Naujausios
„Gero oro!“
Tik tokį linkėjimą dabar nori išgirsti ūkininkas Virgilijus Ivoškevičius iš Aukštelkės (Šiaulių rajonas).
„Išguldyta devyniasdešimt procentų vasarinių kviečių ir vasarinių rapsų, penkiasdešimt — vasarinių miežių“, — tokią statistiką vardija ūkininkas. Derlių išgelbėtų mėnuo ar du be lietaus. Bet šią savaitę nenumatyta nė dienos be kritulių. Per liepos mėnesį Šiauliuose iškrito 126 milimetrai lietaus, kai pernai tuo pačiu metu — 78. Rinkoje šiuo metu labai išaugo derliaus kainos.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Javai mirksta
V. Ivoškevičius palydi į laukus. Vaizdas — liūdnas: vasariniai kviečiai taip priplakti prie žemės, kad iš toliau atrodo, jog išvažinėti. Vietomis tyvuliuoja didžiulės balos.
V. Ivoškevičiaus valdose — apie 800 hektarų pasėlių: rapsų ir įvairių javų. Šiltas ir drėgnas pavasaris žadėjo dėkingus metus, bet prieš porą savaičių liūtys pradėjo guldyti pačią vešliausią augmeniją.
Užpraeitą sekmadienį dangus prapliupo: ūkininko skaičiavimu, per pusantros valandos iškrito apie 60 milimetrų kritulių. Po nepilnos savaitės, siaučiant stipriam vėjui, žemę merkė 40 milimetrų kritulių su ledais, kruša. Užvakar per nepilną valandą žemė įmirko dar per 10 milimetrų.
Liūčių pasekmė — išguldyti kone visi vasariniai kviečiai ir vasariniai rapsai, pusė vasarinių miežių. Rapsų būklė, pasak ūkininko, dar nėra tokia kritinė. Gerokai prasčiau su javais: jei orai ir toliau nesikeis, derlius gali supūti ar sudygti.
„Ant žemės bet koks daiktas šlampa, genda ir pūva, — sako V. Ivoškevičius ir pakelia keletą sumirkusių varpų. — O derliaus nuimti dar negalime, nes vasariniai kviečiai dar nesubrendę, minkštučiai.“
Kitas galvosūkis: ar technika įvažiuotų į pažliugusius laukus. Ūkininkas jau girdėjo, jog kolegos susiduria su šia problema.
Koks bus nuostolis, V. Ivoškevičius dar neskaičiuoja: „Nesiryžtu vertinti, kas bus, ar sugebėsime derlių nuimti, ar ne. Jei bent prastos kokybės derlių nuimsime, nuostoliai bus vienoki. Jei javai ir toliau pus bei žus — nuostoliai jau visai kiti. Badauti neteks, bet nuostolio, manau, bus nemažai.“
Negailestinga derliui buvo ir liepos mėnesio sausra, sutrumpinusi natūralią vegetaciją: saulė vasarinius rapsus išdegino, sutrumpino žydėjimą, žiedai sudžiuvo nebaigę žydėti.
Išgelbėtų nustojęs lietus
Nieko gero nežadančios orų prognozės verčia gyventi strese. Prognozuojamos trumpos liūtys ūkininkui — ne paguoda. Kad pavyktų išgelbėti derlių, reikėtų mėnesio ar dviejų be lietaus.
„Jei dabar nustotų lyti, derlių dar būtų galima surinkti, grūdai, kad ir gulintys, subręstų. Bet jei tokie orai tęsis...“ — numoja ranka ūkininkas.
Keturiolika metų ūkininkaujantis V. Ivoškevičius sako, kad pastarąjį kartą pasėliai taip stipriai buvo išguldyti prieš kone septynerius metus, kai lietus pliaupė kelias savaites.
Ūkininkas pasėlius yra apdraudęs, bet draudikų pozicija ūpo nepakėlė. Pasidomėjęs sužinojo, kad už suguldytus laukus kompensuojama 10 procentų patirtos žalos sumos.
Kainos — ciklo viršuje
Vienos iš didžiausių Lietuvoje grūdų supirkimo bendrovės „Linas Agro“ Augalininkystės skyriaus vadovas Nerijus Liukenskis sako, kad ne vien oro sąlygos lemia kainų pokyčius. Svyravimai, kuriuos įtakoja pasiūla-paklausa rinkoje, valiutų kursai, klimatinės sąlygos, vyksta kas dvejus trejus metus.
Šiuo metu, pasak pašnekovo, yra pasiektas ciklo viršus: kainos dar gali kilti, bet neatmetama galimybė, kad gali ir kristi.
Šiuo metu, N. Liukenskio teigimu, supirkimo kainos yra labai aukštos: viena tona rapso kainuoja apie 1170— 1180 litų (praėjusiais metais tuo pačiu laiku kainavo apie 900 litų), vidutinės, antros kokybinės klasės, maistiniai kviečiai kainuoja apie 550— 560 litų. Lyginant su pernai, kaina pakilo 120 litų.
„Javapjūtė tik prasideda, tad oro sąlygos kainą įtakoja apie 50 procentų. Dabar intensyviai biržose prekiauja spekuliantai, kurie galbūt net nežino, kaip grūdai atrodo, bet mato kylantį kainos indeksą ir skuba nusipirkti iš biržos. Javapjūtei įsibėgėjus, bus matomas tikslus derlius, tuomet daugiau kainą įtakos pasiūlos-paklausos dėsnis nei oro sąlygos“, — teigia N. Liukenskis.
Augalininkystės skyriaus vadovas pastebi, kad, prasidėjus javapjūtei, dominuoja aukštos kokybės grūdai.
Lūtys kenkia ir bitėms
Šešiolika avilių turintis kuršėniškis bitininkas Julius Tamašas šiųmečiu medaus derliumi nesiskundžia. Dar neišsuko viso medaus, bet jo prinešta pakankamai: apie 40— 50 kilogramų iš avilio.
Bitėms, pasak bitininko, rūpesčių kelia ir karštis, ir liūtys. Kepinant karščiams, bitės ne medų neša, bet ventiliuoja avilius. Į pagalbą vabzdžiams turi ateiti pats bitininkas: reikia pasirūpinti, kad aviliai nestovėtų saulės atokaitoje, papildomai pridengti stogus.
„Kai karšta, bitės yra pakankamai aktyvios, dirba, bet liūtys joms — pražūtingos. Jei nespėja grįžti į avilį, gali žūti pakeliui ar ant augalų. Be to, liūtys iš žiedų išplauna nektarą“, — sako bitininkas.
Prognozėse — lietus
Šiaulių meteorologinės stoties viršininkas Gytis Černiauskas atsiverčia praėjusio mėnesio statistiką — liepa buvo lietinga. Per mėnesį Šiauliuose iškrito 126 milimetrai lietaus. Praėjusiais metais — tik 78 milimetrai. Bet dar visai neseniai, 2007 metais, liepą kritulių būta gausiau: 158 milimetrai.
Daugiausia kritulių — 47,7 milimetro maždaug per valandą — iškrito liepos 23 dieną. Tąkart dėl trumpalaikių liūčių buvo apsemtos gatvės, prilaužyta medžių šakų, suplakti augalai.
Kaip tik dieną prieš liūtį, liepos 22-ąją, mieste buvo užfiksuota ir aukščiausia mėnesio temperatūra +31,8.
Pasak G. Černiausko, visai šiai savaitei numatomi trumpalaikiai lietūs su galima perkūnija. Nė dienos be lietaus.
SITUACIJA: „Taip javams gulint, kokybė prastėja kiekvieną dieną“, — išgultame lauke sako ūkininkas Virgilijus Ivoškevičius.
VANDUO: Dalis javų skendi vandenyje.
DERLIUS: Vasariniai kviečiai — dar nesubrendę, minkštučiai.
LIŪTIS: Liepos 23-ąją Šiauliuose lijo gausiausiai: maždaug per valandą laiko iškrito 47,7 milimetro kritulių, patvino miesto gatvės.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
