Duobė atvėrė slėptuvę arba rūsį

Duobė atvėrė slėptuvę arba rūsį

Duobė atvėrė slėptuvę arba rūsį

Šiauliuose, tarp Vasario 16-osios gatvėje šalia garažų, atsivėrė duobė. Joje matosi kelių sluoksnių buvusio statinio pamatai. Duobės gylis apie 4 metrai. Specialistai spėja, kad tai gali būti anksčiau stovėjusio namo rūsys arba slėptuvė nuo oro atakų.

Svajūnas SABALIAUSKAS

svajunas@skrastas.lt

Atsakymo nėra

Pasak „Šiaulių“ aušros muziejaus Archeologijos skyriaus vedėjos Audronės Šapaitės, būtent šioje vietoje, kurioje atsivėrė duobė, žmonės gyveno nuo XVIII amžiaus.

Prieš keletą mėnesių, visiškai netoli atsivėrusios duobės, įrenginėjant šiukšlių konteinerių aikštelę, taip pat aptikti betoninių sienų pakraščiai. Juos archeologai apžiūrėjo.

A. Šapaitė mano, kad šioje vietoje galėjo stovėti didelis namas, sugriautas per pasaulinius karus. Sovietmečiu ant buvusių pamatų galėjo būti užpiltas betono sluoksnis, kuris bėgant metams suiro, todėl ir atsivėrė skylė.

Kokio dydžio namas galėjo stovėti, archeologė nedrįsta prognozuoti. Duobės skersmuo nedidelis, nežinia, kokio dydžio gali būti rūsiai.

Pagal matomas plytas, supuvusias lentas ir užlietą cementą, negalima nustatyti, kada statinys statytas. Archeologė taip pat neatmeta galimybės, jog sovietmečiu čia buvo įrengta slėptuvė nuo oro atakų.

„Aušros“ muziejaus muziejininkė Roma Baristaitė, tyrinėjusi tarpukario Šiaulių istoriją, sako, jog Vasario 16-osios ir Tilžės gatvės visuomet buvo tankiai apgyvendintos, namų pirmuosiuose aukštuose buvo įkurta daug kontorėlių, kirpyklų, taisyklų, parduotuvių.

Todėl visiškai tikėtina, kad žemės sklype, kurioje atsivėrė duobė, galėjo stovėti sandėliai, būti namo priestatas. Yra išlikusių duomenų, kad maždaug toje vietoje XIX amžiaus pabaigoje stovėjo visuomeninės paskirties objektas, kuris sugriautas per Pirmąjį pasaulinį karą.

Tirti arba užpilti žemėmis

Šiaulių istorija besidomintis Vilius Puronas mano, kad šioje vietoje galėjo būti sovietų įrengta slėptuvė.

Jei įvykus bombardavimui namas sugriūtų, tai išėjimai iš slėptuvės būdavo įrengiami maždaug už 30 metrų nuo namo sienos.

Kai slėptuvė tapo nebereikalinga, ji buvo užmiršta. Išėjimo liukas, pasak V. Purono, galėjo būti nelabai gerai užtvirtintas, todėl dabar ir įgriuvo.

Istorija besidomintis V. Puronas neatmeta galimybės, jog toje vietoje dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą galėjo stovėti didelis namas, nors namai būdavo statomi arčiau gatvės.

Šiaulių miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas Aleksandras Petrikauskas sako, kad pirmiausia atsivėrusią duobę reikėtų uždengti, kad neatsitiktų nelaimė.

Vėliau — sulaukti Kultūros paveldo departamento vertinimo. Specialistai ir archeologai turi nuspręsti — pradėti tyrimus ar duobę užlyginti, nes ji žiotėja istorinio Šiaulių senamiesčio ribose.

ARCHELOGIJA: Šiaulių „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriaus vedėja Audronė Šapaitė, apžiūrėjusi atsivėrusią duobę, sakė, kad be tyrimų sunku nustatyti statinio amžiaus. Be to, — matosi nedidelis buvusio statinio fragmentas.

PASLAPTIS: Tilžės ir Vasario 16-osios gatvių atsivėrusi duobė — buvusio namo ar slėptuvės dalies fragmentas.

Jono TAMULIO nuotr.