­ci­jų. Anot jo, tai ro­do, kad vals­ty­bė ge­rai or­ga­ni­zuo­ja de­mok­ra­ti­nį pro­ce­są ir pi­lie­čiai jame da­ly­vau­ja aktyviai. "Rin­ki­mų at­vi­ru­mas, pa­si­rin­ki­mo pla­tu­mas, dis­ku­si­jų kul­tū­rin­gu­mas ro­do bran­džią de­mok­ra­ti­ją Lie­tu­vo­je", – sako G. Mažeikis.

– Kas lė­mė di­de­lį bal­sų ato­trū­kį tarp kan­di­da­tų?

– Ko ge­ro, ma­te­ma­ti­ka, o ne ar­gu­men­tai. Tai reiš­kia, kad Gi­ta­nas Nau­sė­da su­rin­ko ne tik tuos bal­sus, ku­rie yra už jį, bet ir pro­tes­to bal­sus, ku­rie bu­vo prieš Ing­ri­dą Ši­mo­ny­tę: pri­klau­so­mai nuo to, kaip ji bu­vo aso­ci­juo­ja­ma ar­ba su kon­ser­va­to­riais, ar­ba su sa­vo pro­gra­ma.

Tas di­de­lis bal­sų skai­čius, ir pa­čios I. Ši­mo­ny­tės nuo­mo­ne, bu­vo vei­kiau pro­tes­tas prieš ją, kaip as­me­nį, ku­ris sim­bo­li­zuo­ja bend­ra­dar­bia­vi­mą su kon­ser­va­to­rių par­ti­ja, ir tą as­me­nį, ku­ris ne­po­pu­lis­tiš­kai iš­sa­ko kai ku­riuos mo­der­ni­za­ci­jos tiks­lus.

– Ant­ra­ja­me tu­re I. Ši­mo­ny­tė su­rin­ko ma­žiau bal­sų nei pir­ma­ja­me – va­di­na­si, pra­ra­do ir da­lį pir­mo­jo tu­ro rin­kė­jų?

– Bu­vo kal­ba­ma apie tai, kad jos pa­si­sa­ky­mų kai­rė­ji­mas ir li­be­ra­lu­mas ga­li pri­trauk­ti dau­giau jau­ni­mo, ypač, kai­rio­jo jau­ni­mo, jiems ga­lė­jo bū­ti pa­trauk­lus vi­suo­me­nės li­be­ra­li­za­vi­mo pro­jek­tas. Vei­kiau­siai taip ir at­si­ti­ko. Bet taip pat bu­vo pa­ste­bė­ta, kad jos šū­kiai ir dis­ku­si­ja ga­li at­gra­sy­ti vi­są ai­bę kon­ser­va­ty­vių žmo­nių, ku­rie ne­be­bal­suos už ją, kaip už kon­ser­va­to­rių pa­siū­ly­tą kan­di­da­tą.

Kai ku­rios kal­bos ga­lė­jo iš­gąs­din­ti žmo­nes, ku­rie su­si­ję su tra­di­ci­nė­mis, krikš­čio­niš­ko­mis, il­gą lai­ką Lie­tu­vo­je do­mi­nuo­jan­čio­mis ver­ty­bė­mis.

G. Nau­sė­dos re­to­ri­ka bu­vo la­bai švel­ni, ji iš prin­ci­po bu­vo priim­ti­na pla­čia­jai vi­suo­me­nei – to, ko jis ir sie­kė, ap­rėp­ti kuo pla­tes­nius vi­suo­me­nės sluoks­nius neer­zi­nant ar ne­gąs­di­nant nė vie­no iš jų. Vei­kiau, kon­ser­va­ty­vu­sis rin­kė­jas jį pa­si­rin­ko kaip ma­žes­nį blo­gį.

– Kaip G. Nau­sė­dai pa­vy­ko pa­keis­ti įsi­šak­ni­ju­sį ban­ko at­sto­vo įvaiz­dį į žmo­gaus, ku­riam rū­pi re­gio­no, pro­vin­ci­jos pro­ble­mos?

– Sa­ky­čiau, tai ne­bu­vo la­bai di­de­lis jo nuo­pel­nas, vei­kiau – ne­sėk­min­gas I. Ši­mo­ny­tės kai­rė­ji­mas ir ban­dy­mas su­telk­ti žmo­nes su jau­nų žmo­nių ver­ty­bė­mis.

Daž­niau­siai rin­ki­mus Lie­tu­vo­je vis dar le­mia pen­si­nio am­žiaus žmo­nės. Le­gen­da apie I. Ši­mo­ny­tės pri­si­dė­ji­mą prie pen­si­jų su­ma­ži­ni­mo bu­vo stip­res­nė nei blo­ga nau­jie­na apie tai, kad G. Nau­sė­da at­sto­vau­ja di­die­siems ban­kams.

– Ko­kius iš­skir­tu­mė­te iš­rink­to­jo Pre­zi­den­to bruo­žus?

– Aš Gi­ta­ną Nau­sė­dą as­me­niš­kai pa­žįs­tu bent jau dvi­de­šimt ar dau­giau me­tų, vi­są lai­ką jį ma­čiau la­bai san­tū­rų. Jį ga­na sun­ku iš­ves­ti iš kant­ry­bės, yra ana­li­tiš­kai nuo­sek­lus, la­bai pa­gal­vo­ja prieš da­ry­da­mas bet ko­kį spren­di­mą.

Šiuo žvilgs­niu ma­tau, kad jis la­bai nuo­sai­kus, iš es­mės su­pras vi­sus ap­link mus vyks­tan­čius pre­ky­bi­nius ka­rus, ku­rie yra pra­si­dė­ję tarp Jung­ti­nių Vals­ti­jų ir Ki­ni­jos.

Nea­be­jo­ti­nai, kad Lie­tu­vai tai pa­dės ge­riau su­si­gau­dy­ti, ko­kią vie­tą ir po­zi­ci­ją užim­ti kar­tu su Eu­ro­pos Są­jun­ga ar kai ku­rio­mis Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­li­mis.

Aš nea­be­jo­ju G. Nau­sė­dos pro­va­ka­rie­tiš­ka ir Eu­ro­pos Są­jun­gos orien­ta­ci­ja, to­dėl net jo­kios kal­bos ne­ga­li bū­ti apie tai, kad jis kreips žvilgs­nį į Ry­tų kai­my­nus.

Bet eko­no­mi­niuo­se, fi­nan­si­niuo­se ka­ruo­se to­kio ana­li­ti­ko pro­tas tarp­tau­ti­niuo­se san­ty­kiuo­se ga­li bū­ti nau­din­gas ir sėk­min­gas. Tai di­de­lis pliu­sas G. Nau­sė­dai. O mi­nu­sas ga­lė­tų bū­ti tai, kad jis yra tarp­tau­ti­niuo­se po­li­ti­niuo­se de­ba­tuo­se nau­jo­kas – po­li­ti­niai san­ty­kiai nė­ra vien tik eko­no­mi­niai ir ka­rai nė­ra vien eko­no­mi­niai. Ki­to­se vie­to­se mes dar pa­ma­ty­si­me jo ge­bė­ji­mus, iki šiol jis jų nė­ra pa­ro­dęs.

– Kaip klos­ty­sis iš­rink­to­jo Pre­zi­den­to san­ty­kiai su Vy­riau­sy­be, Sei­mu?

– G. Nau­sė­da tu­ri ge­rą bruo­žą – lau­ki­mą. Tai yra žmo­gus, ku­ris su­ge­ba iš­lauk­ti si­tua­ci­ją. Tai įro­dė rin­ki­mai, anks­tes­nė jo veik­la. Jis pa­kan­ka­mai tiks­liai rea­guo­ja, pa­si­tar­da­mas su eks­per­tais. Dar vie­nas jo tik­rai tei­gia­mas bruo­žas – jis vi­sa­dos ta­ria­si su kom­pe­ten­tin­gais eks­per­tais ir ge­ba to­kių kom­pe­ten­ci­jų eks­per­tus su­rink­ti. Ma­ty­si­me, kaip jam sek­sis for­muo­ti ko­man­dą.

Grįž­tant prie Sei­mo – pro­gno­zuo­ju, kad G. Nau­sė­da tie­siog iš­lauks šiuo me­tu neaiš­kią si­tua­ci­ją Sei­me ir žiū­rės, ko­kios ga­li įvyk­ti griū­tys.

Ma­nau, kad G. Nau­sė­dai šiuo me­tu vals­tie­čių par­ti­jos kri­zė yra itin pa­ran­ki, tu­rint ome­ny­je, kad jis nė­ra įpa­rei­go­tas skir­ti S. Skver­ne­lį dar kar­tą Prem­je­ru ir ga­li kaip Pre­zi­den­tas pa­ro­dy­ti sa­vo ge­bė­ji­mus, ga­lią ir to­kiu bū­du pa­di­din­ti sa­vo ir ins­ti­tu­ci­jos po­pu­lia­ru­mą Lie­tu­vo­je.

Sa­ky­čiau, G. Nau­sė­dai ši si­tua­ci­ja ga­na pa­lan­ki ir jam pa­to­gu, kad ne šian­dien jis tam­pa vei­kian­čiu Pre­zi­den­tu: kol kas jis yra tik iš­rink­ta­sis Pre­zi­den­tas. Po Da­lios Gry­baus­kai­tės at­si­sta­ty­di­ni­mo, po dau­giau nei mė­ne­sio, jam bus dar pa­lan­kes­nė ap­lin­ka.

– Ar iš­duo­si­te, už ką bal­sa­vo­te?

– Nie­ka­da neiš­duo­du, už ką bal­suo­ju.

Komentarai

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.