Naujausios
Eduardo Turausko gyvenimas įamžintas knyga
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje istorikė Joana Viga Čiplytė pristatė knygą „Eduardas Turauskas (1896–1966): ateitininkas, teisininkas, žurnalistas, diplomatas, Lietuvių katalikų akademijos narys“. Pernai minėtos E. Turausko 120-osios gimimo ir 50-osios mirties metinės.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
E. Turausko, nepriklausomos Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjo, pareigų sąrašas ilgas: Spaudos biuro prie Ministrų kabineto redakcinio skyriaus vedėjas, Lietuvos pasiuntinybės Berne sekretorius, Prancūzijos-Lietuvos asociacijos Kaune vadovas, III Seimų narys, dienraščio „Rytas“ vyriausias redaktorius, ELTA direktorius. 1934–1939 metais dirbo Lietuvos nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Čekoslovakijoje, Jugoslavijoje ir Rumunijoje, lemtingu Lietuvai laikotarpiu, 1939–1940 metais, – Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktoriumi.
Per 600 puslapių dokumentinė monografija „Eduardas Turauskas“ – septynerių metų J. V. Čiplytės darbas. Ji stengėsi atskleisti įvairiapusišką E. Turausko asmenybę, pristatyti jo darbus, atspindėti jo ryšius su svarbiais to meto politinių veikėjais, diplomatais. Publikuojami E. Turausko straipsniai, esė, pro memoria, laiškai. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, dokumentais.
J. V. Čiplytė yra išleidusi knygas apie du Lietuvos tarpukario diplomatus: teisės daktarą Petrą Mačiulį ir teisininką-juristą Joną Aukštuolį.
„Rašydama apie J. Aukštuolį, suvedžiau kontaktus, kad Aukštuolių ir Turauskų šeimos labai gražiai draugavo, nors J. Aukštuolis 10 metų vyresnis už E. Turauską. Sutapimas: 1926 metais J. Aukštuolis dirba Rygoje, jam 40 metų, pirmą kartą sukuria šeimą ir grįžta į Kauną. Tais pačiais metais E. Turauskas baigia studijas Paryžiuje, veda Paryžiuje gimusią Eleną Jankauskaitę ir grįžta į Kauną“, – sakė J. V. Čiplytė.
Šis santykis istorikę „užvedė ant kelio": trejus metus ji rinko medžiagą apie E. Turauską „savo malonumui“. Kol netikėtai sužinojo, kad Vilniuje gyvena E. Turausko dukterėčia Karolina Masiulytė-Paliulienė (Turauskai savo vaikų neturėjo).
Dukterėčia J. V. Čiplytei pasakė, kad E. Turausko dokumentai saugomi JAV, Kalifornijoje, Stanfordo universiteto Huverio instituto archyve.
E. Turauskas, Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius, 1940 metų birželio 15 dieną svarbius dokumentus išsivežė į Šveicariją, kur buvo paskirtas Šveicarijoje nuolatiniu Lietuvos delegatu prie Tautų Sąjungos ir Lietuvos pasiuntinybės Berne patarėju. Kitus dokumentus liepė sudeginti sekretorėms.
E. Turauskas dar spėjo išsiųsti telegramas ambasadoms užsienyje, kad jų darbuotojai peržiūrėtų ir sunaikintų dokumentus, kad neleistina informacija nebūtų išvežta į Rusiją.
1940–1946 metais E. Turauskas dirbo Berne, kai Tautų Sąjunga buvo likviduota, išvyko į Prancūziją.
1960 metais Prancūzijos valdžia, laukdama SSRS CK generalinio sekretoriaus Nikitos Chruščiovo vizito, E. Turauską išsiuntė į Korsiką. Į Paryžių grįžo padedamas diplomato Stasio Antano Bačkio paskleistos žinios.
Iki gyvenimo pabaigos aktyviai rašė, siekė lietuvių tautos atstovavimo tarptautiniuose sambūriuose. Mirė 1966 metais, su žmona palaidoti Prancūzijoje.
1979 metais JAV išleisti E. Turausko prisiminimai „Lietuvos nepriklausomybės netenkant – įvykiai“ 1990 metais buvo perleisti Lietuvoje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Istorikė Joana Viga Čiplytė knygą „Eduardas Turauskas (1896–1966): ateitininkas, teisininkas, žurnalistas, diplomatas, Lietuvių katalikų akademijos narys“ pristatė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje. Knyga yra pristatyta ir Lietuvos ambasadoje Šveicarijoje, Berne.
