Naujausios
Gimtadieniui reikia nuosavo riestainio
„ŠIAULIŲ DIENOS“ KLAIDŽIOJA TAPATYBĖS PAIEŠKOSE
Šiauliai šį savaitgalį 773-iąjį gimtadienį minės tradicine „Šiaulių dienų“ švente. Ar šios, Lietuvos tūkstantmečio, miesto dienos bus išskirtinės, ar liks tik eiline muge ir koncertu?
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Dingo kūrybingumas
Šiaulių universiteto Istorijos katedros docentui Arūnui Gumuliauskui susidaro įspūdis, kad visos „dienos“ yra vienodos: docentui Gruzdžių šventė pasirodė analogiška “Šiaulių dienoms“, tik skyrėsi apimtimi.
„Mūsų kultūros žmonės turėtų sugalvoti, kas unikalu tik Šiauliams. Dabar — ta pati mugė, kičas, tie patys riestainiai: tik čia užrašyta “Šiaulių dienų“, o nuvažiavęs į Panevėžį, rasi užrašą “Panevėžio dienų“ riestainis. Kūrybingumas — dingęs. Ateini į “Šiaulių dienas“ ir žinai, kas bus, nes tas pats buvo pernai. Gal tik kiti atlikėjai. Padedamas pliusas: “Praėjo“, — sako A. Gumuliauskas.
Istorikas kaip pavyzdį pateikia studijų laikais Vilniaus universitete švęstas kiekvieno fakulteto dienas: fizikai išsiskirdavo drakonu, istorikai turėjo žiurkę. Būtent tik toms dienoms būdingo akcento jis ir pasigenda Šiaulių miesto šventėje.
A. Gumuliauskas mano, kad miestas, turintis nemažas intelektualines pajėgas — teatrą, Kultūros centrą, muziejus, universitetą, nueina paprasčiausiu keliu.
Docento teigimu, Antrojoje Lietuvos respublikoje, nuo 1990— 1991 metų, pradėjo vyrauti masinė kultūra: „Pas mus populiariausi tie, kurie propagavo agitmenines brigadas: V. Šerėnas, A. Valinskas, vadinamieji šou verslo banginiai. Pigiai nuėjome. O tikroji, elitinė kultūra liko nustumta į šalį, ji niekam neįdomi. Tai — ne tik Šiaulių, bet visos Lietuvos bėda. Bet šiauliečiai visą laiką būdavo pionieriai, gal ir čia derėtų labiau surimtėti“.
Siūlo istorinius skaitymus
A. Gumuliauskas mano, kad miesto šventėje nepakankamai išnaudojama istorija, trūksta švietimo.
Istorikas abejoja, ar daug miesto Tarybos narių, atsakytų į klausimą, kada Šiauliams suteikta savivalda, ir siūlo Savivaldybės salėje šventės proga organizuoti istorijos skaitymus, kuriems kasmet būtų parengti pranešimai iš Šiaulių istorijos praeities arba istorinių aktualijų. Į skaitymus galėtų įsitraukti ir literatai.
Akademikas Edvardas Gudavičius bibliografijoje Saulės mūšį tiesiogiai įvardija Šiaulių mūšiu. Gal ir „Šiaulių dienose“ šis mūšis galėtų labiau išryškėti?
„Vienintelis mūsų miesto identifikavimas — Saulės mūšis. Nėra nustatyta, kur jis buvo, bet žinome, kad šiame regione, ir susiejame su mūsų miesto vardu. Kiekvienais metais akcentuoti mūšį nepavyktų, bet galėtų būti deglo nešimas, simbolinis bėgimas. Šiuo metu dėl krizės Saulės mūšio įamžinimas sustojęs“, — sako docentas.
Galbūt miesto viešosiose erdvėse galėtų atsirasti naujas paminklas? A. Gumuliauskas sako, kad šią idėją riboja miesto specifika, nes 80 procentų miesto buvo sugriauta per Antrąjį pasaulinį karą: „Dainų rajone pastatytas paminklas mūšiui atrodytų keistai. Tai — miesto urbanizacijos problema“.
Atspirtis — baltų vienybė
Rūta Stankuvienė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja, mano, kad “Šiaulių dienų“ atspirties tašku galėtų būti Baltų vienybės diena. Kaip Žagarės vyšnios ar Radviliškio geležinkelis — miesto tapatybė ir metafora.
Pasak etnologės, šių metų šventėje tūkstantmečio idėja ir baltiškoji mintis nėra tiesiogiai matoma, bet natūraliai įsikomponuoja į būsimą šventę. Baltų vienybės diena pavadinta Saulės mūšio data — Saulės motyvas šventėje yra.
„Šventė turi būti prasminga dabarties žmogui. Jei nebus idėjos, turinio ir formos, ir Baltų vienybės diena gali tapti pritempta, — mano R. Stankuvienė. — Baltiška tapatybė niekur nedingsta, o pasirinkti raiškos aspektai gali būti iš šiandienos gyvenimo“.
Variantų esama įvairių: nuo istorinių praeities reikšmių aktualizavimo iki vienybės, kaimynystės, bendrystės svarbos nūdienoje. Rezervuotai vertinantiems baltiškąją idėją, R. Stankuvienė siūlo apsilankyti archeologinėje parodoje „Lietuva prieš tūkstantį metų“ Fotografijos muziejuje, kad įsitikintų, jog žmonėms išlieka svarbūs tie patys dalykai.
Šiemet organizatoriams šventę teko sukurti per 1,5 vasaros mėnesio, o klaipėdiečiai jau vasario mėnesį diskutavo apie patvirtintą Jūros šventės koncepciją. Pasak R. Stankuvienės, jau dabar reikia ieškoti kitų metų šventės išskirtinumo: galbūt akcentuoti istorinį faktą, asmenybę ar šiandieninę aktualiją.
Etnologė atsiverčia Šiaulių miesto metraštį: 1860 metais įsteigta visuomeninė biblioteka, 1850 metais Mauricijus Griškevičius baigė rašyti Šiaulių ekonomijos ir miesto istoriją, 1890 pradėjo veikti vietinis telefonas, o 1900 įrengtas vietinis elektros apšvietimas Ch. Frenkelio viloje. Kitąmet — 2010-ieji.
Krizė išgrynino šventę
R. Stankuvienė pabrėžia, kad miestų, miestelių šventė yra masinis renginys, bet ne kiekybine, o kokybine prasme. Miesto šventės apima įvairaus amžiaus, socialinio sluoksnio, išsilavinimo, intelekto, skonio žmones, tad organizatorių uždavinys — programą sukurti taip, kad ji nebūtų skirta tik elitiniam skoniui ar vien mėgstantiems R. Ciciną su „Yva“. Organizatorius turi būti galva aukščiau už vien pigių pramogų norintį žmogų.
R. Stankuvienė mano, kad ekonominė krizė išgrynino šių metų miesto šventę, liko renginiai, labiausiai pasiteisinę, atitikę miestiečių lūkesčius, rengėjai išlaikė daugelį tradicinių šventės dėmenų: šiauliečių dailininkų parodą, šventinę eiseną, motorizuotą koloną, vaikų ir jaunimo festivalį, amatų demonstravimą.
Etnologė sako, kad žmonių šurmulys, mugė savaime įtrauks visus į šventę. Bet, einant į pramogą, galima rinktis ir 6 parodas, knygos pristatymą, filmų festivalį, „Aukso paukštės“ ar miesto kamerinio orkestro koncertą.
„Šventėje dalyvaus daugelis miesto kolektyvų, įjungtos visos amžiaus grupės, meno rūšys, pasiūlyta įvairių kultūros formų, etninį miesto savitumą išryškins folkloro vakaras. O kviestinės “žvaigždės“ — tik kaip užjūryje nupirktas blizgantis siūlas, įaustas į mūsų pačių rankomis bei širdimis sušildytą margą tūkstantmečio miesto juostą. Svarbiausia, kad išeities taškas — Šiauliai“, — mano R. Stankuvienė.
RIESTAINIS: Miesto šventės programą galima palyginti su riestainiu: forma ta pati, tik papuošimas — skirtingas. O reikėtų turėti vienintelį, savitą, nepakartojiamą, nuosavą, tik Šiauliams būdingą „riestainį“.
EPA-ELTA nuotr.
ISTORIJA: Rūta Stankuvienė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja, “Šiaulių dienų“ atspirties tašku siūlo rinktis Baltų vienybės dieną.
BALTAI: Šiaulių universiteto Istorijos katedros docentas Arūnas Gumuliauskas šventės proga siūlo organizuoti istorijos skaitymus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
