Naujausios
Dviratininkę palaužė depresija
Pirmadienio vakarą dviračių sportą sukrėtė kraupi žinia. Italijoje, Montebelunos mieste, žuvo užpernai dviratininkės karjerą baigusi 34-erių metų iš Šiaulių kilusi dviratininkė Zita Urbonaitė. Stiprios pogimdyminės depresijos kamuotos dviratininkės gyvybę nutraukė traukinys. Viena iš nelaimės versijų — savižudybė.
Vaida MILIŪTĖ
vaida@skrastas.lt
Žinutė į Lietuvą
Montebelunos mieste Zita Urbonaitė gyveno su šeima. Su vyru verslininku Lukos Valbuzos, Italijoje turinčiu nedidelę alkoholinių gėrimų gamyklą, dviratininkė 2006 metų spalį susituokė Šiauliuose.
Po vestuvių Zita pradėjo dirbti vyrui priklausančioje nedidelėje alkoholinių gėrimų gamykloje, vertėjavo italų verslininkams.
Šių metų kovo 14 dieną Italijoje gyvenančiai lietuvės ir italo šeimai gimė dukra, kurią tėvai pavadino Greta.
Tačiau motinystė Z. Urbonaitei džiaugsmo neatnešė. Dviratininkę pradėjo kamuoti pogimdyminė depresija. Apie tai Zita sakė artimiausiems draugams.
Gegužės 16 dieną Lietuvoje gyvenančiai draugei Zita siuntė žinutę: „Mūsų šeimoje viskas gerai. Su Lukosu sutariame gerai. Dabar mažylė snaudžia. Bet aš nežinau, kaip man išlipti iš depresijos, iš tos duobės.“
Netikėta žinia
Italijoje gyvenanti žuvusiosios sesuo Gražina sakė, kad paskutinėmis dienomis prieš žūtį Zita jautėsi labai blogai. Pirmadienį dviratininkė turėjo vykti pas gydytoją. Sesuo patvirtino, kad pagalbos reikėjo ieškoti daug anksčiau: „Pirmadienio rytą dar kalbėjau su ja, tačiau vidurdienį ji į telefono skambutį nebeatsiliepė. Nesitikėjome, kad gali atsitikti tokia nelaimė.“
Kad Zita ryžosi nutraukti gyvybę, daugelis ją pažinojusių žmonių negalėjo patikėti. Daugelis mano, kad tai — tiesiog nelaimingas atsitikimas.
„Negaliu patikėti, kad Zita ryžosi tokiam žingsniui. Ji buvo tvirto charakterio, turėjo daug draugų Lietuvoje ir Italijoje. Negaliu patikėti, kad taip atsitiko, — sunkiai rinko žodžius buvusi dviratininkė Rita Razmaitė. — Tai labai didelė tragedija.“
Šiauliuose gyvenanti Zitos draugė Ingrida apie nelaimę bei žuvusią draugę kalbėti atsisakė. „Šiaulių kraštui“ ji tepasakė, kad artėjančios nelaimės nenujautė. Iš Italijos atskriejusi žinia buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus.
Kad neteko buvusios auklėtinės, negali patikėti ir treneris Kęstutis Norvaišas: „Zita buvo darbšti, kantri, stipri. Jos netektis — milžiniška netektis visam Lietuvos dviračių sportui. Net nežinau, kas galėjo ją pastūmėti tokiam žingsniui. Gal dukters gimimas ją nutolino nuo draugų, gal kitos priežastys, apie kurias gali žinoti tik vyras, pastūmėjo tokiam žingsniui.“
Kol kas neaišku kur bus laidojama Zita Urbonaitė. Dviratininkės tėvai reikalauja, kad dukra būtų parvežta į Šiaulius. Žmoną Italijoje nori laidoti ir vyras.
Zita — komandos žmogus
Nuo vienuolikos metų dviratininkę pažinojęs ir su ja dirbęs Šiaulių „Dubysos“ sporto mokyklos treneris K. Norvaišas prisiminė, kad Zita išsiskyrė iš kitų vaikų. Buvo darbšti ir labai talentinga.
„Zita nenusiminė, kai net tris kartus neišvyko į vasaros olimpines žaidynes. Ji likdavo tik per žingsnį nuo galimybės atstovauti Lietuvai, — prisiminė treneris. — Zita buvo komandos žmogus. Ji nesiekė asmeninių rezultatų. Daugiau padėdavo sėkmingai finišuoti kitoms dviratininkėms. Už tai ją visi gerbė“.
Zitą savo komandose ir klubuose norėjo matyti visos pajėgiausios dviratininkų ekipos, bet ji buvo ištikima „Safi-Pasta Zara“ klubui.“
Pasinėrusi į verslą Z. Urbonaitė nenutolo nuo dviračių sporto. Bendravo su Italijoje besitreniruojančiomis Lietuvos sportininkėmis, padėdavo jauniesiems Lietuvos dviratininkams. Pirmasis sportininkės treneris Kęstutis Norvaiša „Šiaulių kraštui“ sakė, kad auklėtinė iš Italijos į Lietuvą siųsdavo sportinę aprangą, kitą dviračių sportui reikalingą inventorių.
Dviratininkė, pasak ją pažinojusių žmonių, visada buvo optimistė. Su ja buvo gera būti kartu, bendrauti ir keliauti.
Lietuvos rinktinės treneris V. Konovalovas sakė, kad Z. Urbonaitė buvo labai gera sportininkė, darbštus žmogus: „Dianai Žiliūtei ir Editai Pučinskaitei ji padėjo iškovoti daug pergalių. Zita galėdavo aplenkti ir vieną, ir dvi, ir keturias varžoves, todėl ji turėjo pravardę “Turbo“. Ji buvo atsidavusi Lietuvos komandai, padėdavo kiek galėdavo ir niekada nėra atsisakiusi atstovauti mūsų šalies nacionalinei rinktinei.“
Sportinė veikla
1973 metų rugsėjo 3 dieną gimusi Zita Urbonaitė sportininkės kelią pradėjo Šiauliuose, pas trenerį Kęstutį Norvašą.
Dviračių pedalus gimtajame mieste mynė nuo šešerių metų (nuo 11 iki 17 metų). Vėliau ji išvyko treniruotis į Panevėžio dviračių sporto klubą, pas trenerį Valerijų Konovalovą.
Nuo 1997 metų karjerą tęsė Italijoje. Atstovavo „Safi-Pasta Zara“ klubui.
Per sportinę karjerą labai svarių pergalių neiškovojo, bet padėjo kitoms dviratininkėms iškovoti įspūdingų pergalių. Jos dėka Edita Pučinskaitė ir Diana Žiliūtė laimėjo „Tour de France“ lenktynes (1998 ir 1999 metais), taip pat prisidėjo prie kitų dviratininkių pergalių pasaulio čempionatuose.
Kelis kartus Z. Urbonaitei pavyko tapti lenktynių lydere. 1999 metų „Giro d'Italia“ lenktynėse lietuvė tris dienas vilkėjo rožinius lyderės marškinėlius, 2000 metais laimėjo Šveicarijoje vykusių lenktynių “Tour de Suisse“ etapą, o 2002 metais tapo Lietuvos plento čempione.
NETEKTIS: Zitos Urbonaitės žūtis prislėgė ją pažinojusius žmones.
DVIRATIS: Zita Urbonaitė dviračių sportu susidomėjo 11 metų.
KOMANDA: Zita Urbonaitė (kairėje) su komandomis draugėmis Diana Žiliūtė, Rasa Mažeikytė ir Edita Pučinskaitė 1998 metais Vilniaus oro uoste.
EPA-ELTOS nuotr.
