Gamtos pokštai ūkininkams nejuokingi

Gamtos pokštai ūkininkams nejuokingi

Gam­tos po­kštai ūki­nin­kams ne­juo­kin­gi

Gi­lus snie­gas ge­gu­žės mė­ne­sį ir in­ten­sy­vi ja­vap­jū­tė rug­sė­jo pa­bai­go­je – gam­ta tik­rai mo­ka ste­bin­ti. Šiau­lių kraš­to ūki­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­kas Rai­mun­das Juk­ne­vi­čius šį se­zo­ną sa­ve lai­ko lai­mės kū­di­kiu, nes liū­tys su­ga­di­no tik men­ką da­lį der­liaus. „Bet ne­ži­no­me Die­vo pla­no, ka­da ga­li bū­ti blo­giau“, – sa­ko ja­vus, rap­sus ir pu­pas au­gi­nęs ūki­nin­kas. Die­vo pla­nas Šir­vin­tų, Ro­kiš­kio ir Šven­čio­nių ra­jo­nuo­se jau bai­gė­si ekst­re­ma­lios si­tua­ci­jos pa­skel­bi­mu.

Lo­re­ta KLIC­NER

loreta@skrastas.lt

Yra kam blo­giau

Va­kar Šven­čio­nių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je nuo rug­sė­jo 25-osios va­ka­ro pa­skelb­ta ekst­re­ma­lio­ji si­tua­ci­ja. Rug­sė­jo 25 die­ną čia už­fik­suo­tas itin di­de­lis drėg­mės per­tek­lius. Žem­dir­biai ne­ga­li nuim­ti der­liaus ir vyk­dy­ti ru­dens sė­jos dar­bų.

Dėl liū­čių pa­da­ri­nių, ne­lei­džian­čių žem­dir­biams lai­ku įvyk­dy­ti pri­siim­tų fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų, į Že­mės ūkio rū­mus jau krei­pė­si Ro­kiš­kio, Šir­vin­tų, Ig­na­li­nos, Šal­či­nin­kų, Ak­me­nės, Anykš­čių, Ku­piš­kio, Uk­mer­gės, Mo­lė­tų, Rad­vi­liš­kio ir Ra­sei­nių ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bės, žem­dir­bių or­ga­ni­za­ci­jos ir at­ski­ri žem­dir­biai.

Sa­vi­val­dy­bės ly­gio ekst­re­ma­lią si­tua­ci­ją taip pat pa­skel­bė Šir­vin­tų ir Ro­kiš­kio ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bės.

„Šiau­lių ra­jo­ne si­tua­ci­ja ge­res­nė, – sa­ko Šiau­lių kraš­to ūki­nin­kų są­jun­gos va­do­vas Rai­mun­das Juk­ne­vi­čius. – Ma­žiau kri­tu­lių iš­kri­to, gal ir ap­si­rū­pi­ni­mas že­mės ūkio tech­ni­ka yra aukš­tes­nio ly­gio. Esant ge­riems orams, ti­kė­ti­na, kad der­lius bus iš lau­kų paim­tas.“

Dau­giau rū­pes­čių ke­lia žiem­ken­čių sė­ja, nes ge­riau­si sė­jos ter­mi­nai jau praė­ję, bet gal ru­duo bus gra­žus ir il­gas? Kar­tais ne­ži­nai, kas ge­riau – ar kad žiem­ken­čiai iš­ša­lo, ar kad ja­vai nu­mir­ko, svars­to R. Juk­ne­vi­čius. Jis pri­pa­žįs­ta, kad šie­met ženk­liai išau­go der­liaus nuė­mi­mo są­nau­dos, to­dėl di­dė­ja pro­duk­ci­jos sa­vi­kai­na, be to, da­lies pro­duk­ci­jos ko­ky­bė su­ga­din­ta, ūkių pel­nin­gu­mas su­ma­žės.

Lau­kuo­se dar ma­ty­ti kom­bai­nų, ta­čiau ja­vap­jū­tė vė­ly­vą ru­de­nį yra su­dė­tin­ga. „Ra­sa nu­kren­ta, to­dėl kom­bai­nai ga­li dirb­ti tik po pie­tų, o die­na trum­pes­nė, ja­vap­jū­tės spar­tos nė­ra“, – paaiš­ki­na R. Juk­ne­vi­čius. Jo nuo­mo­ne, daug kas pri­klau­so ir nuo ūkio pa­jė­gu­mo: kur dau­giau me­cha­ni­zuo­tas dar­bas, ge­riau or­ga­ni­zuo­ta veik­la, kas tu­rė­jo dau­giau žiem­ken­čių, tų pa­dė­tis ge­res­nė, pa­ly­gin­ti su tais ūkiais, ku­rie au­gi­no pu­sę žiem­ken­čių ir pu­sę va­sa­ro­jaus. „Iki lie­taus va­sa­ro­jus bu­vo ne­prib­ren­dęs, o po lie­taus ten­ka pjau­ti, kad nu­va­ly­tum lau­ką. Ko­ky­bė – ar­ba pa­ša­ri­niai, ar­ba net ir ne­kon­di­ci­niai grū­dai, skir­ti tik de­gin­ti“, – ga­li­mas pa­sek­mes var­di­jo ūki­nin­kas.

Gal da­lį nuos­to­lių kom­pen­suos drau­di­mas?

„Tai – ne pa­na­cė­ja, – sa­ko R. Juk­ne­vi­čius. – Šiuo me­tu drau­di­mo kom­pa­ni­jos ne­drau­džia der­liaus pra­ra­di­mo. Drau­džia pa­sė­lį. Jei­gu pa­sė­lis pra­puo­lė pil­nai su­bren­dęs – pra­puo­lė der­lius – ta­da to­kios ža­los neat­ly­gi­na. Jei­gu tai bū­tų įvy­kę iki bran­dos, drau­di­mas pa­dė­tų, pa­vyz­džiui, įša­li­mo at­ve­ju“.

Te­ko pum­puo­ti van­de­nį iš lau­kų

Mor­kas ir svo­gū­nus au­gi­nan­tis Šiau­lių ra­jo­no ūki­nin­kas Li­nas Ša­tei­ka, va­kar va­žiuo­da­mas iš Vil­niaus, dai­rė­si į lau­kus. „Vaiz­das ne­koks“, – sa­kė ūki­nin­kas, ma­ty­da­mas si­tua­ci­ją ki­tuo­se ra­jo­nuo­se. Jo ūky­je der­liaus nuė­mi­mas vyks­ta in­ten­sy­viai. Mor­kas kol kas ro­vė tik pre­ky­bai, o svo­gū­nai jau nui­ma­mi ir pre­ky­bai, ir san­dė­liuo­ti.

„Yra nu­mir­ku­sių vie­tų, – pa­sa­ko­jo L. Ša­tei­ka apie sa­vo lau­kus. – Mor­koms la­biau­siai ken­kia. Ten, kur il­giau pa­sto­vi van­duo, mor­kų ga­lai nu­pū­va, bet pas mus taip tik ne­di­de­liuo­se ruo­žuo­se. Dre­na­žas vi­sur ap­tvar­ky­tas, pa­da­ry­tas pa­vir­ši­nis van­dens nu­lei­di­mas, ne­to­li upe­liai – na­tū­ra­lūs nu­bė­gi­mai. Tik dėl drėg­mės il­gą lai­ką ne­ga­lė­jo­me įei­ti į dir­vą paim­ti der­liaus“.

L. Ša­tei­ka skai­čia­vo, kad dėl gam­tos po­kštų ga­li bū­ti apie 10 pro­cen­tų nuo­sto­lio, ne dau­giau. Jis pa­si­džiau­gė, kad dre­na­žas ne­pa­ve­dė, o pro­ble­mi­nes vie­tas su­si­tvar­kys. Dre­na­žu ūkis rū­pi­na­si pa­ts, nes „per pro­jek­tus per daug su­dė­tin­ga: „Kol pa­tvir­ti­na... Ge­riau iš­si­nuo­mo­ti eks­ka­va­to­riu­ką ir va­sa­rą su­tvar­ky­ti“.

Tie­sa, ūki­nin­kui te­ko net ke­tu­rias die­nas iš dir­vos pum­puo­ti van­de­nį, kad ne­pa­kenk­tų der­liui.

Ne lie­tus truk­do, o su­jauk­ta sis­te­ma

Vel­žių kai­me (Rad­vi­liš­kio r.) ūki­nin­kau­jan­tis Fe­lik­sas Šlė­vė au­gi­na avie­tes, ser­ben­tus, kriau­šes, obuo­lius. Pak­laus­tas apie der­lių, jis ne­džiū­ga­vo: avie­čių šak­nis bai­gia su­grauž­ti gram­buo­liai – nyks­ta pen­ki hek­ta­rai uo­gų; ser­ben­tai pa­va­sa­rį nu­ša­lo, „bet iš­gy­ven­ti ga­li­ma“, obuo­lių pil­na, tik nė­ra kur dė­ti.

Ūki­nin­kui ap­mau­du, kad juo­dų­jų ser­ben­tų nie­kam ne­rei­kia, o obuo­lius ve­ža­mės iš Len­ki­jos. „Ar ne sar­ma­ta?“ – klau­sia F. Šlė­vė.

Ūkis tu­ri įran­gą ga­min­ti uo­gų ir vai­sių ty­res, spaus­ti sul­tis, džio­vin­ti obuo­lius. Au­gin­to­jas svars­to, ar ne­ga­lė­tų, pa­vyz­džiui, iš vie­tos ūki­nin­kų vai­kų dar­že­liai pirk­ti vi­ta­mi­nais tur­tin­gų ty­rių, ki­tų ga­mi­nių, o ne var­to­ti už­sie­nie­tiš­kus. Val­gy­ti lie­tu­viš­kus, o ne len­kiš­kus obuo­lius.

„Sis­te­ma su­jauk­ta“, – ma­no F. Šlė­vė. Nuo 1989 me­tų ūki­nin­kau­jan­tis vy­ras ne­be­ži­no, ką au­gin­ti ap­si­mo­ka: „Mes eu­ro­pie­čiams ne­rei­ka­lin­gi, jie pa­tys pas mus no­ri vež­ti sa­vo pro­duk­ci­ją. Pa­si­žiū­rė­kit len­ty­no­se – vi­sur už­sie­nie­tiš­kos pre­kės. O Ru­si­jos rin­ka už­si­da­rė. Aš­tuo­ne­rius me­tus dir­bau su Ru­si­jos rin­ka ir jo­kių pro­ble­mų ne­bu­vo“.

Ūki­nin­kas: rei­kia ne pa­dė­ti, o ne­truk­dy­ti

Šiau­lių ra­jo­no ūki­nin­kas Vy­tau­tas Paš­kū­nas va­kar dir­bo lau­kuo­se – ­nau­do­josi ge­ru oru sė­jai. Jis ne­si­guo­dė, kad lie­tus pra­žu­dė da­lį der­liaus: „Nu­siė­miau vi­są der­lių – ir rap­sus, ir kvie­čius, ir žir­nius. Dėl gam­tos ne­nu­ken­tė­jau. Jūs ge­riau pa­ra­šy­ki­te, kad mū­sų val­džia vi­są lai­ką pa­tai­kau­ja ne­vy­kė­liams“.

Ūki­nin­kas ste­bi­si, ko­dėl vals­ty­bė da­bar tu­ri rū­pin­tis, jog ūki­nin­kai ne­tu­rės sko­lų iš ko su­mo­kė­ti. „Pro­tin­gas ir darbš­tus ūki­nin­kas sko­lų ne­tu­ri, jis bus už­si­dir­bęs pi­ni­gų, – tvir­ti­na V. Paš­kū­nas. – Da­bar gal­vo­ja­ma steig­ti šal­pos fon­dą ir paim­ti iš ge­rai be­si­ver­čian­čių ūki­nin­kų pi­ni­gų ne­vy­kė­liams fi­nan­suo­ti.“

Jį ste­bi­na ir tai, kad vals­ty­bė kom­pen­suo­ja 60 pro­cen­tų drau­di­mo įmo­kos drau­džiant pa­sė­lius. „Jei­gu lau­kai nu­mir­ko, nie­kas ne­mo­kės drau­di­mo iš­mo­kos ir pi­ni­gai ne­duos jo­kios nau­dos. Te­gul ne­švais­to pi­ni­gų ir ra­cio­na­liai juos pa­nau­do­ja, biu­dže­tą tau­po, o ne mė­to pro ša­lį“.

Jis sa­kė su­pran­tan­tis, kad kai ku­riuo­se ra­jo­nuo­se dėl liū­čių su­si­klos­tė ekst­re­ma­li si­tua­ci­ja, bet ma­no, jog daug kas šia si­tua­ci­ja nau­do­ja­si.

„Mes už­sii­ma­me že­mės ūkiu, vis­kas po at­vi­ru dan­gu­mi, vi­są lai­ką ži­no­me, kad ga­li taip nu­tik­ti. Pats tu­ri su­si­kaup­ti fon­dą ne­nu­ma­ty­tiems at­ve­jams. Ne­rei­kia pirk­ti bran­gius dži­pus ar ki­taip pi­ni­gus taš­ky­ti“, – ma­no ūki­nin­kas.

V. Paš­kū­nas įsi­ti­ki­nęs, kad ša­lis ge­rai gy­ven­tų, rei­kia ne pa­dė­ti, o ne­truk­dy­ti tiems, ku­rie su­ge­ba dirb­ti.

„Tie­sio­gi­nės iš­mo­kos ge­rai, bet iš kur tie pi­ni­gai, juk ne iš kos­mo­so – iš vi­sų su­ren­ka ir ati­duo­da. Tai gal ge­riau te­gul re­mia pir­kė­ją? Da­bar gir­džiu – kom­pen­sa­ci­jos už šil­dy­mą. Ko­kia ar­mi­ja tu­ri jas skai­čiuo­ti? Te­gul vi­si vie­no­dai moka. Te­gul ma­ži­na PVM mais­tui, kad ne­va­žiuo­tų pirk­ti į Len­ki­ją“, – siū­lė išei­tis ūki­nin­kas.

Jį ste­bi­na ir kal­bos apie skur­do ma­ži­ni­mą, nes „vals­ty­bės val­di­nin­kai no­ri pri­pil­dy­ti kiau­rą ki­bi­rą“. „Sky­lė tik di­dės, rei­kia keis­ti ki­bi­rą ar­ba už­lo­py­ti sky­lę“. Iš kur nau­ją ki­bi­rą gau­ti? „Yra Sei­mas, val­di­nin­kai. Jie ten ne po­li­ti­kai, o ak­to­riai“, – prie sė­ja­mo­sios vai­ro sė­dė­da­mas svars­tė ūki­nin­kas. Jo nuo­mo­ne, Sei­me tu­rė­tų dirb­ti tei­si­nin­kai, eko­no­mis­tai. Bet ne­slė­pė sa­vo kri­tiš­kos nuo­mo­nės apie eko­no­mis­tę Auš­rą Mal­dei­kie­nę: „Ji gi­ria­si, kad sep­ty­nias kny­gas pa­ra­šė, ge­riau bū­tų sep­ty­nis pus­la­pius pa­ra­šiu­si, kaip tei­sin­gai val­dy­ti ša­lį“.

V. Paš­kū­nas sa­ko, kad kiek­vie­nas tu­ri dirb­ti sa­vo dar­bą, ir gam­ta čia nie­kuo dė­ta: „Aš ži­nau, kad man gal dar teks ir blo­ges­nių me­tų, ir vi­sai Lie­tu­vai ga­li bū­ti blo­giau“.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos (EL­TA) nuo­tr.

Šie­met gra­žiu der­liu­mi ir sėkmin­ga ja­vap­jū­te ga­li džiaug­tis ne vi­si ūki­nin­kai.

Redakcijos archyvo nuotr.

Šiau­lių kraš­to ūki­nin­kų są­jun­gos va­do­vas Rai­mun­das Juk­ne­vi­čius ma­no, kad nuo gam­tos ne­pa­lan­kių są­ly­gų gelbs­ti ir in­ves­ti­ci­jos į na­še­snę tech­ni­ką: in­ves­ti­ci­jos į na­šes­nį kom­bai­ną, iš­gel­bė­jo da­lį ir jo der­liaus.

Ūki­nin­kas Li­nas Ša­tei­ka tu­rė­jo iš­vyk­ti į Olan­di­jo­je vyks­tan­čias lau­ko die­nas, jau ir bi­lie­tai bu­vo nu­pirk­ti, bet rei­kia im­ti der­lių, kol gam­ta lei­džia – dar­bai vė­luo­ja apie dvi sa­vai­tes.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no ūki­nin­kas Fe­lik­sas Šlė­vė sa­ko, kad ūki­nin­kams la­bai pa­dė­tų moks­lo ži­nios, kaip tin­ka­mai ap­sau­go­ti der­lių. Pa­vyz­džiui, jam šie­met teks užar­ti ken­kė­jų su­nai­kin­tas avie­tes – apie 5 hek­ta­rus.

Vy­tau­tas Paš­kū­nas siū­lo vals­ty­bei ne­si­kiš­ti į žem­dir­bių dar­bą, jiems ne­truk­dy­ti, kad kiek­vie­nas kaip su­ge­ba, taip ir vers­tų­si. Jį ste­bi­na, kad vi­si tu­ri kom­pen­suo­ti ūki­nin­kų nuo­sto­lius.