Naujausios
SENOSIOS ŠIAULIŲ GATVĖS
Dvaro gatvės ištakos — Gubernijos dvaras
„Šiaulių kraštas“ tęsia pasakojimus apie senąsias gatves. Šį kartą — apie Dvaro gatvę, kurios pavadinimas pirmą kartą buvo paminėtas 1649 metų miesto inventoriuje.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Pavadinimų kaita
Pasak Šiaulių gatvių raidą tyrinėjusios istorikės Romos Baristaitės, Dvaro gatvė atsišakojo nuo kelio į Rygą (dabartinė J. Basanavičiaus gatvė) ir sutapo su keliu į aplinkinius kaimus. Ši gatvė jungė Gubernijos dvarą su Zubovų rezidencija.
Iki šių dienų yra išlikęs Dvaro gatvės staigus posūkis ties P. Lukšio gatvės sankryža, Gubernijos alaus daryklos kryptimi, kuris buvo išgrįstas stambiais akmenimis. Ties šiuo posūkiu tarpukariu buvo Šiauliuose dislokuoto 8-to pėstininkų pulko kareivinės.
XIX amžiuje praplatinta gatvės dalis ties Didždvariu vadinosi Dvorianskaja ulica. 1871 ir 1902 metų planuose gatvė pažymėta kaip Malaja Sadovaja, bet šis pavadinimas neprigijo. Iki Pirmojo pasaulinio karo žmonės šią gatvę vadino Dvornaja ulica.
Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai gatvės ribą nuo Vytauto gatvės iki posūkio į Gubernijos alaus daryklą pavadino Schloss Strasse (Rūmų, Pilies gatvė), o pasibaigus karui pavadinimas sulietuvintas į Dvaro gatvę. 1928 metų plane iš Gubernijos alaus daryklos teritorijos atsišakojusios atkarpos į Žemaitės ir J. Basanavičiaus gatves vadinamos Gubernijos gatve.
Po Antrojo pasaulinio karo gatvės atkarpa nuo Žemaitės gatvės iki Gubernijos alaus daryklos prijungta prie Dvaro gatvės. Pastatai, buvę Dvaro gatvės dalyje prie Vytauto gatvės, sudegė per Antrąjį pasaulinį karą, jų vietoje atsirado nauji gyvenamieji namai. 1948 metais, keičiant gatvių pavadinimus, Dvaro gatvei suteiktas Marytės Melnikaitės vardas. Senasis pavadinimas grąžintas 1989 metais.
Virė geriausią Rusijoje alų
Dvaro gatvės ištakos — Gubernijos dvaras. Svarbiausia Gubernijos dvaro dalis buvo senasis bravoras. Archyviniai dokumentai rodo, kad 1682 metais gaminiai jau pasiekdavo dalį Vakarų Baltarusijos, Minską, o XVIII amžiuje šios įmonės produkcija sutinkama Varšuvoje ir Peterburge.
1786 metų inventoriuje rašoma: „Bravoras medinis, čerpėmis, kai kur malksnomis dengtas, grindys išklotos plytomis ir akmenimis. Pastatas turėjo daug langų. Vanduo iš šulinio pumpuojamas tiesiai į alaus daryklą. Pastatas turėjo prieangį, rūsį, kitą “trobą“, salyklinę, statinių patalpą, alaus virimo vietą, keletą gyvenimų patalpų, krovinių kėlimo įrenginį, atskirą svirnelį, tvartą galvijams, arklidę, ledainę“.
1799 metais, Šiaulių ekonomiją, dvarą jau valdant Zubovams, prasidėjo pirmoji bravoro rekonstrukcija. Šio laikotarpio statybos mūro sienų ir angų apdailos pavyzdžiai yra išsilaikę iki mūsų dienų.
1811 metais bravoras laikinai buvo nustojęs veikti, o po metų pertvarkytas į ligoninę, kuri veikė iki 1837 metų.
Alaus darykla atkurta 1849 metais. 1890 metais alaus darykloj pastatoma pirmoji 12 AJ garo mašina ir įrengiama katilinė, po penkerių metų praplečiamas dabartinis salyklo gamybos pastatas. XX amžiaus pradžioje buvo rekonstruotas ir pagrindinis bravoro pastatas, patalpos išplėstos.
Alaus gamykla gamino trijų rūšių alų bei „rusišką porterį“ — pagal Peterburgo cheminės laboratorijos analizę, geriausią Rusijoje.
Po Pirmojo pasaulinio karo dvaras išporceliuotas, tik pagrindinėje pramoninėje sodybos dalyje leista įsteigti bendrovę „Gubernija“, kuri įregistruota 1922 metais gegužės 3 dieną.
Gubernijos dvaro žemės (457 hektaro) nacionalizavimas labai padidino miesto plotą. Gubernijos prijungimo prie miesto data laikoma 1928 metų sausio 1-oji.
Gyveno iškilios asmenybės
Pasak R. Baristaitės, iki Antrojo pasaulinio karo Dvaro gatvėje veikė ne viena kultūros įstaiga.
Gatvėje buvo įsikūruso laikraščio „Įdomus mūsų momentas“ redakcija, Vokiečių kultūros sąjungos Šiaulių skyrius, “Žiburėlio“ draugijos, kurią įkūrė P. Bugailiškis, V. Vaitiekūnas, Č. Liutikas, bendrabutis, V. Kudirkos pradžios mokykla, “Varpo“ draugija, kurios veikloje telkėsi beveik visas miesto kultūrinis gyvenimas, Mergaičių progimnazija, Šiaulių žydų socialinės pagalbos ir kultūros reikalų draugija, Žydų gimnazija, vaikų darželiai, Juozapiečių draugijos salė, kultūros ir knygų leidybos bendrovė “Kultūra“.
Dvaro gatvėje gyveno dvi iškilios asmenybės — Šiaulių burmistras, visuomenės veikėjas Jackus Sondeckis ir aušrininkas, romantinės krypties poetas J. Miliauskas-Miglovara.
J. Sondeckio šeimos namas stovėjo tarp Dvaro ir A. Mickevičiaus gatvių. Miglovaros adresai Dvaro gatvėje keitėsi: 1924 metais laišką J. Tumui rašė iš Dvaro 27 namo (pagal tarpukarinę numeraciją — red. past.), vėlesniais metais jį lankiusieji mini gyvenus Dvaro 91. Paskutiniais gyvenimo metais Miglovara persikėlė į Dvaro 98 — greta parko, priešais dabartinį įvažiavimą į pašto teritoriją. Šiame name užgeso poeto gyvybė.
Už senojo parko iki Pirmojo pasaulinio parko vykdavo parodos. Dvaro gatvėje veikė spaustuvė, litografijos ir antspaudų dirbtuvė „Grafika“, Šiaulių apygardos teismas, miltų, cukraus, virvių, maisto, odos, kolonialinių prekių parduotuvės, vaflių kepykla, knygryšykla, vilnų verpykla, garo malūnas, “Globus“ tekstilės fabrikas, keletas siuvyklų, darbavosi kurpiai, nėrėjos.
Dvaro ir Vilniaus gatvių kampe stovėjo brolių Nurokų bankiniai namai. 1933 metais jie turėjo 300 indėlininkų ir jų įnašus naudojo gamybos nuostoliams padengti bei asmeniniams reikalams. Išryškėjus apgaulei, 1934 metais brolių Nurokų bankiniai namai bankrutavo, čia įsikūrė provizoriaus, miesto burmistro Juozo Valančiaus vaistinė. Pastatas sudegė per Antrąjį pasaulinį karą. Sovietiniais metais šioje vietoje pastatas „Baltijos“ restoranas.
BRAVORAS: „Gubernijos“ gamyklos pagrindinis pastatų kompleksas išlaikė visus linijinės gamybos organizavimo sistemos struktūrinius ir architektūrinius bruožus.
MOKYKLA: 1930 metais buvo pastatyta dviejų aukštų mūrinė 12 komplektų V. Kudirkos pradžios mokykla, dabartinė V. Kudirkos pagrindinė mokykla.
TEISMAS: Šiaulių apygardos teismo rūmai įsikūrę buvusiame Zubovų dvaro arklidžių pastate. Zubovams įsikūrus gyventi aplinkiniuose dvaruose, arklidės nebebuvo reikalingos, pastatas rekonstruotas pritaikant įstaigoms. Čia įsikūrė Šiaulių apskrities Taikos teisėjų suvažiavimo rūmai, nuo 1875 metų veikė Aleksandros Zubovienės globojama Vaikų prieglauda. 1911 metais rūsyje V. Vaitkus ir A. Gricevičius įsteigė nedidelę saldainių dirbtuvę „Birutė“. Tarpukariu pastate veikė Šiaulių apygardos teismas, Šaulių sąjunga ir biblioteka, Lietuvos žemės ūkio kooperatinė sąjunga, Pieno centro Šiaulių skyrius.
BENDROVĖ: Šis namas, esantis Teismo rūmų kieme, XIX amžiuje atitekęs Olgai Olsufjevai-Zubovaitei, buvo nuomojamas įvairioms organizacijoms ir draugijoms. 1920— 1926 metais čia buvo įsikūrusi kultūros ir knygų leidybos bendrovė „Kultūra“, įtakojusi savo apygardos ir viso krašto pažangos gyvenimą. Bendrovės spaudos reikalais rūpinosi St. Brašiškis, J. Trečiokas ir J. Murka, periodika ir kolektyviniais leidiniais — P. Bugailiškis. 1926 metais šiame pastate įsikūrė “Lietūkio“ Šiaulių skyrius.
GRIUVĖSIAI: Dvaro gatvėje nyksta paskutiniai senieji namai: neseniai nugriautas Dvaro ir Gluosnių gatvių kampe stovėjęs medinukas.
KAITA: Pasak Romos Baristaitės, Dvaro gatvė, kurios ištakos prasidėjo nuo Gubernijos dvaro, o kartu ir — gamybinių bravoro pastatų, vėliau išsirutuliojo į gatvę, kurioje veikė ne viena kultūros įstaiga.
Jono TAMULIO nuotr.
BANKAS: Brolių Nurokų banko pastatas stovėjo dabartinėje Vilniaus ir Dvaro gatvių sankirtoje. Pastatas sugriautas per Antrąjį pasaulinį karą.
PROGIMNAZIJA: Moterų progimnazija veikė nuo 1869 metų. Pastatas stovėjo dabartinėje Dvaro gatvėje, priešais buvusį grafų Zubovų parką. Sudegė per Pirmąjį pasaulinį karą. Moterų progimnazijoje mokėsi garsaus šiauliečio dailininko G. Bagdonavičiaus mama.
Nuotr. iš „Aušros“ muziejaus fondų
