Naujausios
Gedulo ir vilties dienos paminėjimo renginiai
1941-ųjų birželis laikomas vienu tamsiausiu mėnesiu šalyje, mat tuo laiku Lietuvoje prasidėjo masinis gyventojų trėmimas į tolimiausias Rusijos teritorijas. Šimtai tūkstančių tautiečių per prievartą buvo priversti palikti savo namus ir šeimas.
Spaudos konferencijoje Šiaulių kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Rita Šimkienė pristatė, kaip Šiauliai minės šią dieną.
12 valandą Gedulo ir vilties dieną skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės vyks tremtinių ir politinių kalinių atminimo ir pagerbimo akcija „Atminties neištremsi“. Renginys prasidės visuotine tylos minute, po kurios bus skaitomos visų ištremtų žmonių pavardės ir prisiminti jų likimai. Kviečia registruotis skaityti, galima ir nesiregistravus.
Šiaulių kultūros centras pagerbti tremtinius tradiciškai kvies prie geležinkelio rampos. Ši vieta be galo svarbi istoriškai – būtent prie geležinkelio rampos prieš daugiau nei aštuoniasdešimt metų rikiavosi nekalti mūsų tautiečiai ir buvo atskirti nuo savo Tėvynės. Čia 15.30 valandą susirinkusiųjų lauks Gedulo ir vilties dienos minėjimas, kuriame dalyvaus Šiaulių kultūros centro choras „Tremtinys“ (meno vad. R. Pečeliūnas), solistės Elvina Milkintaitė, Augustė Verygaitė (vad. I. Ručinskienė) ir Šiaulių kultūros centro teatro studija „Gūžta“ (meno vad. L. Jankauskaitė-Peleckienė).
Nuo 17 valandos Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje bus aukojamos šv. Mišios, skirtos pagerbti masinių trėmimų aukas.
Iš karto po jų miestiečiai išgirs Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ organizuojamą koncertą. Jame muzikinę programą dovanos Šiaulių pučiamųjų orkestras (meno vad. ir dirig. S. Vaičiulionis, dirig. G. Brūzga), Liepa Jurgutavičiūtė (smuikas), solistai Marija Kacilevičiūtė, Juozas Janužas, Romualdas Juzukonis.
Šiaulių kultūros centras atkreipia dėmesį, kad patekti į renginius skirtingose vietose bus galima užsakytu autobusu. Jis lauks skvere prie Savivaldybės, iš čia žmonės bus nuvežami į renginį prie rampos, vėliau – į katedrą.
Gedulo ir vilties dienai įprasminti Šiauliuose bus organizuojama ir daugiau renginių. Apie juos sužinoti galima Savivaldybės ir Kultūros centro interneto svetainėse.
Nepilnamečiui – politinio kalinio dalia
Spaudos konferencijoje savo išgyvenimais pasidalijo buvęs politinis kalinys Klemensas Arlingevičius, prisipažinęs, kad minint Gedulo ir vilties dieną mintimis vis grįžta į praeitį.
Politiniu kaliniu K. Arlingevičius tapo 17 metų. Tuo metu studijavo Kaune, tačiau Šeduvoje vadovavo pogrindinei pasipriešinimo grupei. 1948 metais susitikus su partizaninėje veikloje dalyvavusiais žmonėmis sulaukė perspėjimo, kad jaunuoliai turi baigti ginkluotą pasipriešinimą, tačiau nepasiduoti sovietinei ideologijai ir jai prieštarauti. Gavo tautinės literatūros, prieštaravimas ir liūdnos tikrovės suvokimas didėjo, kai išėjus iš mokyklos matydavo numestus aikštėje nužudytų partizanų kūnus, kuriuos stribai spardė, o nužudytųjų motinos už medžių pasislėpusios raudojo.
Jaunuoliai dalijosi literatūra, skatino vienas kitą neprarasti meilės Tėvynei. Saugumas juos stebėjo ir vieną dieną Kaune saugumiečiai suėmę K. Arlingevičių pargabeno į Šeduvą. Čia jį ir jo bendražygius tardė, pervežė į Panevėžio tardymo kalėjimą. Jis, būdamas grupės vadovu, sėdėjo pusę metų vienutėje. Tuomet sužinojo, kad buvo nuteistas 25 metams lagerio. Jo gynėja surado tam tikrų klaidų, parašė raštą į Maskvą. Po naujų tardymų bausmės laiką sutrumpino iki 10 metų. Ištrėmė į K. Arlingevičių į Archangelsko kraštą. Čia įkurtame lageryje jam teko būti iki Stalino mirties. Tada buvusius nepilnamečius paleido anksčiau nei kitus kalinius.
Grįžęs į Lietuvą dirbo eiliniu darbininku, kol sugalvojo, kad reikia važiuoti į Šiaulius ir dirbant tęsti mokslą. Šiaulių saugumo viršininkas jam pasakė, kad jis neturi teisė gyventi šiame mieste, tad įsikūrė Ginkūnuose. Vienas pažįstamas tremtinys pakvietė atvažiuoti padirbėti į Šeduvos mokyklą, nes žinojo jo gebėjimus piešti. Jam leido vesti techninių darbų pamokas. Jaunas vyras sugebėjo tęsti mokslą, baigė Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo pedagogo profesiją su piešimo, braižybos ir darbų specializacija. Taip mokyklai atidavė 50 savo gyvenimo metų.
„Labai noriu, kad šiandieninis jaunimas, kokia bebūtų sudėtinga situacija, suvoktų ir neprarastų tą brangų Tėvynės meilės jausmą“, – linkėjo buvęs politinis kalinys.
