Naujausios
Ekologinė katastrofa jau įvyko: žūsta žuvys, teršalai plaukia pasroviui
Pakruojo savivaldybę užvakar pavakare pagaliau pasiekė pirmieji Obelės, plukdančios teršalus, atsiradusius po pjuvenų gaisro Radviliškyje, vandens tyrimų rezultatai. Rezultatai parodė: į Petraičių tvenkinį plaukė užterštas ir beveik be deguonies vanduo.
Vakar prie Petraičių tvenkinio tęsėsi žuvų gelbėjimo darbai. Ekologinė katastrofa fiksuojama plika akimi. Iš juodo ir degėsiais atsiduodančio vandens vyrai sėmė prie kranto susispietusias žuvis. Akivaizdu, žuvims gelbėti reikia kelis kartus daugiau žmonių.
Janina VANSAUSKIENĖ,
Laima AGANAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
alaima@skrastas.lt
Tyrimams – dešimt dienų
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėjas Ramūnas Špukas, komentuodamas spalio 8-ąją paimtų Obelės vandens tyrimų rezultatus konstatavo, kad pirmasis rodiklis – biologinis deguonies suvartojimas (BDS) – normą viršija 400 kartų, kai norma laikoma 6 miligramai litre. Amonio azoto kiekiai 20 kartų viršija normą. Fosfatų leistinas kiekis – 0,4 miligramo, o litre Obelės vandens aptikta 14,2 miligramo.
Ar prie tokios tvenkinio taršos gali išgyventi žuvys, R. Špukas prognozuoti nesiėmė, tik paminėjo, kad gėlavandenių žuvų gyvybei palaikyti deguonies yra kritiškai mažai.
Obelės vandenimis maitinamame Petraičių tvenkinyje pradėjusios dusti žuvys pastebėtos praėjus beveik 5 dienoms (apie spalio 10 dieną)` nuo gaisro pradžios Radviliškio rajone.
Pirmiausia išgaišo karpiai ir lydekos. Pridusę karosai ir vakar tebebuvo traukiami pilnais graibštais.
Vedėjas, paklaustas, kodėl apie į tvenkinį tekantį užterštą vandenį nepranešta Pakruojo savivaldybei ir neįspėta visuomenė anksčiau, nes kai kurie vandens tyrimų rezultatai jau buvo aiškūs spalio 10-ąją, redakcijai sakė:
„Mes laikomės teisės aktų – teikiami tik pilni protokolai“, – patikino R. Špukas, pabrėždamas, jog tyrimų proceso paspartinti nebuvę galimybių.
Kiek užterštas vanduo pačiame Petraičių tvenkinyje tyrimo rezultatų dar laukiama. Vandens mėginiai tyrimui imti spalio 8, 10, 13,17 ir 19 dienomis.
Savivaldybė laukia pagalbos ir lietaus
Pakruojo savivaldybė vakar gavo Aplinkos ministerijos atsiliepimą į prašymą atsiųsti ekspertų pagalbą. Ministerijos ir pavaldžių įstaigų specialistų komanda į Pakruojį atvyks spalio 21 dieną.
Artimiausiu metu Savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje bus skelbiami žuvų tyrimų rezultatai.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pakruojo skyriaus vadovė Valentina Svečiulienė gyventojus primygtinai prašo nevalgyti Petraičių tvenkinyje sugautų žuvų.
Kol nėra galutinių tyrimų, V. Svečiulienė turimų rezultatų nekometavo.
Teršalai dar tekės
Pakruojo mero Sauliaus Gegiecko manymu, lietus gelbėtų nuo taršalų koncentracijos ne tik tvenkinį, bet ir upelius, kurių intakas yra Obelė. Pasigirsta nuogąstavimų, jog nestabdant taršos nuo Radviliškio žemyn tekantys užteršti vandenys gali pasiekti Latvijos teritoriją ir sukelti tarptautinį skandalą.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Pakruojo skyriaus duomenimis, per pastarąsias dienas iš tvenkinio išsemta apie 2,8 tonos žuvies. Draugijos atstovo Mykolo Arcimavičiaus teigimu, vien vakar iki pietų graibštais surinkta apie 1,7 tonos apsvaigusių žuvų.
Sutriko valymo procesas
UAB „Radviliškio vanduo“ pastarosios dienos labai neramios. Gesinant bendrovėje „Gairelita“ kilusį gaisrą, žymiai padidėjo į valymo įrenginius patenkančių nuotekų kiekiai, o dėl didelio teršalų kiekio sutriko biologinio valymo procesas.
Nors bendrovės vadovas Juozas Jučas vakar „Šiaulių kraštui“ neįvardijo, kiek kartų pablogėjo iš valymo įrenginių išeinančių nuotekų tyrimai, jau šiandien aišku, kad bendrovei teks mokėti padidintos taršos mokestį, nors iki įvykio „Gairelitoje“, anot direktoriaus, nuotekos iš valymo įrenginių išeidavo puikių parametrų.
Vakar „Šiaulių kraštui“ apsilankius Radviliškio miesto nuotekų valykloje, net ir ne specialistui buvo aišku, jog valymo procesai čia yra sutrikę.
Ir ne tik todėl, kad aplinkui sklandė nekoks kvapas – viena biologinio valymo talpykla tiesiog burbuliavo lyg kokia sieros pelkė. Pasak bendrovės darbuotojų, tai rodo sustojusį valymo procesą.
Nuotekų valykloje stovėjo trilitriniai stiklainiai su paimtais vandens mėginiais – išvalyto vandens spalva dabar buvo gerokai tamsesnė nei valyto iki įvykio.
Juodas ir dvokiantis buvo iš „Gairelitos“ teritorijos paimtas vandens mėginys. Esą baisus vanduo gaisro gesinimo dienomis tekėjo ir į valymo įrenginius.
„Šiandien išvalome apie 50 procentų atitekančių nuotekų. Gerai, kad turim uždarų baseinų, tai vieną ištuštiname ir viename pradedame leisti šviežias nuotekas – bandom užvedinėti aerotanką. Šiandien jau ne į gamtą išleidžiame nuotekas, o į uždaras aikšteles“, – vėliau situaciją aiškino direktorius J. Jučas.
Bendrovė įvertinti situaciją pasikvietė švedų firmos „Malmberg“ atstovą Joną Danėną, jis kaip tik ir apžiūrinėjo įrenginių darbą.
Pasak jo, kai kur šiek tiek biogyvybės dar matosi, todėl specialistas tikėjosi, kad galbūt valymo procesas atsikurs kiek greičiau nei manyta anksčiau. Per kiek laiko, nei J. Jučas, nei J. Danėnas prognozuoti nesiryžo.
Linijos liko po vandeniu
Pasak UAB „Radviliškio vanduo“ direktoriaus J. Jučo, pradėjus gesinti degančias „Gairelitos“ pjuvenas, į nuotekų valyklą ateinančių nuotekų kiekiai išaugo kelis kartus.
„Tačiau mūsų aparatūra parodo tik kiekius ir nesustoja dėl to, kad jais teka chemija. Gal dėl to pradžioje ir nesureagavome. O jau spalio 8 dieną sustojo valyklos darbas. Spalio 9-ąją smėlio maišais buvo pradėta užkišinėti trasas, per kurias į valyklą bėgo užterštas vanduo.
Pakemšam, bet ir vėl iššauna, todėl 10 dieną vamzdyną uždarėm specialia kamera, tačiau ir vėl nesėkmingai. Teko vėl imtis smėlio maišų, o 14 dieną uždarėm aklinai – pirkom brangų kamštį, leidomės į šulinį“, – sakė direktorius.
Anot jo, gaisrui gesinti buvo supilta 120 tūkstančių kubinių metrų vandens.
„Tai kai tokį kiekį vandens papylė – užsėmė viską. Mūsų linijos, nors ir buvo sandarios, liko po vandeniu, buvo užsemti šuliniai. Per didžiausias liūtis tokios stichijos nėra buvę. Atsirado didžiulis pavojus mūsų žmonėms leistis į kelių metrų gylį, kad uždarytų trasas. Ugniagesiai padėjo išpumpuoti vandenį, kad darbininkai galėtų nusileisti iki reikiamo gylio“, – gelbėjimo darbų seką aiškino J. Jučas.
Anot direktoriaus, pamažu situacija gerėja, bet kada visiškai nebesijaus gaisro stichijos padarinių, neaišku niekam.
Laimos AGANAUSKIENĖS nuotr.
Obelės upelis užsiteršė nuo purvino ir chemikalais užteršto gaisrui gesinti skirto vandens.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
Kiekvienąkart į juodą vandenį panardinę samčius vyrai ištraukdavo žuvų.
Vakar žuvis perkelti padėjo ir Šilo Pavėžupio žuvų auginimo įmonės darbuotojai.
Mykolas Arcimavičius, Medžiotojų ir žvejų draugijos Pakruojo skyriaus specialistas,
nuo ryto iki vakaro praleidžia prie tvenkinio. Žūsta žuvingiausias rajono tvenkinys. Didžioji dalis išgelbėtų žuvų – karosai, vienas kitas lynas, dar pasitaiko lydekaičių.
„Žuvys plaukia iš teršalų koncentracijos zonų ir susiburia prie dambos“, – komentavo M. Arcimavičius.
Laimos AGANAUSKIENĖS nuotr.
Priekyje – iš UAB „Gairelita“ teritorijos paimtas vanduo, toliau – iš kaimyninių teritorijų.
Kairėje pusėje – anksčiau išvalytų nuotekų išvaizda, dešinėje – po gaisro padarinių.
Burbuliuojančios nuotekos rodo nebeveikiantį biologinio valymo procesą.
Iš šios Obelės upės vietos imami iš valyklos išeinančio vandens mėginiai.
Radviliškio nuotekų valykloje šiuo metu darbas pusiau paralyžiuotas.
Bendrovė įvertinti situaciją pasikvietė švedų firmos „Malmberg“ atstovą Joną Danėną.