Dvarai griūva ir be vėtros

Dvarai griūva ir be vėtros

Dvarai griūva ir be vėtros

Išdaužyti langai, įgriuvę stogai, išvartytos sienos — taip šiandien atrodo seniau klestėję apskrities dvarai. Griūvantis paveldas — skaudulys ne tik istorijos mylėtojams, bet ir realus pavojus aplinkiniams. Iki nelaimės čia vienas žingsnis. Šiaulių apskrityje iki rudens turėtų būti patikrinti 73 į apleistų kultūros paveldo objektų sąrašą patekę statiniai. Iki šiol patikrinti 37 pastatai: 5 iš jų yra itin blogos būklės. Valstybė turi galimybę priverstinai išpirkti neprižiūrimus dvarus iš privačių savininkų.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Apsileidusios savivaldybės 

Lietuvos Kultūros paveldo departamentas gegužę pradėjo visų apleistų istorinių pastatų patikrinimą. Daugelis jų, pasak paveldosaugininkų, neprižiūrimi: tyčia laukiama, kol jie sugrius, kad nereikėtų restauruoti.

Šiaulių apskrityje iki rudens turėtų būti patikrinti 73 į apleistų kultūros paveldo objektų sąrašą patekę statiniai. Iki šiol patikrinti 37 pastatai: 5 iš jų yra itin blogos būklės. Peržiūra apskrityje jau turėjo būti baigta, bet terminas yra pratęstas: objektų — daug, o dirba vienas inspektorius.

Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiasis valstybės inspektorius Zenonas Stundžia teigia: apskrities neprižiūrimų dvarų situacija yra akivaizdžiai bloga, o kai kurių pastatų savininkų požiūris į griūvantį paveldą — nihilistinis.

Graudžiausiai ir pavojingiausiai atrodo Daunoravos dvaras (Joniškio rajonas, savininkas — Joniškio rajono savivaldybė), Grinkiškio dvaro sodybos rūmai, Palonų dvaro sodyba su rūmais ir svirnu (abiejų savininkas Radviliškio rajono savivaldybė), Šiaulėnų dvaro sodybos rūmai ir oranžerija, Raudondvario dvaras (abu — Radviliškio rajone, savininkai — privatūs asmenys).

Pasak Z. Stundžios, šių pastatų būklė ypatingai bloga, čia bet kada gali įvykti griūtis.

Baudas skirs teismas

Paveldosaugininkai išsiuntė savivaldybėms raštus, kuriais įpareigojama sudaryti komisijas dėl avarinės būklės pastatų.

„Komisija turi pasakyti, ką daryti, nes pavojus — akivaizdus. Spendimas turi būti priimtas kvalifikuotas ir aiškus“, — sako Z. Stundžia.

Gavę komisijos išvadas, paveldosaugininkai savininkams surašys reikalavimus atlikti tam tikrus darbus. Jei reikalavimai nebus vykdomi, darbo imsis teismai.

Pasak Z. Stundžios, yra ir kraštutinis variantas: įstatymu numatyta galimybė priverstinai išpirkti statinius valstybės naudai. Apskrityje tokio atvejo nėra taikyta. Bet jau pradėta perėmimo valstybės žinion procedūra dėl Kalnaberžės sodybos Kėdainių rajone.

Pastatų, kurių būklė nėra tokia sudėtinga, savininkams patys paveldosaugininkai surašo reikalavimus, nurodo taikyti laikinosios apsaugos priemones bei terminus, iki kada reikalavimai turi būti įvykdyti.

„Niekas savininkų negali priversti surasti pinigų dideliam tvarkymui, bet taikyti laikinas apsaugos priemones — sutvarkyti želdynus, uždengti nuplėštą šiferio lakštą, sandarinti langų, durų angas — privalo. Kad pastatas galėtų laukti geresnių laikų“, — sako Z. Stundžia.

Jei į pastabas nebus atsižvelgta, savininkams bus surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai už nurodymų nevykdymą, o baudas skirs teismai.

„Demokratiškai žmogui sudaromos galimybės tvarkytis, jei jis nenori, tada jau taikomos represijos“, — teigia Z. Stundžia.

Pastatai vaiduokliai

„Šiaulių krašto“ žurnalistai aplankė Raudondvario, Grinkiškio ir Palonų dvarus. Šių dvarų statiniai — itin apleisti ir į visų vidų patekti gali lengvai.

Raudondvario dvaras — buvęs vienas iš gražiausių Lietuvos dvarų, XIX amžiaus pradžioje statytas vokiečių kilmės barono Teodoro fon Ropo. Įtrauktas į kultūros vertybių registrą, saugomas valstybės. Bet vaizdas — graudus.

Vaizdingoje vietoje stovintys dvaro rūmai 2005 metais nukentėjo nuo gaisro: sudegė stogas. Toks dvaras ir tebestovi iki šių dienų: be stogo, išdaužytais langais. Perdangos čia gali įgriūti bet kurią minutę, rūmo viduje — griuvenos ir šiukšlės.

Pasak Z. Stundžios, po gaisro savininko buvo reikalaujama uždengti stogą. Reikalavimai nebuvo vykdomi, ginčai pasiekė teismą. Savininkas teisme sugebėjo įrodyti esąs nepajėgus reikalavimus įvykdyti: neturi tiek lėšų, kad uždengtų stogą.

„Dabar jam darome spaudimą pabrėždami, kad pastatas jau kelia pavojų aplinkiniams“, — sako Z. Stundžia.

Palonų medinio dvaro pastatai vėjo perpučiami, skendi aukštoje žolėje. Stoge žiojėja skylės, sienos vietomis išgriautos, sijos nupjautos, krosnys išardytos. Viduje — sąšlavynas. Stiprus vėtros gūsis akimirksniu išguldytų buvusio dvaro rūmus.

Ne ką geriau atrodo ir Grinkiškio dvaras. Tik žolė nupjauta, nes aplink dvarą įkurtas Grinkiškio apylinkių išnykusių kaimų parkas.

Vienintelėje iš aplankytų vietų čia kabo ant popieriaus atspausti ir prilipinti įspėjimai apie avarinę pastatų būklę, griežtai draudžiama prie jų priartėti per 10 metrų ir eiti į vidų.

Saugoti ar išbraukti?

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitolis Januševičius sakė jau sudaręs komisiją dėl Grinkiškio ir Palonų dvarų pastatų avarinės būklės nustatymo. Dėl Grinkiškio svirno parengtas Tarybos sprendimo projektas: konservavimui numatyta iš biudžeto skirti 11— 12 tūkstančių.

Palonų ir Grinkiškio dvarus administracijos direktorius sakė matęs. Nuotraukose. „Atrodo baisiai“.

Statinių ateitis — miglota. Pasak V. Januševičiaus, yra bendruomenės, dalyvaujančios įvairiose programose: šie pastatai galbūt galėtų tapti muziejumi ar atlikti kitą funkciją.

„O galbūt šiuos dvarus reikia išbraukti iš kultūros paveldo objektų sąrašo ir susikoncentruoti į pačius vertingiausius? Aš abejoju, ar visus objektus pavyks išsaugoti“, — sako V. Januševičius.

Nelaukti nelaimės

Ar griūvantys kultūros paveldo statiniai dar turi ateitį? Pasak Z. Stundžios, svarbiausia — savininko požiūris ir noras išsaugoti objektus. Jei to nėra, kyla konfliktai.

Inspektoriaus manymu, išeičių būna visada: galima ieškoti lėšų per ES, Norvegijos fondus. Atgimusios medinės architektūros pavyzdžiai apskrityje — Kelmės dvaro svirnas, Žaliūkių malūnas Šiauliuose.

„Tikimės, kad ši apžiūra duos rezultatų, atkreips visuomenės dėmesį. Nelaimė, kuri nutiko čekų skautams (kai dviratininkus užgriuvo neprižiūrimas pastatas, mirė sužalotas žmogus — red. past.) dar labiau išryškino problemą“, — sako Z. Stundžia.

NEPRIEŽIŪRA: Raudondvario dvaras degė prieš penkerius metus, bet jo savininkas stogo neuždengė iki šiol.

SVIRNAS: Grinkiškio dvaro svirnui konservuoti planuojama skirti 11— 12 tūkstančių litų.

GRIUVENA: Medinis Grinkiškio dvaro rūmas vis labiau panašėja į griuveną. 

 

ĮSPĖJIMAS: Tik prie Grinkiškio dvaro pastatų kabo įspėjimas apie avarinę statinių būklę ir draudimas vaikščioti. 

 

NYKIMAS: Grinkiškio dvaro vidus.

KIAURYMĖ: Palonų dvaro gyvenamasis namas — ir kiauru stogu, ir kiauromis sienomis. 

 

LIKUČIAI: Nykstančiame Palonų dvare dar išlikusios buvusios puošnios lubos. 

 

KOKLIS: Palonų dvaro krosnies likučiai.

SAUGOJIMAS: Ant Raudondvario dvaro rūmo sienos pritvirtintas ženklas, jog kultūros paveldo objektas yra saugomas valstybės.

VIDUS: Apleisto Raudondvario dvaro vidus rodo, jog čia būta puošnaus interjero. 

 

DANGUS: Raudondvario dvaro stogas — dangus.

PEIZAŽAS: Nuo Raudondvario rūmo atsiveria puikus vaizdas.

SITUACIJA: Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiasis valstybės inspektorius Zenonas Stundžia sako, jog neprižiūrimų dvarų situacija yra akivaizdžiai bloga, o kai kurių pastatų savininkų požiūris į griūvantį paveldą — nihilistinis.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.