Forumo teatras apnuogina problemą ir siūlo ją spręsti

Fo­ru­mo teat­ras ap­nuo­gi­na pro­ble­mą ir siū­lo ją spręs­ti

Šiau­lių gim­na­zis­tai, va­do­vau­ja­mi ak­to­rės Mo­ni­kos Šal­ty­tės, Fo­ru­mo teat­ro dirb­tu­vė­se ku­ria spek­tak­lį ak­tua­lio­mis jau­ni­mui te­mo­mis. Fo­ru­mo teat­ras yra la­bai po­pu­lia­rus Šve­di­jo­je, Da­ni­jo­je, Es­ti­jo­je, Ang­li­jo­je, vis pla­čiau tai­ko­mas ir Lie­tu­vo­je, bet Šiau­liuo­se dar ma­žai ži­no­mas.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

So­cia­li­nio po­vei­kio prie­mo­nė

Fo­ru­mo teat­ro dirb­tu­ves ini­ci­ja­vo VšĮ „Is­tar­tas“, per­nai įver­tin­ta Šiau­lių mies­to kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ja.

„La­bai džiau­gia­mės, kad tu­ri­me ga­li­my­bę šiau­lie­čiams pri­sta­ty­ti ma­žai ži­no­mą Fo­ru­mo teat­ro me­to­di­ką. Ji pa­ro­do la­bai pla­čias teat­ro me­no ga­li­my­bes. Teat­ras yra ne tik es­te­ti­nio pa­si­ten­ki­ni­mo šal­ti­nis, kaip mes esa­me įpra­tę gal­vo­ti, bet kar­tu ir la­bai stip­ri so­cia­li­nio po­vei­kio prie­mo­nė, ga­lin­ti keis­ti žmo­gų, ap­lin­ką, el­ge­sį“, – sa­ko „Is­tar­tas“ di­rek­to­rė, teat­ro­lo­gė No­me­da Šat­kaus­kie­nė.

Fo­ru­mo teat­ro ak­to­riai yra Ju­liaus Ja­no­nio, Didžd­va­rio ir „Sau­lė­te­kio“ gim­na­zis­tai. Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je ak­to­rių tru­pė su­si­tin­ka du kar­tus per sa­vai­tę.

Vals­ty­bi­nio Šiau­lių dra­mos teat­ro ak­to­rė Mo­ni­ka Šal­ty­tė sa­ko, kad su­for­muo­ta ko­man­da ku­ria spek­tak­lį apie tai, kas ak­tua­lu, skau­da, rū­pi jau­niems žmo­nėms.

Kū­ry­bi­nis pro­ce­sas pra­si­dė­jo se­mi­na­ru apie Fo­ru­mo teat­rą, jį or­ga­ni­za­vo VšĮ „Me­nų ir mo­ky­mo na­mai“. Se­mi­na­re Fo­ru­mo teat­ro įkū­rė­ja Lie­tu­vo­je, bu­vu­si Šiau­lių dra­mos teat­ro ak­to­rė Ri­man­ta Vai­če­ko­ny­tė bei psi­cho­lo­gė Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė pri­sta­tė nau­jau­sią teo­ri­nę me­džia­gą, pra­kti­nes už­duo­tis.

Fo­ru­mo teat­ras la­bai po­pu­lia­rus Šve­di­jo­je, Da­ni­jo­je, Es­ti­jo­je, Ang­li­jo­je. Jis vis pla­čiau tai­ko­mas ir Lie­tu­vo­je, bet dar ma­žai ži­no­mas Šiau­liuo­se.

Ieš­ko išei­čių

Fo­ru­mo teat­re la­bai svar­bus žiū­ro­vo vaid­muo. M. Šal­ty­tė šyp­so­si: daž­nai žmo­nės sa­ko, jog ei­na į teat­rą pail­sė­ti. Fo­ru­mo teat­re žiū­ro­vams snūs­tel­ti ne­ten­ka: jie įtrau­kia­mi į dis­ku­si­ją ir į pa­tį spek­tak­lį, jei tik no­ri ir su­tin­ka.

Vai­di­na­mo­je is­to­ri­jo­je, pa­sak M. Šal­ty­tės, tu­ri bū­ti aiš­kus ir ge­rai ma­to­mas konf­lik­tas tarp skriau­dė­jo ir nu­ken­tė­ju­sio­jo (au­kos), jį ste­bi ir neut­ra­lūs vei­kė­jai. Sce­nos truk­mė – apie 5 mi­nu­tės. Is­to­ri­ja tu­ri baig­tis blo­gai nu­ken­tė­ju­sia­jam.

Su­vai­di­nus sce­ną spek­tak­lio ve­dė­jas ap­ta­ria ma­ty­tą etiu­dą su žiū­ro­vais ir ak­to­riais: įvar­di­ja pro­ble­mą, dis­ku­tuo­ja, ar pro­ble­ma ak­tua­li, ieš­ko įvai­rių spren­di­mo bū­dų ir iš­ban­do juos sce­no­je. Svar­biau­sia – pa­gar­ba ki­to nuo­mo­nei.

Dia­lo­gą tarp veiks­mo da­ly­vių ir žiū­ro­vų koor­di­nuo­ja ve­dė­jas, jis yra at­sa­kin­gas už gru­pė­je ku­ria­mą at­mos­fe­rą, tai­syk­lių lai­ky­mą­si.

„Žiū­ro­vai ga­li ne­tgi iš­ban­dy­ti sa­vo siū­lo­mą si­tua­ci­jos spren­di­mo bū­dą pa­keis­da­mi vie­ną iš ak­to­rių ir iš nau­jo vai­din­da­mi sce­ną. Daž­nai trum­pa sce­na, ku­rio­je bū­ti­nai tu­ri bū­ti „au­ka“ ir „skriau­dė­jas“, su­lau­kia tiek dis­ku­si­jų, kad iš­ban­do­mi ke­li pa­siū­ly­mai, kaip pa­dė­ti skriau­džia­mam vei­kė­jui. Ir ga­li truk­ti iki po­ros va­lan­dų, jei te­ma ak­tua­li au­di­to­ri­jai ir jei pa­siū­ly­ta si­tua­ci­ja „už­ka­bi­na“, – sa­ko M. Šal­ty­tė.

Tal­ki­na psi­cho­lo­gė

„Mes nag­ri­nė­ja­me jau­ni­mui ak­tua­lias pro­ble­mas: smur­tas, pa­ty­čios, ig­no­ra­vi­mas, konf­lik­tai su tė­vais, mo­ky­to­jais, disk­ri­mi­na­ci­ja, įžei­di­nė­ji­mas, – sa­ko M. Šal­ty­tė. – Bet Fo­ru­mo teat­ro me­to­das yra uni­ver­sa­lus, jis ga­li bū­ti tai­ko­mas ir sen­jo­rams, ir po­li­ti­kams, ir par­da­vė­jams, ir mo­ky­to­jams.“

Spek­tak­lio sce­na­ri­jus ku­ria­mas iš tik­rų gy­ve­ni­miš­kų is­to­ri­jų, ku­rios nu­ti­ko spek­tak­lio ak­to­rių ar­ba jų drau­gų ap­lin­ko­je. To­dėl Fo­ru­mo teat­ro dirb­tu­vės kvie­čia vi­sus no­rin­čius pa­si­da­ly­ti sa­vo skau­džia is­to­ri­ja ano­ni­miš­kai ir at­siųs­ti ją ad­re­su ftdirbtuves@gmail.com. Is­to­ri­ja ga­li tap­ti spek­tak­lio da­li­mi.

Spek­tak­lio kū­rė­jai bend­ra­dar­biau­ja su psi­cho­lo­ge Lo­re­ta Gu­die­ne. Dirb­tu­vių me­tu ji pa­de­da su­si­ste­min­ti, įver­tin­ti gau­tas is­to­ri­jas, iš­gry­nin­ti pro­ble­mas dis­ku­si­jo­je su gim­na­zi­jų so­cia­li­niais pe­da­go­gais ir moks­lei­viais, So­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ro at­sto­vais.

„Fo­ru­mo teat­ras su­tei­kia ga­li­my­bę psi­cho­lo­giš­kai su­stip­rė­ti. Iš­mo­kę įveik­ti konf­lik­ti­nes si­tua­ci­jas, iš­moks­ta­me at­si­spir­ti stre­sui. Fo­ru­mo teat­ras su­tei­kia vil­tį, kad prie­spau­dą, ag­re­si­ją ga­li­ma nu­trauk­ti, ga­li­ma pa­veik­ti skriau­dė­ją“, – sa­ko M. Šal­ty­tė.

Suar­ti­na žmo­nes

Pla­nuo­ja­ma, kad ba­lan­džio vi­du­ry­je spek­tak­lis bus pa­ro­dy­tas gim­na­zi­jo­se, su ku­rio­mis bend­ra­dar­biau­ja­ma, Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je, So­cia­li­nių pa­slau­gų cent­re.

Ki­tas pla­nas – su­reng­ti Fo­ru­mo teat­ro dirb­tu­ves su glo­bos na­mų auk­lė­ti­niais „Laip­tų“ ga­le­ri­jo­je. Tiks­lios spek­tak­lių da­tos bus pa­skelb­tos pa­sky­ro­je fa­ce­book.com/ftdirbtuves.

In­te­rak­ty­via­me teat­re, ma­no M. Šal­ty­tė, įdo­miau­sia, kad kiek­vie­nas spek­tak­lis vi­siš­kai ski­ria­si nuo prieš tai bu­vu­sių. Nie­ka­da ne­ga­li su­re­pe­tuo­ti žiū­ro­vų reak­ci­jos.

„La­bai no­rė­čiau, kad pro­jek­tas bū­tų tęs­ti­nis ir vie­ną die­ną išaug­tų į nuo­lat vei­kian­tį Fo­ru­mo teat­rą. Bet tai pri­klau­so ne tik nuo mū­sų už­si­de­gi­mo ir no­ro“, – sa­ko M. Šal­ty­tė.

VšĮ „Is­tar­tas“ di­rek­to­rė N. Šat­kaus­kie­nė ti­ki­si, kad Fo­ru­mo teat­ras Šiau­liuo­se vys­ty­sis.

„Ko­dėl Šiau­liuo­se ne­ga­lė­tų įsi­steig­ti, tar­ki­me, sen­jo­rų Fo­ru­mo teat­ras? Tu­ri­me pro­fe­sio­na­lų, no­rin­čių ir ga­lin­čių kar­tu dirb­ti. Bend­ruo­me­niš­kos teat­ro for­mos suar­ti­na žmo­nes, ma­ži­na so­cia­li­nę at­skir­tį, for­muo­ja tei­gia­mą mies­to įvaiz­dį“, – sa­ko teat­ro­lo­gė.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

TEATRAS: Fo­ru­mo teat­ro kūrybinis procesas.

VA­DO­VĖ: „Star­tas džiu­gus, tiks­las – spek­tak­lis, o da­bar esam kū­ry­bi­nia­me pro­ce­se“, – sa­ko Fo­ru­mo teat­ro dirb­tu­vių va­do­vė ak­to­rė Mo­ni­ka Šal­ty­tė.

Eg­lės ŠAR­KAUS­KAI­TĖS nuo­tr.

AK­TO­RIAI: Fo­ru­mo teat­ro ak­to­riai yra Šiau­lių Ju­liaus Ja­no­nio, Didžd­va­rio ir „Sau­lė­te­kio“ gim­na­zi­jų gim­na­zis­tai.

SI­TUA­CI­JA: Ak­to­riams su­vai­di­nus konf­lik­ti­nę si­tua­ci­ją, žiū­ro­vai kvie­čia­mi dis­ku­tuo­ti ir siū­ly­ti ga­li­mus pro­ble­mos spren­di­mo bū­dus. Už nu­ga­ros – psi­cho­lo­gė Lo­re­ta Gu­die­nė.

INT­RI­GA: Kiek­vie­nas Fo­ru­mo teat­ro spek­tak­lis ski­ria­si nuo prieš tai bu­vu­sių, nes ne­ži­nia, ko­kia bus žiū­ro­vų reak­ci­ja.