Naujausios
„Lapkričio 3 dieną, realiu laiku buvo užfiksuota informacija apie Astravo AE gamybos pradžią. Tikslus laikas yra 11.06 val. Nuo to momento, kai buvo išduota elektros energija į tinklus iš Astravo AE generatoriaus, nutraukiama elektros energijos prekyba į Lietuvą per Lietuvos-Baltarusijos skerspjūvį, nes nustatomas nulinis pralaidumas tarp Lietuvos ir Baltarusijos“, – žurnalistams antradienį teigė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila.
Apie planuojamą elektrinės paleidimą informaciją „Litgrid“ gavo pirmadienį.
„Litgrid“, kadangi koordinuojame darbą su kaimyninėmis šalimis, informaciją bandymus paleisti gavo vakar, bet esame apriboti, nes turime skelbti rinkos dalyviams tik patikrintą informaciją. Ji buvo paskelbta tada, kai buvo užfiksuota elektros energijos gamyba elektrinėje“, – sakė G. Radvila.
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas teigė, kad antiastravinis įstatymas šiandien yra įgyvendintas visu pajėgumu.
„Sakyčiau, kad šis projektas yra geopolitinis, tą visi puikiai supranta. Įstatymo tikslas buvo ekonomine prasme mažinti motyvaciją ir kad šis projektas neturėtų komercinio atsipirkimo. Ta prasme įstatymo tikslai yra pasiekti, nes komercine prasme šis įstatymas neleidžia Baltarusijai gauti finansavimo iš Lietuvos pirmiausia, taip pat ir iš Latvijos ar Estijos.
Dar nuo metodikų priklausys, kokią turėsime galutinę situaciją, bet šiandien Lietuva šios elektros neperka ir nepirks. Dėl Latvijos ir Estijos, jei politinė valia bus įgyvendinta iki galo, taip pat šios šalys elektros energijos nebepirks“, – žurnalistams antradienį kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Vis dėlto ministras neatmetė galimybės, kad Estija ir Latvija pasitrauks iš trišalės metodikos su Lietuva.
„Lygiai taip pat buvo naiviai galvojama, kad Astravo AE nėra statoma, kad ši elektrinė neveiks. Praktiškai metus laiko turime Lietuvoje, kad kai kurių institucijų yra galvojama, kad taip pat nebus dvišalės metodikos. Šis pateiktas pirmas žingsnis Latvijos rodo, kad siekiama laikytis susitarimo, pirmiausia patvirtinti trišalę metodiką. Jei nėra ji patvirtinama mūsų reguliatoriaus, tai teisiniai klausimai, kaip tai bus apiforminta. Bet realiai Latvija turės techninių galimybių prekiauti su Rusija“, – sakė jis.
„Šį klausimą metus laiko akcentuojame, kad tokia galimybė yra. VERT yra išaiškinimas, kad dabartinė metodika turėtų galioti tol, kol neatsiranda dvišalė metodika. Kitos dvi šalys gali išeiti iš esamos galiojančios metodikos ir pagal tai vykdyti prekybą“, – tęsė Ž. Vaičiūnas.
Jo nuomone, naujasis Seimas turės spręsti, ar peržiūrėti antiastravinį įstatymą.
„Dėl įstatymo, tai čia naujam Seimui klausimas, ar jis turėtų būti stiprinamas, peržiūrimas ar kažkaip kitaip adaptuojamas“, – pabrėžė jis.
Fiziškai Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemos bus atskirtos nuo Baltarusijos ir Rusijos 2025 m., įgyvendinus sinchronizaciją su žemyninės Europos tinklais. Šiuo metu yra atlikta ketvirtadalis visų suplanuotų sinchronizacijos darbų.
Spalį Europos Komisija skyrė rekordinį finansavimą antrajam Baltijos šalių sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais etapui – 720 mln. eurų.
