Naujausios
Rėkyvos progimnazijos kieme stovyklavo ir joniškiečiai
Rėkyvos progimnazijos direktorius Nerijus Kundrotas patvirtino, kad kartu su dar trimis mokyklos darbuotojais šių metų liepą įsteigė viešąją įstaigą „Gandrelio lizdas“. Kadangi turėjo būti ne mažiau kaip trys įstaigos steigėjai, jis pakvietė kolegas prisijungti. Viešosios įstaigos tikslas – vykdyti įvairias švietimo veiklas, kurias mokyklai vykdyti yra teisiškai keblu. Tai edukacijos, mokymai, stovyklos ir kita. Šios viešosios įstaigos vadovas – tas pats N. Kundrotas.
Šią vasarą viešoji įstaiga organizavo tris vasaros dienos stovyklos pamainas. Buvo parašytas stovyklos projektas ir gautas finansavimas ir iš Joniškio rajono savivaldybės.
„Parašėme projektą ir laimėjome 5 tūkstančius eurų. Kadangi vaikus reikėjo atsivežti iš Joniškio rajono, samdėme autobusą ir vežiojome kiekvieną dieną. Miesto vaikams stovykla kainavo 80 eurų ir tai buvo pigiausias mieste variantas. Kitur buvo po 100–120 eurų. Mes pelno nesiekėme, svarbu buvo vaikų užimtumas. Buvo tėvelių, kurie prašėsi priimti vaikus ir į kitą pamainą, nes džiaugėsi, kad vaikas užimtas visą savaitę, pamaitintas“, – aiškino N. Kundrotas.
Viešoji įstaiga stovyklai nuomojosi Rėkyvos progimnazijos teritoriją. Už ją nuomą mokėjo į mokyklos sąskaitą. Vaikai buvo maitinami „Žvejų užeigoje“. Iš viso stovyklose buvo užimta per 100 vaikų. Joniškio rajono vaikų tėveliams stovykla kainavo pigiau – apie 40 eurų. Projekto lėšos galėjo būti naudojamos tik veikloms finansuoti, o dar reikėjo vaikus vežioti, maitinti ir kita.
Joniškio rajono savivaldybės konkurse viešoji įstaiga greičiausiai dalyvavo neatsitiktinai, nes čia papildomai kalbos tvarkytoja dirba viena iš viešosios įstaigos steigėjų ir progimnazijos darbuotojų.
„Jei darbuotoja padaro visą darbą, kas priklauso, man neįdomu, kur dar dirba. Bet yra pedagogų, kurie dirba per tris mokyklas, tačiau savo darbo nepadaro, o kai sulaukia mano priekaištų, tuomet skundžiasi“, – komentavo progimnazijos direktorius.
Jis teigė, kad visos mokyklos problemos kyla iš to, kad joje yra keli viskuo nepatenkinti darbuotojai, kurie nuolat skundžia ir kelia sumaištį.
Vienus vaikus veža į mokyklą veltui, kiti – sumoka už pavėžėjimą
Bene daugiausia klausimų kelia Rėkyvos progimnazijos mokinių pavėžėjimas. Nors miesto mokyklos neturi mokyklinių autobusų, Rėkyvos progimnazijai padaryta išimtis. Ji turi du autobusus – viena 11 vietų transporto priemonė, kuria iš darželio į mokyklos bufetą atveža pagamintus patiekalus, nes mokykloje nėra valgyklos, kitas – 19 vietų autobusas, skirtas mokiniams vežioti.
Direktorius sakė įtikinęs Savivaldybės atstovus, kad mokykla turėtų atsivežti Vyturių gatvėje (soduose) gyvenančius moksleivius, kuriems reikia į pamokas keliauti beveik 10 kilometrų. Šiais metais tokių vaikų mokykloje yra 25.
Vadovas tikino, jog anksčiau kreipėsi į „Busturą“, kad būtų pakoreguoti viešojo transporto maršrutai, tačiau niekas nepasikeitė.
N. Kundrotas teigė, kad mokinių skaičius Rėkyvos progimnazijoje pastaruoju metu gerokai išaugo. Kai prieš kelerius metus atėjo jai vadovauti, čia mokėsi apie 200 moksleivių, o dabar – 350, dar 100 lanko prie gimnazijos prijungtą darželį. Čia mokosi ne tik priskirtos teritorijos gyventojų vaikai. Į laisvas vietas ateina moksleiviai ne tik iš įvairių miesto vietų, bet ir iš netoliese esančių Šiaulių rajono kaimų.
Šiais metais visi soduose gyvenantys vaikai į mokyklos autobusą netelpa, todėl nuspręsta pirmiausia pavežti pačius mažiausius – pradinukus. Anot vadovo, dalis mokyklos vyresnių mokinių tėvelių prašė organizuoti mokinių pavėžėjimą už papildomą užmokestį, tačiau pagal galiojančius teisės aktus mokykla tokia veikla užsiimti negali. Todėl buvo nuspręsta, kad šią veiklą vykdys viešoji įstaiga „Gandrelio lizdas“.
Ši įstaiga nuomojasi tos pačios mokyklos autobusą. Kiekvieno vaiko tėveliai už mėnesį moka po 25 eurus. Vežioja 9 vaikus, tačiau du iš jų dėl socialinių priežasčių už pavėžėjimą nemoka. Per mėnesį viešoji įstaiga už mokinių pavėžėjimą surenka 175 eurus, iš kurių 150 perveda į mokyklos sąskaitą. Likusieji, anot vadovo, lieka mokesčiams sumokėti ir panašiai.
„Mes pernai samdėme įmonę, tačiau tie pinigai išėjo kitur, labai mažai mokyklai kliūdavo. Ir mes pagalvojome, kodėl nepadarius taip, kad tie pinigai, kuriuos tėveliai sumoka, ateitų į mokyklą. Aš šiais metais baigiau magistrantūros studijas, kuriose mokėsi direktorių iš visos Lietuvos. Patikėkit, per visą Lietuvą daug taip yra. Vadovai bando išspręsti problemas, kurių negali išspręsti, dar kitokių dalykų yra daroma“, – aiškino N. Kundrotas, tikindamas, kad tokia veikla siekiama, jog mokyklos galėtų užsidirbti papildomai lėšų.
Jis vardijo, kad mokykla už lėšas, gautas iš viešosios įstaigos, pirko vadovėlius, edukacines priemones, kitų dalykų tiek progimnazijai, tiek darželiui.
Vadovas pabrėžė, kad iš tėvelių, kurie moka už pavėžėjimą, jokių skundų ar priekaištų nesulaukė.
Atliks tyrimą, pranešė STT
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė sakė apie šią situaciją iš žurnalistų išgirdusi pirmą kartą. Ji patvirtino, kad mokyklai patikėjimo teise buvo perduotas mokyklinis autobusas, kad būtų galima atsivežti nuošalesnėse miesto vietose, pavyzdžiui, Vyturių gatvėje, gyvenančius mokinius. Savivaldybė išlaiko vairuotojo etatą.
Dar praėjusios savaitės pabaigoje vedėja įpareigojo skyriaus darbuotoją atlikti situacijos tyrimą.
„Miestas neturi mokyklinių autobusų, miesto mokyklos neprivalo atsivežti savo vaikų. Autobusus gauna tik regioninės specialiosios mokyklos, kurias turime 4, ir rajoninės savivaldybės. Jei tėvams reikia, galėtų pirkti paslaugas iš viešosios įstaigos ir atvežti vaikus. Bet šioje įstaigoje dominuoja mokyklos atstovai. Čia jau kertasi viešieji ir privatūs interesai“, – svarstė E. Minkuvienė, tačiau konkrečiau įvertinti situaciją, kol neatliktas tyrimas, negalėjo.
Savo ruožtu Tarybos narys Z. Medžidovas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydamas ištirti, ar tokie mokyklos atstovų veiksmai nėra piktnaudžiavimas tarnyba ir ar yra teisėti.
