Naujausios
Euroskeptinės jėgos užims tvirtesnes pozicijas
Lenkijoje rinkimus laimėjo konservatyviųjų katalikiškų jėgų partija „Teisė ir teisingumas“, gavusi beveik 38 procentus rinkėjų balsų. Šiaulių universiteto Istorijos katedros profesorius Arūnas Gumuliauskas mano, kad pergalė – logiška. Profesoriaus nuomone, naujoji valdžia užkulisinių žaidimų su Rusija nežais, bet turės tvirtesnį stuburą kalbėdama su Briuseliu.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Priežasčių – ne viena
Sekmadienį Lenkijoje vykusiuose rinkimuose „Teisė ir teisingumas“ surinko 37,38 procento, Piliečių platforma –24,09, Pavelo Kukizo rinkimų komitetas „Kukiz'15"– 8,81, Šiuolaikinė (Nowoczesna) partija – 7,6, Lenkijos liaudies partija – 5,13. Už borto liko „Jungtinė kairė“ – 7,55 (neperžengė koalicijai reikalingų 8 proc.), KORWiN (Laisvės ir vilties koalicija už valstybės atnaujinimą) – 4,76.
– Kas lėmė konservatyviųjų katalikiškų jėgų partijos „Teisė ir teisingumas“ laimėjimą?
– Pirmiausiai – socialiniai dalykai. Beatodairiškas verslo skatinimas, nežiūrint į socialinius dalykus, atnešė daug problemų. Tai dar kartą patvirtinta, kad postkomunistinėms šalims reikalingas socialiberalizmas.
Antra – didžiulis pasiklausymo skandalas, dėl kurio atsistatydino keli ministrai. Trečia – Donaldo Tusko išvykimas į Briuselį. Eva Kopač negalėjo atstoti D. Tusko.
Dar viena priežastis – Europos Sąjungos (ES) politikos pasireiškimas federalizmo link. Lenkai iš karto stojo piestu. Didelį vaidmenį atliko pabėgėliai ir Jaroslavo Kačinskio kalbos viešojoje erdvėje apie pabėgėlių atnešamas ligas. Pigus dalykas, bet labai veikia.
Vidurio Rytų Europa su pabėgėliais neturėjo nieko bendro, atvirkščiai, jie patys buvo pabėgėliai. Štai kodėl Vidurio Rytų Europos šalių požiūris į pabėgėlius yra daug kritiškesnis.
Pasikeitimai, kurie ES vyksta dabar, be abejonės, turės atoveiksmį. Euroskeptinės partijos užims vis tvirtesnes pozicijas. Prognozuoju, kad visoje Vidurio Rytų Europoje bus virtinė rinkimų pagal Lenkijos scenarijų. Tas pats bus Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje jau yra.
– Kitąmet rinkimai bus Lietuvoje. Kiek mums tinka lenkų scenarijus?
– Pas mus tautinės jėgos politinėje sistemoje yra gana silpnos. Nebent išlįs naujas sąrašas, kuris suvienys jėgas. Visgi jos yra marginalinės, paraštėje.
– O konservatoriai, krikščionys demokratai?
– Lenkijos ir Lietuvos konservatoriai labai skiriasi požiūriu į nacionalinius dalykus. Viena iš svarbiausių J. Kačinskio atramų – bažnyčia. Lietuvoje krikščionys demokratai nelabai matomi.
Konservatorių lyderio šiandien nepavadinčiau lyderiu – tik pavardė. Pagal apklausas jo nematyti tarp lyderių, politinė partija dažnai užima 3-4 vietą.
J. Kačinskis turi daug kritikų, jo reitingai nėra aukšti. Papildomas impulsas rinkėjams buvo tai, kad į premjero postą jis numatė kitą žmogų. Tai galėtų būti pamoka mūsų partijų pirmininkams, kurie negali pasigirti reitingais – turi ieškoti asmenybių. Ypač tai taikau konservatoriams.
Kietesnis stuburas
– Kaip vertinate rinkimų kampaniją Lenkijoje?
– Rinkimų kampanija buvo labai aukšto lygio. Piliečių platforma namų darbų tikrai nepadarė. O dabartinė kandidatė į premjerus Beata Šidlo apvažiavo visą Lenkiją.
„Teisei ir teisingumui“ labai pasisekė, kad šiemet buvo prezidento rinkimai. Juos laimėjo Andžėj Duda – irgi partijos narys. Prezidento rinkimų kampanija tarnavo ne tik A. Dudai, bet ir partijai.
„Teisė ir teisingumas“ laimėjo 232 vietas iš 460, jie turi daugumą, bet neturi konstitucinės daugumos.
Euroentuziastai gąsdina, kad bus pradėtos derybos su Maskva ir panašiai. Tai visiškai atmetu. Pirma, visi žinome, kur žuvo J. Kačinskio brolis Lechas. Paskalos apie žūtį iki šių dienų plinta Rusijos ir konkrečiai V. Putino nenaudai.
Žinant lenkus, jų patriotizmą, istorinį santykį su Rusija, Sovietų Sąjunga, nematau pavojų, užkulisinių susitarimų.
Bet, manau, kad bus kietesnis stuburas santykiuose su Briuseliu.
– Ar nustebino kitų partijų rezultatai?
– Įdomus dalykas – visiškas kairiųjų pralaimėjimas, nors „Jungtinė kairė“ į Seimą nepateko pirmą kartą per 25 metus. Man atrodo, Aleksandras Kvasnievskis, 1995–2005 metais buvęs prezidentas, buvo paskutinis ryškus kairiųjų lyderis.
Jeigu Lenkijos politiniai apžvalgininkai liberalus vadina centru, turiu pasakyti, kad partinė sistema Lenkijoje yra labai pasistūmėjusi į dešinę.
Naujas reiškinys – rokeris Pavelas Kukizas. Jo sąraše yra grupė Lenkijos tautininkų, man atrodo, ši politinė jėga yra arčiausiai „Teisės ir teisingumo“, jie galės sudaryti koaliciją. Nors koalicija šiandien nebūtinai reikalinga.
Matome, kad Lenkijoje atsirado sąrašų. Tokias politines jėgas vienija asmenybė, ideologijos praktiškai nėra. Šiuolaikinė (Nowoczesna), žymaus ekonomisto Ryšardo Petru, partija liko ketvirtoje vietoje. Tai irgi vieno žmogaus partija.
Janušas Korvin-Mikke – labai spalvinga asmenybė, Lenkijos bridžo čempionas, nuo 1995 iki 2015 metų dalyvavo prezidento rinkimuose, dabar yra europarlamentaras, labai aiškiai pasisako prie ES federalizmą ir apskritai prieš ES. Kol nebuvo galutinai suskaičiuoti balsavimo rezultatai, sklido kalbos, kad Seime jis gali gauti 8 vietas. Pritrūko 0,24 procento iki pergalingos ribos.
Lenkijos politikai nustebę, kad už J. Korvino, P. Kukizo sąrašą balsuoja jaunimas. Šia prasme Lenkijos jaunimas yra patriotiškas, netgi, sakyčiau, tautiškas.
Stabilus laikotarpis
– Rinkimų komiteto „Kukiz'15“ kandidatas Alexanderis Kossas rinkėjams žadėjo jėga iš Lietuvos atsiimti Vilnių. Kaip vertinti tokius pasisakymus?
– Radikalus vadinčiau miško sanitarais. Be jų galbūt valdžios žmonės per daug užmigtų ant postų. Baisu būtų, jei radikalai (nesvarbu, kokios politinės jėgos) paimtų valdžią.
Radikalizmas – revoliucijos eilinių žmonių gyvenime. Man atrodo, žmonės nuo revoliucijų pavargo, nori pastovumo, planavimo galimybės. Tą gali užtikrinti nuosaikios jėgos.
Tas pats su Vilniumi. Jei tai bus valdančiosios koalicijos žmogus, privers atkreipti dėmesį į Lenkijos mažumą Lietuvoje.
Pas mus nėra tokių, kurie kalbėtų apie Suvalkus, atkreiptų dėmesį ne į Suvalkų teritorijos priklausomybę, bet į lietuvių tautinę mažumą Lenkijoje.
Bet dėl vieno žmogaus karas nekils.
– Kaip keisis Lenkijos santykiai su Lietuva?
– „Teisė ir teisingumas“ atstovauja nacionaliniams interesams, todėl eskaluojama, kad santykiai su Lietuva pablogės. Pateikiamas A. Dudos pavyzdys, kuris, išrinktas prezidentu, pirmiausia skrido į Estiją.
Blogesnių santykių, nei buvo prie užsienio reikalų ministro R. Sikorskio, negali būti. Ten buvo dugnas. L. Kačinskio santykiai su Lietuva buvo labai draugiški. Be abejonės, lenkų mažumos klausimas iškils labiau. Čia reikės daug derybinių pastangų.
Mus sieja daug bendrų ekonominių, karinių projektų, turime bendrą pavojų iš Rytų. Nemanau, kad šioje srityje kažkas ženkliai keisis.
– Prezidentas A. Duda buvo „Teisės ir teisingumo“ kandidatas, šiai partijai dabar priklauso valdančioji dauguma. Ko tikėtis Lenkijos politiniame gyvenime?
– Penkiems metams gyvenimas turėtų stabilizuotis. Nemanau, kad bus revoliucijų, nukreiptų prieš „Teisę ir teisingumą“ ar Prezidentą.
Opozicija turės apie 30 procentų, ji gali būti labai darbinga ir neduoti ramybės daugumai valdant šalį.
Čia – ne ta padėtis, kai 1992–1996 metais Lietuvoje LDDP buvo absoliučiai valdžioje, o opozicija buvo išsibarsčiusi.
Lenkijos atveju Piliečių platformai gauti 24 procentus rinkėjų balsų po aštuonerių metų buvimo valdžioje irgi yra pasiekimas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
VERTINIMAS: „Manau, prezidento rinkimai buvo pirmasis skambutis Piliečių platformai. Pabėgėliai juos visai pribaigė“, – sako profesorius Arūnas Gumuliauskas.
PROGNOZĖ: Profesrorius Arūnas Gumuliauskas mano, kad po rinkimų Lenkijos ir Lietuvos santykiai ženkliai nesikeis – šalis sieja daug bendrų ekonominių, karinių projektų, turime bendrą pavojų iš Rytų.
