Gabus vaikas pirmoku buvo dvi dienas

Ga­bus vai­kas pir­mo­ku bu­vo dvi die­nas

„Mū­sų vun­der­kin­das“ – taip kel­miš­kį Pet­rą Bak­šį api­bū­di­na mo­ky­to­jai. Sep­ty­ne­rių me­tų ber­niu­kas lan­ko tre­čią­ kla­sę. Dve­jų me­tu­kų mo­kė­jo vi­są abė­cė­lę ir at­min­ti­nai at­kar­to­da­vo tė­vų skai­to­mas vai­kiš­kas kny­ge­les. Tre­jų me­tų pra­dė­jo skai­ty­ti ir lan­ky­ti Me­no mo­kyk­lą, ži­no­jo vi­sų pa­sau­lio vals­ty­bių sos­ti­nes ir pa­ži­no jų vė­lia­vas.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Iš kar­to į ant­rą kla­sę

Ire­nos Bak­šie­nės pro­fe­si­ja – me­di­ci­nos fel­če­rė, Rai­mon­do Bak­šio – ag­ro­no­mas. Šei­ma tu­ri sa­vo vers­lą. Nu­pir­ko bu­vu­sią koo­pe­ra­ty­vo par­duo­tu­vę vie­na­me Kel­mės mik­ro­ra­jo­nų, ją res­tau­ra­vo, pre­kiau­ja mais­to pro­duk­tais ir ki­to­mis pre­kė­mis.

Šiuo me­tu Bak­šiai gy­ve­na tarp Kel­mės ir Kau­no. Kau­ne nu­si­pir­ko bu­tą, kad ga­biam sū­nui Pet­rui ga­lė­tų su­teik­ti ge­res­nį iš­si­la­vi­ni­mą. Vai­kas lan­ko Jo­no Pau­liaus II gim­na­zi­ją, vė­liau ke­ti­na jį leis­ti į Jė­zui­tų gim­na­zi­ją.

Tė­vai sū­nų į mo­kyk­lą nu­ve­dė, kai jam su­ka­ko še­še­ri me­tai. Ta­čiau pir­mo­je kla­sė­je jis pa­si­mo­kė tik dvi die­nas. Mo­ky­to­jai pa­ma­tė, jog vai­kui su pir­mo­kais nė­ra ką veik­ti. Jis lais­vai skai­tė, mo­kė­jo ra­šy­ti ne tik spaus­din­to­mis, bet ir ra­šy­ti­nė­mis rai­dė­mis, pui­kiai skai­čia­vo, mo­kė­jo dau­gi­ni­mo veiks­mus.

Pe­da­go­gai tvir­ti­no, jog ber­niu­ko ži­nios pri­lygs­ta tre­čio­ko, ta­čiau per­šok­ti lei­džia­ma tik vie­ną kla­sę. To­dėl Pet­riu­kui pa­siū­ly­ta mo­ky­tis ant­ro­je kla­sė­je. Jie ste­bė­jo­si, jog dar­že­lio ne­lan­kęs vai­kas taip ge­rai pa­ruoš­tas. Sa­kė to­kį ga­bų mo­ki­nį tu­rė­ję tik prieš de­šimt me­tų.

Šiuo me­tu tre­čią kla­sę lan­kan­tis sep­tyn­me­tis Pet­ras yra moks­lo pir­mū­nas, ta­čiau nė­ra pa­ni­ręs vien į kny­gas. Jis lan­ko spor­ti­nių šo­kių ko­lek­ty­vą „Jun­da“, ir yra jau pel­nęs me­da­lių, sak­ra­li­nės mu­zi­kos mo­kyk­lą, skam­bi­na pia­ni­nu.

Ber­niu­ko tė­vas R. Bak­šys įsi­ti­ki­nęs, jog čia nė­ra jo­kio ste­buk­lo: jei­gu vi­si tė­vai tiek dė­me­sio skir­tų vai­kui, kiek jie, dau­ge­lis ma­žy­lių at­skleis­tų sa­vo ga­bu­mus.

Tė­vys­tės ato­sto­gos

Pet­ras – vien­tur­tis Ire­nos ir Rai­mon­do Bak­šių šei­mos sū­nus. Rai­mon­das tu­ri sū­nų iš pir­mos san­tuo­kos.

Pet­riu­ko su­si­lau­kė bū­da­mi per ke­tu­rias­de­šimt me­tų. Vai­ko tė­vai il­gai lau­kė. Jau bu­vo pra­ra­dę ir vil­tį.

Tė­vys­tės ato­sto­gas nu­spren­dė im­ti Rai­mon­das. Šian­dien vy­ras sa­ko, jog tie me­tai, bu­vo pa­tys ge­riau­si jo gy­ve­ni­me. Vy­rui pa­tin­ka ra­mus, sau­gus šei­mos gy­ve­ni­mas.

Da­bar tė­vas kart­kar­tė­mis skai­to sa­vo tė­vys­tės ato­sto­gų die­no­raš­tį. Čia už­fik­suo­ta vis­kas apie sū­nų. Sep­ty­nių mė­ne­sių vai­kas jau pa­sa­ky­da­vo žo­dį „ma­ma“. Me­tu­kų pra­dė­jo vaikš­čio­ti. Pu­sant­rų pra­dė­jo kal­bė­ti at­ski­rais žo­džiais. Dve­jų jau vi­siš­kai ge­rai kal­bė­jo, pa­ži­no vi­sas abė­cė­lės rai­des, mo­kė­jo su­skai­čiuo­ti iki dvi­de­šimt, dar ne­su­lau­kęs nė tre­jų skai­čia­vo iki šim­to.

Bū­da­mas pu­sant­rų me­tu­kų jis pui­kiai įsi­min­da­vo vi­sas tė­tės skai­to­mas ei­liuo­tas pa­sa­kas. Jei­gu ki­tą kar­tą skai­ty­da­mas tą pa­čią pa­sa­ką tė­tė pra­leis­da­vo ko­kį žo­dį, vai­kas pa­tai­sy­da­vo.

Bū­da­mas dve­jų me­tų pa­sa­kė­lę apie „Rud­no­siu­ką“ pa­dek­la­ma­vo at­min­ti­nai. Tė­vo są­siu­vi­ny­je ir dar vie­nas įra­šas: „Kny­ge­lę „Va­ba­lų puo­ta“ Pet­riu­kas mo­ka at­min­ti­nai.“

Pas­te­bė­ję pui­kią vai­ko at­min­tį tė­vai pir­ko ir ko­lek­cio­na­vo kor­te­les apie vals­ty­bes, au­ga­lus ir ki­tus da­ly­kus. Pus­ket­vir­tų me­tų Pet­riu­kas jau ži­no­jo vals­ty­bių sos­ti­nes ir pa­ži­no jų vė­lia­vas.

Ka­dan­gi vai­ko ma­ma mo­ka gro­ti, yra dai­na­vu­si est­ra­di­nia­me an­samb­ly­je, va­ka­rais dai­nuo­da­vo vai­kui lop­ši­nes. Be lop­ši­nės jis neuž­mig­da­vo.

Pie­tų mie­gą pa­lai­min­da­vo kla­si­ki­nė mu­zi­ka. Tė­tė pa­leis­da­vo sim­fo­ni­nės mu­zi­kos įra­šą. Vai­kas klau­sy­da­vo, kol už­mig­da­vo. Tė­vas jam aiš­kin­da­vo, koks tai kom­po­zi­to­rius ir koks čia kū­ri­nys. Taip im­lus vai­kas su­ži­no­jo dau­ge­lio žy­miau­sių kom­po­zi­to­rių biog­ra­fi­jas ir iš­mo­ko at­skir­ti kiek­vie­no jų kū­ri­nius. Tė­vai juo­kia­si, jog dar bū­da­mas kū­di­kis Pet­riu­kas ir verk­da­vo neįp­ras­tai – verk­da­mas sa­ky­da­vo „lia“.

Vai­kas ver­tė tė­vus jį mo­ky­ti

Bak­šiai pa­sa­ko­ja nie­kuo­met dirb­ti­nai ne­spau­dę vai­ko prie moks­lo ir pa­ži­ni­mo. „Jis pa­ts tar­si ver­tė mus jį mo­ky­ti, – ti­ki­na po­nia Ire­na. – Pats prie lo­vos pa­si­dė­da­vo kor­te­les su rai­dė­mis, dė­lio­da­vo žo­džius. Bu­vo la­bai smal­sus. Vis­ko klau­si­nė­da­vo. Su tė­te vaikš­čio­da­mas po Kel­mę pa­ma­tė Me­no mo­kyk­los pa­sta­tą. Klau­sė, kas čia yra. Kai su­ži­no­jo, jog Me­no mo­kyk­la, pa­reiš­kė no­rįs ją lan­ky­ti. Te­ko pra­šy­ti, kad jį priim­tų į anks­ty­vo­jo ug­dy­mo gru­pę.“

Tė­vas Rai­mon­das pa­sa­ko­ja, jog nuė­jęs į Me­no mo­kyk­lą ir pa­ma­tęs ant sie­nų pa­ka­bin­tus kom­po­zi­to­rių po­rtre­tus, tre­jų Pet­riu­kas ėmė skai­ty­ti jų biog­ra­fi­jas. Ži­no­jo ir svar­biau­sius jų kū­ri­nius.

Vai­kas vi­suo­met pa­si­žy­mė­jo drą­sa ir ži­no­jo, ko no­ri. Prieš pra­de­dant mo­ky­tis Jo­no Pau­liaus II gim­na­zi­jo­je rei­kė­jo su­si­tik­ti su kle­bo­nu. Nuė­jęs į su­si­ti­ki­mą vai­kas nu­ste­bo: „Aš gal­vo­jau, kad bū­sit su ka­rū­na, rim­tas, o jūs šyp­so­tės.“

Ir da­bar per per­trau­kas Pet­riu­kas kar­tais nuei­na į di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos ka­bi­ne­tą ir pa­pra­šo: „Ar aš ga­liu pas jus ra­miai pa­sė­dė­ti?“

Tė­vai ne­drįs­ta spė­lio­ti vai­ko atei­ties. Bū­da­mas vi­sai ma­žas jis no­rė­da­vo bū­ti gy­dy­to­ju, pa­skui – pre­zi­den­tu, vė­liau – ūki­nin­ku, da­bar – po­li­ci­nin­ku.

Au­to­rės nuo­tr.

Sep­tyn­me­tis Pet­riu­kas Bak­šys jau yra pel­nęs me­da­lių už spor­ti­nius šo­kius. Tė­vai jam su­kau­pę bib­lio­te­kė­lę. Vai­kas mie­lai skai­to.

Pet­riu­ko tė­vai Ire­na ir Rai­mon­das Bak­šiai vi­są nuo vers­lo lais­vą lai­ką ski­ria sū­nui Pet­riu­kui.

Pet­riu­kas daž­nai dai­nuo­ja kar­tu su bal­sin­ga sa­vo ma­ma.

Pet­riu­ko tė­tė Rai­mon­das Bak­šys sa­vo die­no­raš­ty­je fik­sa­vo vis­ką, kas su­si­ję su sū­nu­mi.

Pet­riu­kas tu­ri tur­tin­gą bib­lio­te­ką kny­gų, vi­są ko­lek­ci­ją kom­pak­ti­nių dis­kų su jam pa­tin­kan­čia mu­zi­ka ir ko­lek­ci­ją ma­ši­nė­lių.