Naujausios
Intensyviausi darbai
– Kokie klausimai sprendžiami Europos Parlamente baigiantis šiems metams? O gal jau laukiate Kalėdų atostogų?
– Atostogų, kaip visi, visada laukiame. Bet darbai vyksta patys intensyviausi.
Deja, šie metai buvo pandemijos įtakoti. Dėl to kai kurie darbai nebuvo tokie sėkmingi, kokie galėjo būti. Yra dalykų, kurių pavyko pasiekti, o yra tokių, kuriems dar reikia nemažai dėmesio.
Pasiektas sutarimas tarp Europos Parlamento ir Europos Komisijos bei ES Tarybos dėl 2021–2027 metų ilgalaikės finansinės perspektyvos ir ekonomikos gaivinimo plano. Šis daugiametis ES biudžetas sudarys iš viso 1 824,3 mlr. eurų. Bet dėl jo pačioje Taryboje nėra galutinio sprendimo, nes Vengrija ir Lenkija blokuoja.
Antras labai svarbus dalykas – Brexit reikalai. Visi jau yra pavargę nuo neapibrėžtumo. Liko kelios dienos, kai klausimai vienaip ar kitaip turės spręstis – Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pereinamasis laikotarpis baigiasi gruodžio 31 dieną. Jeigu nebus pasiekta susitarimo, Nauji metai gali prasidėti nemažu sukrėtimu abiem pusėms.
Dėl ES piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, ir jos piliečių gyvenančių ES, teisių išlaikymo yra susitarta, bet didžiausios problemos yra dėl ekonominių dalykų. Jeigu nebus pasiektas susitarimas, tai verslams, kurie importuoja ir eksportuoja, tuoj po Naujųjų gali būti nelengvų išbandymų.
– Kaip sprendžiami prieštaravimai su Lenkija ir Vengrija dėl daugiamečio ES biudžeto?
– Ketvirtadienį klausimas svarstytas Europos Vadovų Taryboje ir pasiektas susitarimas dėl biudžeto atblokavimo galimybės, nes tai didžiuliai pinigai, kurie svarbūs visoms ES šalims narėms.
Dėl biudžeto skaičių nėra jokio nesutarimo, jie suderinti. Bet Europos Parlamentas griežtai reikalavo, jog būtų laikomasi teisinės valstybės principų, kaip sąlygos gauti europinius pinigus. Lenkai ir vengrai tam nenori pritarti, priešinasi.
Buvo žinių, kad daugiametis biudžetas gali būti patvirtintas ES šalių narių daugumos balsais. Bet, kaip matome, vis tiek ieškoma sutarimo su visomis šalimis. Ieškoti visiems priimtino sprendimo – ES veikimo esminė ypatybė. Kiek girdime iš lenkų ir vengrų, jie nori kitokių formuluočių, aiškesnių kriterijų dėl teisinės valstybės principų: kas tai yra, kas pažeidimus turi nustatyti. Tikimasi, jog pavyks suderinti pozicijas, nes šiuo metu ES Tarybai pirmininkauja Vokietija, o Angela Merkel turi didelį autoritetą ir daug patirties.
– Koks ES lėšų indėlis į Lietuvą? Kokie reikalavimai šalims narėms keliami jas panaudojant?
– Daugiametėje perspektyvoje ES finansinė parama Lietuvai labai svarbi, kiekvienais metais ji sudaro apie 30 procentų mūsų biudžeto išlaidų – tai labai reikšminga dalis.
Šalia to atsiranda dar naujas instrumentas pandemijos pasekmėms įveikti ir didinti ES atsparumą – ekonomikos gaivinimo fondas. Iš jo Lietuva gali gauti per 6 milijardus eurų lėšų. Beveik pusė jų gaunama, kaip dotacija, o kita pusė būtų gaunama lengvatinėmis paskolomis. Naujai Vyriausybei bus labai svarbu peržiūrėti vadinamąjį DNR planą, kurį yra priėmusi Sauliaus Skvernelio vyriausybė. Pinigai turi būti panaudojami EK iškeltiems tikslams – modernizuoti ekonomiką, skaitmenizuoti, žaliąjį kursą įgyvendinti.
– Jūsų akimis, ar reikia baimintis auginti valstybės skolą?
– Valstybės skola nėra toks dalykas, kuriuo reikėtų džiaugtis. Per šiuos metus ji jau yra užaugusi – iki daugiau nei 50 procentų BVP. Naujai Vyriausybei reikės peržiūrėti prognozes, įvertinti, kiek pandemija paveikė ekonomiką, kiek paramos verslui reikės kitais metais. Jeigu buvusios Vyriausybės suplanuotas biudžeto projektas liktų toks, koks yra, tai daug kam nepakaktų lėšų. Tai reiškia, kad Vyriausybei teks didinti išlaidas ir daugiau skolintis. Kito kelio turbūt nebus.
Tik ar pasiskolintos lėšos bus panaudojamos protingai? Ar investuojamos į verslus, kurie atlaikė pandemiją ir atsigavę galėtų duoti grąžą? Klausimų daug, o visų atsakymų dar nėra.
Lietuva galėtų neišradinėti dviračio
– Pats esate buvęs premjeru, ką manote apie premjerei Ingridai Šimonytei tekusį iššūkį formuojant naują Vyriausybę, kokia yra ES šalių praktika, tradicijos?
– Aš sveikinu naują Vyriausybės komandą. Vyriausybės formavimas jau praeitas etapas. Bet neramina šiame procese nelabai apibrėžtas Prezidento vaidmuo, jo patarėjų įsikišimas, vienoks ar kitoks kandidatų į ministrus egzaminavimas, santykis su politinėmis partijomis.
Lietuvoje tos problemos vis kartojasi. Reikėtų neišradinėti dviračio, o pasižiūrėti, kaip tokie procesai vyksta kitose ES valstybėse, kokį vaidmenį vaidina parlamento dauguma, paskirtasis premjeras, šalių prezidentai ar monarchai.
Visose ES valstybėse prezidento vaidmuo yra ribotas, formuojant vyriausybę. Bet mes nė neužduodame klausimo, kodėl?
Valstybėse, kurios yra sukaupusios žymiai didesnę demokratinę parlamentinę praktiką, niekam nė nekyla abejonių, kad vyriausybę sudaro rinkimus laimėjusi parlamentinė dauguma, jos premjeras, kuris derina sudėtį su koalicijos partneriais. Prezidentai nedaro egzaminų naujiems ministrams, nekelia reikalavimų, kad bent du reikėtų pakeisti ir panašiai. Bet tikėkimės ir Lietuvoje tie procesai susireguliuos – ar per Konstitucinį Teismą, ar per įstatymo pataisas. Neturėtume palikti tokios pilkosios zonos, per kurią kyla nervų karas.
O nauja Vyriausybė ateina su tikrai reikšminga programa, neneša revoliucijų, bet pats veikimo principas, tikiuosi, bus atviresnis, skaidresnis, ieškant sutarimo ir bendrų sprendimų.
Rytų kaimynystė – darbotvarkėje
– Esate EP Užsienio reikalų komiteto narys, ar pavyksta išlaikyti dėmesį įvykiams Baltarusijoje? Kokios nuostatos vyrauja dėl ES santykių su Rusija?
– Baltarusija yra vos ne pagrindinis mūsų darbotvarkės klausimas. Ir ne tik Baltarusija, bet ir kitos Rytų partnerystės šalys: Moldova, kurioje neseniai išrinkta proeuropietiška prezidentė, Sakartvelas, kuriame po rinkimų yra daug nesusikalbėjimo – bandome padėti. Dėmesio centre – ir tragiškos Kalnų Karabacho karo pasekmės. Nekalbu jau apie Rusijos reikalus. Mano paties darbotvarkės didesnė dalis yra užimta būtent šiais klausimais.
EP šią savaitę daug diskusijų vyko šiais klausimais. Gaila, kad Lietuvos žiniasklaidoje tai mažai atsispindi. Lietuva turėtų būti ypač suinteresuota ne tik Baltarusijos, bet visos Rytų kaimynystės politikos sėkme.
Pirmadienį užsienio reikalų ministrų taryba svarstė naujo sankcijų paketo Baltarusijos režimui reikalus. Sankcijos gali paliesti ne tik A. Lukašenkos režimo asmenis, bet ir verslą.
Keliame iniciatyvą Vilniuje įsteigti demokratinės Baltarusijos teisingumo centrą. Žinome, kad žmonės Baltarusijoje reikalauja tarptautinio teisingumo, kad būtų padėta nukentėjusiems, kad režimo nusikaltimai prieš eilinius žmones būtų tiriami, o juos įvykdę pareigūnai baudžiami. Tariamės su ES žmogaus teisių institucijomis ir su Baltarusijos žmogaus teisių gynėjais.
Kitą savaitę Europos Parlamente vyks Sacharovo premijos įteikimas. Šiemet ji skirta Baltarusijos demokratinei opozicijai, dalyvaus ir Svetlana Cichanouskaja, kiti apdovanotieji.
Man tenka daug darbų ir dėl Rusijos. Esu paskirtas EP nuolatiniu pranešėju Rusijos klausimais. Po A. Navalno apnuodijimo priėmėme EP rezoliuciją, kurioje įrašėme labai svarbų principą, jog ES politika Rusijos atžvilgiu turi būti peržiūrėta. Kremliaus žiniasklaidoje į tai buvo sureaguota nervingai.
Dabar prasideda diskusijos, kokia ta peržiūra turi būti, kokios politikos turėtume siekti. Bandau formuluoti, jog ES politika turi padėti Rusijos žmonėms pasiekti Rusijos demokratinės transformacijos. Prasideda diskusijos frakcijose. Europos Liaudies partija rengia svarbų strateginį dokumentą, kuriame išdėstys partijos matymą, kokių pokyčių reikia šiuo klausimu, prie to taip pat prisidedu.
Santykių su Rusija peržiūroje, tikimės, svarbų vaidmenį turėtų suvaidinti ir naujoji JAV administracija, prezidento J. Bideno nuostatos.
– Ko tikėtumėtės iš Lietuvos naujos Vyriausybės užsienio politikoje?
– Jos kryptys yra nusistovėjusios, čia jokių pokyčių nė nereikia ieškoti. Ko tikėčiausi? Kad tose kryptyse nuosekliai siektume įgyvendinti ilgalaikius planus. Kad Ukraina, Moldova ar Sakartvelas judėtų link Europos Sąjungos ar NATO, ar kaip Baltarusija – link demokratijos.
Reikėtų nuo skambių pranešimų pereiti prie kruopštaus planingo darbo. Vis raginu visus galvoti dešimt metų į priekį: kaip mūsų aplinka, kaip mūsų kaimynystės turi atrodyti 2030 metais? Tada matyti, ką galime kartu padaryti su tokiomis kaimynėmis, kaip Lenkija, Baltijos valstybės, Vokietija ar Skandinavijos šalys, kad kitoms padėtume demokratijos ir integracijos kelyje. Ypač kad Lietuva 2027 metais antrą kartą pirmininkaus ES Taryboje. Verta turėti ambicingų tikslų ir jų siekti.
– 2021 metai – ant slenksčio, ar su optimizmu į juos žvelgiate? Ko linkėtumėte?
– Aš žiūriu su optimizmu ir visiems linkiu optimizmo. Pandemija – visiems didelis ir ilgai trunkantis išbandymas. Norisi matyti šviesą tunelio gale. Artimiausiu laikotarpiu jau turėtume galimybę naudotis vakcina. Kai matai kitų šalių pasiekimus suvaldant pandemiją, tai taip pat teikia vilčių. Briuselis kurį laiką buvo pandemijos užlietas ir atrodė visai beviltiškai, o dabar ta banga slūgsta žemyn. Vadinasi yra galimybė pandemiją suvaldyti, Lietuva gali pasimokyti iš kitų šalių.
Tikėkimės, kad kitais metais gal gyvensime be pandeminių problemų.
Užs. Nr. 468885
