Naujausios
Gegužės 30–birželio 1 dienomis Šiauliuose vyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaimo muzikantų ir kapelijų festivalis „Ant rubežiaus“. Tris dienas skambėjo kaimiška muzika, sukosi šokėjai, veikė tautodailės ir amatų mugė.
Koncertai klausytojus suburdavo prie scenos bulvare ir smuklėje „Juonė pastuogė“. Renginį vedė Magdelė (Virginija Kriaučiūnaitė) ir Untaniokas (Antanas Laurinkevičius).
Festivalį pradėjo Baisogalos ansamblis “Komaro vyrai”, o užbaigė svečiai iš Latvijos “Hāgenskalna muzikanti”.
Kiekvienos dienos šauniausiai stilizuotai kapelai ar kapelijai buvo įteiktos nominacijas – tautodailininko Rimanto Paunksnio sukurtos „Muzikantų angelo“ statulėlės.
24-ojo festivalio akcentas – ilgiausiai be sustojimo grojama liaudiškos muzikos pynė. Birželio 1 dieną į klubo „Juonė pastuogė” vasaros kiemelį groti polkų, valsų, fokstrotų ir kitokios liaudiškos muzikos susirinko apie keturiasdešimt pavienių muzikantų, vadovaujamų Kęstučio Kuzmicko.
Startą paskelbė festivalio vedėjai, o pirmasis užgrojo muzikantų muzikantu vadinamas K. Kuzmickas. Vėliau į muzikos pynę įsijungė kiti muzikantai, jų amžius – nuo vienuolikos ir maždaug iki aštuoniasdešimties.
Festivalio organizatorius Pranciškus Trijonis vylėsi, kad muzikantams pavyks groti tris valandas, lūkesčiai buvo viršyti: muzikinis maratonas nenutrūkstamai skambėjo 3 valandas 15 minčių.
Ankstesnis rekordas buvo pasiektas Trakų pilyje: tąkart muzikantai grojo mažiau nei dvi valandas. Dabar belieka sulaukti oficialaus naujo rekordo patvirtinimo.
