"Einu su žmonėmis, bet ne su elitu"

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.
Rū­ta Ja­nu­tie­nė nau­ją kny­gą ke­ti­na ra­šy­ti apie lie­tu­viš­ką po­li­ti­ką, jos už­ku­li­sius ir vei­ki­mo bū­dus.
Ži­no­ma žur­na­lis­tė, už pro­fe­si­nę veik­lą pel­niu­si Vin­co Ku­dir­kos pre­mi­ją, Rū­ta Ja­nu­tie­nė pa­ban­dė po­li­ti­ko duo­nos. Ėjo į Sei­mo rin­ki­mus Žiem­ga­los apy­gar­do­je, bet man­da­to ne­lai­mė­jo.
In­ter­viu "Šiau­lių kraš­tui" R. Ja­nu­tie­nė kal­ba, ko­dėl jai ne­pa­vy­ko įti­kin­ti "ty­lin­čios, nu­si­vy­lu­sios dau­gu­mos". O tiems, ku­rie ją su­sku­bo va­din­ti "bu­vu­sia" žur­na­lis­te, pa­ta­ria "nu­si­ra­min­ti" – "už­čiaup­ti" jos ne­pa­vyks.

Vi­si – prieš vie­ną

– Rin­ki­mus lai­mė­jo Jū­sų var­žo­vas so­cial­de­mok­ra­tas, o So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos pir­mi­nin­kas Gin­tau­tas Pa­luc­kas te­le­vi­zi­jos lai­do­je po rin­ki­mų pa­ko­men­ta­vo, jog Žiem­ga­los apy­gar­do­je "lai­mė­ji­mą lė­mė vi­sų su­si­vie­ni­ji­mas prieš vie­ną, nes Rū­ta Ja­nu­tie­nė daug fron­tų ati­da­rė".

Su­tin­ka­te su to­kiu ver­ti­ni­mu? Ko­kius fron­tus ati­da­rė­te?

– Tų G. Pa­luc­ko žo­džių ne­gir­dė­jau, bet ma­nau, jog jie yra ar­čiau­siai tos si­tua­ci­jos, ku­rią pa­ty­riau. Kai at­va­žia­vau į apy­gar­dą, žmo­nės pra­dė­jo ei­ti ir pa­sa­ko­ti įvai­riau­sias is­to­ri­jas, ku­rių vei­kian­tys as­me­nys bu­vo šio re­gio­no eli­tas.

Aš tu­rė­jau pa­si­rink­ti: ar­ba ei­nu su tuo eli­tu drau­gau­ti ir su­tei­kiu da­ly­kų, ku­rie jiems rei­ka­lin­gi, ar­ba ei­nu su žmo­nė­mis. Aš pa­si­rin­kau ėji­mą su žmo­nė­mis. Dėl to man nė ne­rei­kė­jo du kar­tus pa­gal­vo­ti – nes tai vie­nin­te­lis tei­sin­gas spren­di­mas.

Jei­gu dar ka­da ei­siu į rin­ki­mus, nie­ka­da ne­žai­siu to pur­vi­no žai­di­mo, ku­rį prieš ma­ne žai­dė su­si­vie­ni­jęs eli­tas. G. Pa­luc­kas vi­siš­kai tei­sus – jie vi­si prieš ma­ne su­si­vie­ni­jo.

Bu­vo sklei­džia­mi įvai­riau­si gan­dai, net kad iš­si­gal­vo­jau sa­vo li­gą – vė­žį. Į vie­ną kai­mą nu­va­žia­vę iš­gir­dom, kad Ja­nu­tie­nės iš vi­so nė­ra rin­ki­muo­se, kad li­kęs tik vie­nas kan­di­da­tas.

Aš tu­riu daug au­toi­ro­ni­jos ir ma­no ko­man­da tu­ri ge­rą hu­mo­ro jaus­mą. Bet tie rin­ki­mai man ne­bus pa­mo­ka, jog rei­kia žais­ti pur­vi­ną žai­di­mą ir ei­ti į san­dė­rius su eli­tu.

– Jūs pa­dė­ko­jo­te "Die­vu­liui, kad ap­sau­go­jo nuo per­ga­lės". Ką reiš­kia to­kia reak­ci­ja? Po­li­ti­kai net pra­lai­mė­ji­mo at­ve­ju ban­do aiš­kin­ti, jog "lai­mė­jo".

– Ma­no pra­lai­mė­ji­mas yra aki­vaiz­dus. Man ne­pa­vy­ko įti­kin­ti žmo­nių, kad ga­li kas nors keis­tis.

Jie nu­si­vy­lę po­li­ti­ka ir žmo­nė­mis, ku­rie ei­na į po­li­ti­ką, nes jau šim­tą kar­tų bu­vo ap­gau­ti. Jie ir ši­tuo­se rin­ki­muo­se ne­pa­ti­kė­jo, kad ga­li iš­si­rink­ti vi­sai ki­to­kios ko­ky­bės at­sto­vą.

Aš ne­pa­jė­giau įti­kin­ti tos ty­lin­čio­sios ir nei­nan­čios į rin­ki­mus dau­gu­mos. Rin­ki­mus lai­mė­jo tie, ku­rie vi­sa­da ei­na į rin­ki­mus.

Su­si­ti­ki­muo­se man žmo­nės kaip tik apie tai ir kal­bė­da­vo: "O ką čia tu pa­kei­si?" Žmo­nės yra "nu­ra­šę" sa­vo kraš­tą, nu­si­vy­lę – ir nie­ko su tuo ne­ga­li pa­da­ry­ti. Jie tik pa­tys ga­li at­si­to­kė­ti.

Už ma­ne ne­ko­vo­jo žmo­nės, ku­riems Žiem­ga­lo­je gy­ven­ti ge­ra. Jie – tur­tin­gi, jie – nyks­tan­čios, iš­va­žiuo­jan­čios Žiem­ga­los po­nai.

O ačiū Die­vu­liui, nes man as­me­niš­kai da­bar pa­si­rin­ki­mų ska­lė yra daug di­des­nė. Aš daug ką ga­liu da­ry­ti, neat­si­sa­ky­da­ma vie­šo­sios veik­los, vi­suo­me­ni­nės veik­los.

Man su sa­vo ver­ty­bė­mis ir prin­ci­pais bū­ti Sei­me bū­tų di­de­lis iš­šū­kis.

Kai ei­ni į rin­ki­mus, pa­ma­tai to­kią rea­ly­bę, ko­kius žai­di­mus kas žai­džia, kaip per­ka­mi spren­di­mai.

"Kaip bu­vau, taip ir bū­siu žur­na­lis­tė"

– Tai ko­dėl su­ko­te iš žur­na­lis­ti­kos į po­li­ti­ką? Jus jau net spė­jo pa­va­din­ti "bu­vu­si žur­na­lis­tė".

– Nie­kur iš žur­na­lis­ti­kos aš ne­su­kau. Tais pa­sa­ko­ji­mais, jog Ja­nu­tie­nė "bu­vu­si žur­na­lis­tė", su­žai­dė ko­le­gų pa­vy­das. Ge­di­mi­nas Kir­ki­las, mat žur­na­lis­tas, nes yra Žur­na­lis­tų są­jun­gos na­rys, o Ja­nu­tie­nė – jau ne. Mat, ėjo į rin­ki­mus.

Rin­ki­mai nie­kaip ne­pa­kei­čia ta­vo pro­fe­si­nės veik­los, nes per rin­ki­mus at­sto­vau­ji žmo­nėms. Eu­ro­ko­mi­sa­ras Vy­te­nis And­riu­kai­tis Briu­se­ly­je ži­no­mas kaip šir­dies chi­rur­gas, nors se­niai ne­beo­pe­ruo­ja. Tai ci­vi­li­zuo­tas po­žiū­ris.

Šiaip gė­din­gas da­ly­kas, kad ko­le­gos iš ma­nęs mė­gi­no atim­ti pro­fe­si­ją. Bet kaip bu­vau, taip ir bū­siu žur­na­lis­tė.

Iš tie­sų, rin­ki­mų si­tua­ci­ja daug ką iš­gry­ni­no. Kai bu­vo iš­si­gąs­ta, kad Ja­nu­tie­nė ga­li lai­mė­ti, daug žmo­nių pa­ro­dė, kas yra kas.

Ži­no­te, yra toks pa­sa­ko­ji­mas apie rugp­jū­čio pu­čą Mask­vo­je: sa­ko, jei­gu jis bū­tų il­giau už­si­tę­sęs, tai dau­gy­bė iš­da­vi­kų dar bū­tų iš­lin­dę ir sto­ję prieš po­ky­čius.

Rin­ki­mai taip pat pri­ver­čia žmo­nes sto­ti į tam tik­rą po­zi­ci­ją. Bet aš ir daug drau­gų įgi­jau vi­suo­se vi­suo­me­nės sluoks­niuo­se: ir ūki­nin­kų, ir tų pa­čių po­li­ti­kų.

– Lai­do­je "Nuo­ga tie­sa" esa­te pa­reiš­ku­si, jog "pa­sa­ky­siu tai, ko nie­kas ne­pa­sa­ko". To prin­ci­po lai­kė­tės ir ra­šy­da­ma kny­gas apie Da­lią Gry­baus­kai­tę, Lands­ber­gių di­nas­ti­ją ar nu­slėp­tą­ją "Wil­liams" atė­ji­mo is­to­ri­ją. Da­bar pra­bi­lo­te apie nau­jos kny­gos ra­šy­mą, apie ką ji bus?

– Ši­to­je kny­go­je ra­šy­siu apie lie­tu­viš­ką po­li­ti­ką, jos už­ku­li­sius ir vei­ki­mo bū­dus.

Ko­dėl su "vals­tie­čiais"

– Jūs bu­vo­te Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos ir Cent­ro par­ti­jos kan­di­da­tė, ar daug pi­ni­gų rei­kia rin­ki­mų kam­pa­ni­jai?

– Daug pi­ni­gų ne­rei­kia. Ma­no po­žiū­ris į juos yra toks: tai mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gai ir juos mak­si­ma­liai tu­riu grą­žin­ti at­gal žmo­nėms. Tai ne R. Kar­baus­kio ar G. Pa­luc­ko pi­ni­gai, tai mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gai, skir­ti vals­ty­bės do­ta­ci­jo­mis par­ti­joms.

Tik­rai neiš­lai­da­vau pla­ka­tams ar kur­ti įvaiz­džiui, ko­kia aš ge­ra. Ma­no po­žiū­riu, svar­biau­sia bu­vo pa­sa­ky­ti, ko­kius da­ry­siu spren­di­mus.

– Kai kas iš po­li­to­lo­gų sa­ko, jog šie tri­jo­se apy­gar­do­se vy­kę rin­ki­mai bu­vo "an­tias­me­ny­bi­niai". Už par­ti­jas bal­suo­ta, to­dėl to­kie kan­di­da­tai, kaip R. Ja­nu­tie­nė ar K. Kri­vic­kas, ir pra­lai­mė­ję.

– Par­ti­jos iš tik­rų­jų mo­bi­li­za­vo­si, ir iš as­me­ny­bių da­rė "bau­bus". Vi­są ant­rą tu­rą ma­no opo­nen­tas nie­ko ne­sa­kė apie tai, ką jis da­rys Sei­me. Ir nė vie­nam rin­kė­jui nea­tė­jo į gal­vą to pa­klaus­ti.

Vi­są lai­ką bu­vo šne­ka­ma tik apie ma­ne – ir vi­so­kių ne­bū­tų da­ly­kų. Pas­ku­ti­nis "cir­kas" – kad Sau­lius Skver­ne­lis ma­nęs ne­re­mia, nors jis pa­reiš­kė pa­lai­ky­mą.

– Bet ar toks Prem­je­ro pa­lai­ky­mas – ne ad­mi­nist­ra­ci­nis re­sur­sas? Ko­dėl ap­skri­tai ta­po­te val­dan­čių­jų "vals­tie­čių", ku­rių veik­lą ne kar­tą kri­ti­ka­vo­te, kan­di­da­te?

– Sau­lius Skver­ne­lis rė­mė ma­ne kaip as­muo, nie­kur ne­pa­si­ra­šė sa­vo pa­rei­go­mis. Lai­mė­ju­sie­ji šiuos rin­ki­mus Sei­me te­bus vie­ne­rius me­tus, kai val­džia bus da­bar­ti­nės koa­li­ci­jos ra­nko­se. Jei­gu ei­ni į Sei­mą dėl spren­di­mų, ku­rie pa­ge­rin­tų žmo­nių gy­ve­ni­mą, ir ei­ni į opo­zi­ci­ją – va­di­na­si tu me­luo­ji. Nes opo­zi­ci­ja to­kių spren­di­mų ne­prii­mi­nė­ja.

Per šiuos rin­ki­mus bu­vo kal­ba­ma tik apie vie­ne­rius veik­los me­tus Sei­me. Val­dan­tie­siems ir Prem­je­rui da­bar rei­kia pa­ra­mos prii­mant ki­tų me­tų biu­dže­tą: ar­ba jis bus orien­tuo­tas į so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mą, ar­ba nu­ga­lės li­be­ra­lio­sios jė­gos.

Rin­kė­jams apie tai ir kal­bė­jau. Jei­gu no­ri­me, kad bū­tų įgy­ven­din­ti po­ky­čiai, tu­ri­me bū­ti val­džio­je.

O be "vals­tie­čių" ir Cent­ro par­ti­jos aš ne­ma­tau ki­tos kai­rio­sios jė­gos, ku­ri ne "auk­si­niais šaukš­tais" tarš­kin­tų, o iš tie­sų spręs­tų žmo­nių pro­ble­mas.

"Vals­tie­čiai" vie­nin­te­liai pra­dė­jo nuo­sek­liai kel­ti pen­si­jas – po ne daug, bet ke­lia. So­cial­de­mok­ra­tai ket­ve­rius me­tus bu­vo val­džio­je, vis­ką ga­lė­jo pa­da­ry­ti, bet ne­da­rė. Bet apy­gar­dos rin­kė­jai pa­si­rin­ko so­cial­de­mok­ra­tą – toks žmo­nių spren­di­mas.

– Jū­sų aki­mis, Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga pri­klau­so po­li­ti­niam eli­tui ar ne?

– "Vals­tie­čiai" nė­ra ta­pę sis­te­mi­ne par­ti­ja. Jie iš­krai­po tra­jek­to­ri­ją, pa­gal ku­rią no­ri­ma Lie­tu­vą pa­sta­ty­ti ant to­kių bė­gių, kad ji su­si­trauk­tų iki di­džių­jų mies­tų. Jie tai kom­pa­ni­jai ne­prik­lau­so, bet da­lis jų yra smar­kiai su­li­be­ra­lė­ję.

– Žiem­ga­los apy­gar­da api­ma net tri­jų ra­jo­nų da­lis. Ką mū­sų kraš­te pa­ma­tė­te?

– Tos da­lys skir­tin­gos, vis ki­to­kie in­te­re­sai vei­kia. Pa­ma­čiau, pa­vyz­džiui, kad Šiau­lių ra­jo­no me­rui An­ta­nui Be­za­rui ne­rū­pi nei Gin­kū­nai, nei Vi­jo­liai, nei Kai­riai. Jie pa­lik­ti ve­ge­tuo­ti.

Me­ras pra­žiop­so šiau­ri­nį ap­link­ke­lį, nors pro­jek­tai pa­da­ry­ti, iš žmo­nių že­mės paim­tos, vi­si taš­kai su­dė­ti, o sta­ty­bos ne­pra­si­de­da.

Ne­su­ge­ba­ma pa­ra­šy­ti pro­jek­tų taip, kad gy­ven­vie­tė­se at­ski­ros gat­vės ne­lik­tų be van­den­tie­kio ir ka­na­li­za­ci­jos.

Gin­kū­nų pa­grin­di­nė gat­vė, ku­rio­je di­džiu­lis kro­vi­ni­nių ma­ši­nų srau­tas, nė­ra ap­švies­ta. Kaip taip ga­li bū­ti? Trak­tuo­ja, kad Gin­kū­nai – kai­mas ir ne­jun­gia švie­sos. Įžū­liai, tie­siog bu­kai trak­tuo­ja­ma.

Apie vi­sa tai bend­ruo­me­nės na­riai kal­bė­jo įsiu­tę. Ei­ti su "vals­tie­čiais" ir konf­ron­tuo­ti su "vals­tie­čių" me­ru bu­vo sun­ku, bet tu­rė­jau da­ry­ti spau­di­mą, kad at­kreip­tų dė­me­sį.

– Ma­no­te, kad Sei­mo na­rio rei­ka­las do­mė­tis to­kiais "vie­tos" rei­ka­lais?

– Be abe­jo. Nuo to vis­kas pra­si­de­da. Grės­mė na­cio­na­li­niam sau­gu­mui yra tur­ti­nė ir so­cia­li­nė ne­ly­gy­bė Lie­tu­vo­je. Veiks­mai, ku­rie ją ma­ži­na, yra di­džio­sios po­li­ti­kos rei­ka­las.

– Sei­mū­nai pa­brė­žia, jog spren­džia vi­sos Lie­tu­vos rei­ka­lus.

– Bet tai ir yra Lie­tu­vos rei­ka­lai. Lie­tu­vos rei­ka­las nu­me­ris "vie­nas", kal­bant apie re­gio­nus, yra lo­gis­ti­ka. Kai nuo žmo­nių to­li­na­mos švie­ti­mo, svei­ka­tos ap­sau­gos įstai­gos, pa­štas, ban­kai, tai žmo­nėms tu­ri bū­ti su­teik­ta pa­slau­ga iki jų pri­va­žiuo­ti. To­kie veiks­mai ma­ži­na so­cia­li­nę at­skir­tį.

– Esa­te vie­na iš tų žur­na­lis­tų, ku­rie už­sii­ma žur­na­lis­ti­niais ty­ri­mais. Lie­tu­vo­je to­kių la­bai ma­žai. Kaip ma­no­te, ko mums trūks­ta: drą­sos, re­sur­sų, lai­ko?

– Vi­sų pir­ma, žur­na­lis­ti­ka da­bar yra iš­tvir­kin­ta vie­ši­ni­mo pi­ni­gų. Ne žur­na­lis­tai, o įmo­nių sa­vi­nin­kai yra nu­krei­pę į tai dė­me­sį. Dėl įvai­rių prie­žas­čių. Ir dėl to, kad dar And­rius Ku­bi­lius su­kė­lė to­kius mo­kes­čius, jog iš es­mės su­nai­ki­no spau­dą, ir te­le­vi­zi­joms iš­si­lai­ky­ti yra la­bai sun­ku.

Tad vy­rau­ja žur­na­lis­ti­ka, pa­rem­ta vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tų ir at­sto­vų spau­dai pra­ne­ši­mais. Jau yra išau­gin­ta vi­sa žur­na­lis­tų kar­ta, ku­ri ma­no, kad tai yra nor­ma.

Iš­lai­ky­ti stu­bu­rą yra sun­ku, o im­tis žur­na­lis­ti­nių ty­ri­mų – tai spren­di­mas vi­sam gy­ve­ni­mui. To­dėl na­tū­ra­lu, kad to­kių žur­na­lis­tų yra ma­žai.

Ma­ne gi net pa­ly­gi­no su "vel­niu", ma­no var­žo­vas pa­si­da­li­jo su­lau­kęs svei­ki­ni­mų, jog įvei­kė "vel­nią". Pa­si­šai­piau, jog, ma­tyt, pa­ts bus "eg­zor­cis­tas".

Tai, be­je, ma­ne la­biau­siai pra­juo­ki­no, nors pa­ti rin­ki­mų kam­pa­ni­ja ne­bu­vo juo­kin­ga.

– Kas to­liau? Ra­mū­nas Kar­baus­kis sa­ko, jog ga­lė­tu­mė­te su "vals­tie­čiais" da­ly­vau­ti ar­tė­jan­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se, ar apie tai kal­bė­jo­tės?

– Kal­bė­jo­mės, bet da­bar tu­riu pail­sė­ti, nes vis­ką prii­mu “ner­vų ga­lū­nė­mis“. Tik­rai ne­si­trauk­siu iš vie­šo­sios veik­los ir nuo tų pro­ble­mų, ku­rias žmo­nės iš­kė­lė. Ką ža­dė­jau, tą te­sė­siu. Ir dėl ap­leis­to Gruz­džių dva­ro, ir dėl Lin­ku­vos baž­ny­čios, ku­ri ne­tu­ri ap­sau­gi­nės zo­nos ir pa­lik­ta by­rė­ti, ir dėl ki­tų da­ly­kų. Tai vi­siš­kai ne­prik­lau­so nuo to, kur bū­siu ar ne­bū­siu.

– Bet ar tu­rė­si­te ete­rį, juk ne­be­tu­ri­te te­le­vi­zi­jos lai­dos?

– Ete­ris yra toks ste­buk­lin­gas da­ly­kas. Šiais lai­kais la­bai sun­ku iš žmo­gaus atim­ti ga­li­my­bę vie­šai veik­ti. Pri­min­siu ne­se­ną is­to­ri­ją apie La­ba­no­ro gi­rią. Man sa­kė: trau­kis iš tos te­mos, neik į ją. O aš įsi­jun­giau tie­sio­gi­nę trans­lia­ci­ją so­cia­li­nia­me tink­le iš La­ba­no­ro gi­rios ir ją pa­si­žiū­rė­jo pu­sė mi­li­jo­no žmo­nių.

Šiais lai­kais, prie da­bar­ti­nių tech­no­lo­gi­jų už­čiaup­ti žmo­gų la­bai su­dė­tin­ga. Tad ga­liu nu­ra­min­ti tuos, ku­rie ma­no, kad Ja­nu­tie­nė li­ko be dar­bo. Aš jau ry­tą po rin­ki­mų ga­vau ke­lis pa­siū­ly­mus – ir dėl man la­bai mie­los veik­los.

 Grės­mė na­cio­na­li­niam sau­gu­mui yra tur­ti­nė ir so­cia­li­nė ne­ly­gy­bė Lie­tu­vo­je.

As­me­ni­nė nuo­tr.
Rū­ta Ja­nu­tie­nė sa­ko, jog per rin­ki­mus tu­rė­jo pa­si­rink­ti: „Ar ei­ti su žmo­nė­mis, ar su re­gio­no eli­tu – man dėl to nė ne­rei­kė­jo du kar­tus pa­gal­vo­ti.“

Komentarai

Liucijus    Pen, 2019-09-27 / 14:19
Gaila man tos susireikšminusios bobos... Ar elitas, tai ne žmonės ir kur tie žmonės, o kur elitas...? Galėjo kur kas protingesnį "šūkį" sugalvoti...
Svečias    Pen, 2019-09-27 / 14:25
Deja pasirinkote eiti prieš žmones dėl to ir prapylėt, antram ture jokių naujų balsų negavote. Blokavote visus kas buvo kitos nuomonės nei jūs. facebook nėra jūsų automobilis, tai vieša vieta kur žmonės ateina pasakyti savo nuomonės, jeigu ji jum nepatinka ar yra neparanki jūs ją blokuojate! nei keliai nebus tiesiami nei mokyklos veiks, meluojate žmonėms į akis ir tikitės kad jus palaikis? žmonės turi smegenis dėl to čia ir neišrinko. Kandidatuok kitur kur bukesni gal pavyks.
MATOME, KAD ŽMONĖS ATĖJO Į PROTĄ.    Pen, 2019-09-27 / 15:03
Ir Joniškio, ir Gargždų rajonuose, žmonės atėjo į protą, tikiu, kad kitais metais visoje Lietuvoje taip bus. Ir Seime neliks vietos tokiems patvoriniams "žurnalistams", bedarbiams, išmestiems iš visų televizijų. Šie rinkimai parodė, kad žmonės jau daug sąmoningesni...
kike    Pen, 2019-09-27 / 15:52
Būtų įnešusi į seimą naujų vėjų, deja, žmogeliams gerai ir pastovūs seimūnai.
miestietis    Pen, 2019-09-27 / 17:25
Nors velnio pralaimėjimas ir minimalus, bet ir tuo rezultatu esu labai patenkintas, nes tikrai jums sakau- netikėjau. Didžiuojuosi žiemgaliečiais, kad nesusigundė eiti kartu su velniu obuoliauti, kuris tuom ir šetonas jis, kad tiesą per pusę sumaišo su melu ir pakiša vartojimui- tokie, supraskite,yra patys pavojingiausi.O šiaip tas šetonas tai nėra kvailas ir uodegą moka slėpti, tad dar bus ko pakovoti ir nusiraminti dar ne laikas.
Nu    Pen, 2019-09-27 / 20:44
žinom, kas tokie apie save gerai galvoja, nors rinkėjai aiškiai parodė ko verta ;)))
nELITAS    Šeš, 2019-09-28 / 06:02
ale bet taciau tie atseit gudrus rinkejai,patikeje neobolseviku lendzgrybiu propaganda pasirinko leninini buvusi propagandista komsomolo sekretoriu,o paskui ir toliau tries britvom,kad rusai puola-labai anas gerai tiks poron kitam komsomolcui dobrovolcui linkewyciui-ha ha ha......
Laima, buvusi joniškietė    Šeš, 2019-09-28 / 09:10
Sveikinu savo kraštiečius. Jūs parodėte, kad turite sveiko proto ir atmetėte R.Janutienę.
visu    Šeš, 2019-09-28 / 11:19
tu komentatoriu vardu atsiprasome uz pasakytas nesamones, nes kaip pasakyta religijoje "atleisk, Viespatie jie nezino ka daro" ir norime palinketi R.Janutienei stiprybes ir istvermes, einant tuo sunkiu keliu link teisybes...
Pensininkė (buv.mokytoja)    Šeš, 2019-09-28 / 13:14
Gaila,kad dar tiek daug nesveiko proto ir neracionalios mastysenos žmonių,kurie labai neteisingai niekina tikrą kovotoja su vis labiau mūsuose įsivyraujančiu blogiu,drąsią,tikrą Tėvynės patriotę. Kas paneigs,jog taip elgiasi aršiausieji,labiausiai mūsų žmonių negerbiantys l....bergininkai?
RAJA    Šeš, 2019-09-28 / 13:33
Labai jau pagyrune ta ponia,kaip sakoma,nemirs nuo kuklumo...tik ...as...as...as
miestietis    Šeš, 2019-09-28 / 14:39
Paskaitęs buvusios mokytojos nuomonę, aš irgi susidariau savąją- gerai, kad mokytojus leidžia užtarnautam poilsin, tik kai kuriuos reiktu daug anksčiau, nes jiems ir dar dabar visur sapnuojasi už viską kalčiausias Landsbergis.
to miestiečiui...    Šeš, 2019-09-28 / 17:21
Pritariu jums, dėl mokytojos - pensininkės. Žinau ją. Jai, 50 metų "auklėjusiai" jaunimą komunizmo pergalės dvasia, turėtu sapnuotis Leninas, o ne Landsbergis. Ir ačiū Dievui, kad ateina naujų mokytojų karta, kuri jaunimui neskiepys jūsų idėjų.
komentarai - gera humoro dozė    Šeš, 2019-09-28 / 18:06
linksmi mūsų žmonės, pagauna ,,cinkelį"
Vinis    Šeš, 2019-09-28 / 20:11
Kokia manipuliatorė! Kokie suvelti atsakymai..išvada- sovietinis mankurtizmas dvesia...valio... žmonės šviesėja.
Žemaitis    Sek, 2019-09-29 / 10:00
Tarp rinkėjų daugiau būvo avinų , kurie patikėjo savo krašto piemens pasakomis ...
Oho    Sek, 2019-09-29 / 14:21
Pas sita ponia dar kokios vertybes turetu buti? Gal ji viena jas ir mato? Tiek visus apkakinus dar vertybiu rado? Ir dar paziurejus kas ja reme negali uz ja balsuoti...
Iš dviejų blogybių pasirinkome vieną.    Pir, 2019-09-30 / 12:08
Pasirinkome šiek tiek geresnį variantą, nes nebuvo iš ko ir rinktis. O Janutienės, kaip Krivicko vieta, šmeižikų patvorys, o ne Seimas.
nELITAS    Pir, 2019-09-30 / 12:11
paskaitykit straipsni Lryte apie ta buvusi komuniaga,katra isrinkot-jau nuo pirmu dienu parode ragus,atvykes Vilniun mokyklos transportu ir su asmeniniu vairuotoju-todel ir nera pinigu mokytojams......

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.