Naujausios
Šiaulių esperantininkų klube „Rūta“ viešėjo svečias iš Kroatijos žurnalistas Vlado Jurkovič. Jis skaitė paskaitą “Esperanto — kultūros tiltas tarp mažų tautų“. Renginio dalyviai išklausė mintis apie tarptautinės kalbos svarbą mažųjų tautų kultūros vertybių sklaidai.
— Papasakokite apie save.
— Esu zagrebietis. Daug metų dirbau reporteriu Zagrebo radijuje ir televizijoje. Kaip radijo reporteris esu pabuvojęs daugelyje pasaulio šalių. Lankiausi Alžyre, Šiaurės Korėjoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Kinijoje, Indijoje, Egipte, Bangladeše, Nepale.
33 metus rengiau esperanto laidas Zagrebo radijuje. Nuo 1955 m. dalyvauju Pasaulinės esperanto asociacijos veikloje. 22 kartus ruošiau radijo reportažus iš Pasaulio esperanto kongresų. Dabar esu pensininkas. Rengiu paskaitas. Domiuosi liaudies medicina, vaistažolėmis.
— Koks Jūsų viešnagės tikslas?
— Lietuvoje esu viešėjęs ne vieną kartą. Šiemet Lietuvai ypatingi metai. Žinau, kad Vilnius yra paskelbtas 2009-ųjų metų Europos kultūros sostine. Įdomu pamatyti, kaip keičiasi Lietuva ir palyginti su mūsų šalimi. Šį kartą susipažįstu su Šiauliais. Jūsų miestas įsikūręs lygioje vietoje, pamaniau, Šiauliams labai tiktų tramvajų transportas. Mes, zagrebiečiai, jums galėtume pagelbėti, gaminame puikius tramvajus...
Žinia, kad mūsų valstybių istorijos vingiai daug kuo panašūs. Esame dvi mažos jūrinės valstybės.
Mes taip pat turėjome vienintelį, kaip ir jūs, karalių Tomislavą, valdžiusį X amžiuje (nuo 924 m.). Ne taip seniai atkovojome nepriklausomybę. Lietuva buvo ketvirtoji šalis, pripažinusi Kroatijos Respubliką. Esame panašūs plotu ir gyventojų skaičiumi. Kroatijoje gyvena 4,5 mln gyventojų. Kroatijoje taip pat stiprūs krepšininkai.
Raštijoje vartojame tokius pat lotyniškus rašmenis. Pirmieji kroatų literatūros paminklai sukurti XII a. Jie aptikti Krko saloje ant Baščansko akmeninių lentelių. Žinomiausi pasaulyje įvairių epochų mūsų rašytojai yra Tomislav Marulič, Miroslav Krleža, šiuolaikiniai Miro Gavran, Mato Mirkovič (Balota). Manau, kad turime pažinti vieni kitus.
Kroatija, kaip ir Lietuva, yra tokio dydžio, kokiu nuotoliu gali pasklisti jų kultūra. Tik per kultūros sklaidą net mažiausia šalis gali tapti didele ir svarbia.
— Kokios naujienos iš Kroatijos esperantininkų veiklos?
— Kaip patyręs esperantininkas, norėčiau perduoti mūsų šalies bendraminčių patirtį.
Pernai šventėme esperanto judėjimo 100-metį Kroatijoje. Ta proga lapkričio mėnesį Zagrebo universiteto Filosofijos fakultete vyko tarptautinis simpoziumas „Esperanto kalba ir kroatų kultūrinė tapatybė“. Dalyvavo prelegentai iš įvairių Europos šalių. Iš tradicijos turime nemaža mokslo žmonių, be profesinės veiklos, daug nuveikusių esperanto baruose. Prieš kelerius metus pasirodė ,,Antologio de kroata poezio“ (Kroatų poezijos antologija). Būtent iš šio leidinio gimė nauji vertimai į islandų, persų, malajiečių kalbas. Tarp kitų verstų autorių joje žymiausio XXa. kroatų rašytojo M. Krležos “Petricos Kerempuh baladė“ (Balade Petrice Kerempuha).
Didžiuojamės, kad metų pabaigoje pasirodė bene didžiausias Europoje (55 tūkst. žodžių ) dvikalbis esperanto — kroatų kalbų žodynas, kurį parengė įžymi pedagogė Liucija Borčič.
Septyniuose šalies miestuose veikia 15 tarptautinės kalbos klubų, jungiančių apie 500 aktyvių narių. Turime geros patirties, nes Zagrebe vyko du pasauliniai esperantininkų kongresai (1953, 2001).
Esperanto iš tikrųjų yra geranoriška galimybė ir priemonė mažoms tautoms skleisti savo kultūros vertybes. Ji turi tokį bruožą, kad niekam nepriklauso ir tuo pačiu priklauso visiems. M. Krleža — didžiausias XX a. kroatų kūrėjas esperanto dėka tapo žinomas ir pasaulio skaitytojui. Pasaulis iš to tik praturtėjo. O mes kroatai taip pat praplėtėme savo kultūrines erdves, nes tokiu būdu mes atkeliavome pas japonus ir bengalus, kurie kitaip gal ir nebūtų mūsų pažinę.
Esperanto kalbos šalininkai nekovoja už pasaulį, kuriame viskas yra globališkai pilka, bet už tokį pasaulį, kuriame gali išlikti viskas, koks esantis. Jei to nebūtų, tuomet gyvenimas, pradėtas nuo žodžio, taptų tylia dykuma. Kad mažos tautos ir kalbos nebūtų užgožiamos šiame globalizmo ir anglizmo pasaulyje, esperanto kalba yra patikima kultūros ir kalbos ekologijos priemonė.
Kalbėjosi Nijolė PETRAITYTĖ
Nijolės Petraitytės nuotr.
VERTYBĖS: Vlado Jurkovič, kroatų žurnalistas ir esperantininkas, akcentuoja, kad esperantų kalba mažoms tautos padeda skleisti savo kultūros vertybes.
