Naujausios
Vienas moderniausių kraujo surinkimo punktų šalyje
Modernizuotas Šiaulių kraujo surinkimo punktas pristatytas kaip tik Pasaulinę kraujo donoro dieną, kuri yra minima daugiau nei 120 metų. Birželio 14-oji yra austrų mokslininko Karlo Landštainerio gimimo diena, kuris atrado tris kraujo grupes. Reta ketvirtoji kraujo grupė buvo nustatyta tik po 10 metų. Lietuvoje kraujo donorystė skaičiuoja 101-uosius metus.
Atnaujinto Šiaulių kraujo surinkimo punkto atidarymo metu Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas pažymėjo, kad iki šiol Šiaulių kraujo surinkimo punkto darbo sąlygos buvo vienos prasčiausių šalyje, tačiau dabar jos bus moderniausios. Į patalpų modernizavimą ir įrangos atnaujinimą investuota apie 200 tūkstančių eurų.
Šiaulių kraujo surinkimo punktas įrengtas pagal Europos Komisijos kraujo surinkimo, paruošimo, ištyrimo ir paruošimo gaires, kurias įstaigos vadovas pavadino Kraujo centrų biblija. Nepaisant sterilumo, ventiliacijos reikalavimų, yra atskirti donorų srautai, kurie dabar vyksta viena kryptimi. Nors Šiauliuose patalpos yra nedidelės, tačiau jas pavyko perplanuoti ir organizuoti srautinį donorų priėmimą.
Atnaujintos ne tik patalpos, bet ir baldai, įranga. Kraujo surinkimo punktai veikia 5 didžiuosiuose šalies miestuose. Dar du autobusai, kuriuose įrengti mobilieji kraujo surinkimo punktai, važinėja po Lietuvą. Juose vienu metu kraują galima imti iš 3 žmonių. Šiaulių punkte – iš dviejų pacientų, o vienu metu 6 žmonių komanda gali aptarnauti penkis pacientus: vienas registruojasi, vienas – laboratorijoje, vienas lankosi pas gydytoją ir du duoda kraujo.
Centro vadovas pasidžiaugė, kad Šiauliuose kraujo donorų srautas yra išaugęs ir siekia apie 30 donorų per dieną. Šiaulių punktas priklauso Panevėžio skyriui, todėl čia tiriamas tik kapiliarinis kraujas, kai nustatoma kraujo grupė, hemoglobino kiekis, kiti parametrai. Veninis kraujas dėl hepatito B ir C, ŽIV, sifilio, kitų virusų vežamas tirti į Vilnių. Kraujo perdirbimas į komponentus vyksta Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje.
D. Gutauskas pasakojo, kad šiauliečio duotas kraujas tą patį vakarą išvažiuoja į Panevėžį, čia per 24 valandas turi būti perdirbtas, nelaukiant tyrimo atsakymo. Jei paaiškėja, kad kraujas turi kokį nors užkratą, jis yra utilizuojamas. Vadovas garantavo, kad nėra jokios tikimybės negavus atsakymo panaudoti kraują. Yra barkodai, kompiuteris iškart parodytų, kad kraujas neištirtas.
Po skandalo – nauji darbuotojai
Pakalbintos slaugytojos sakė dirbančios atnaujintose patalpose pirmą dieną, todėl apie pasikeitusias darbo sąlygas dar nieko negalinčios pasakyti. Nacionalinis kraujo centras neseniai skambėjo skandale, kai iš darbo atleido dvi slaugytojas, kurios televizijos reportažo metu pasakė, kad trūksta kraujo ir pakvietė šiauliečius tapti donorais.
D. Gutauskas aiškino, kad darbuotojos buvo atleistos, nes nesutapo jų požiūris į darbą. Esą su žiniasklaida gali bendrauti visi darbuotojai, iš anksto susiderinę su juo.
Į atleistų darbuotojų vietą buvo įdarbinta viena nauja slaugytoja ir donorų organizatorius, kuris medicinine veikla neužsiima.
Donorų srautas nesustojo
Šiaulių kraujo surinkimo punkto atidarymo dieną apsilankę pirmieji donorai džiaugėsi pasikeitusia aplinka ir kalbėjo apie labai malonų ten dirbantį personalą.
Viena pirmųjų į atnaujintą kėdę sėdo Valstybinės Šiaulių kolegijos (VŠK) Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė Ginta Gerikaitė, kraują davusi daugiau nei 20 kartų. Donorė sakė, kad pirmą kartą donore tapo vedina smalsumo. Dabar mato prasmę šioje veikloje, jaučiasi prisidedanti prie gyvybės palaikymo. Jai yra tekę duoti kraują ir tikslingai – vaikui po traumos, onkologine liga sergančiam žmogui.
Ją džiugina, kad kraujo donoryste pavyksta sudominti ir jaunus žmones. Fakultete vyksta akcijos, kurių metu atvyksta medikų komanda ir kraujo duoda apie 50 jaunuolių.
Kraujo plazmą parduoda farmacijos įmonėms
Nacionalinio kraujo centro direktorius akcentavo, kad jo vadovaujama įstaiga finansavimo iš valstybės biudžeto negauna, išskyrus donorystės skatinimo programą, kurios visos lėšos skiriamos donorams – bilietai į filmą, sultys, kiti dalykai.
Įstaiga išsilaiko iš savo uždirbtų lėšų. Paėmus kraują, jis išskaidomas į komponentus. Leukocitai nenaudojami, eritrocitų masė panaudojama 100 procentų, trombocitų – nedaug, o kraujo plazmos šalies gydymo įstaigos panaudoja vos 8–10 procentų. 90 procentų jos atlieka. Vilniuje turi didelę plazmos saugojimą kamerą, kurioje ją šaldytą gali laikyti iki 3 metų.
NKC nepanaudojamą plazmą atviro konkurso būdu parduoda Europos farmacijos pramonei. Skelbiamas konkursas, kuriame gali dalyvauti Europos ekonominės erdvės ribose esančių šalių įmonės. Šiuo metu centras turi 8 konkurso dalyvius, licencijuotus Europos rinkoje. Plazmą nuperka didžiausią kainą pasiūliusios vaistų pramonės kompanijos – daugiausia Italijos, Austrijos, Vokietijos gamyklos. Pagaminti vaistai taip pat parduodami tik Europos rinkoje.
Vadovas lygino: Lietuva per metus parduoda apie 15 tonų plazmos, tuo tarpu farmacijos įmonėje vienam užkrovimui, kad būtų galima normaliai plazmą išfrakcionuoti, reikia 80 tonų plazmos.
D. Gutauskas pabrėžė, kad per pastaruosius 5 metus viešosios įstaigos sąnaudos sumažėjo 48 procentais, nors darbo užmokestis pakilo per 36 procentus. Jo teigimu, sumažinti sąnaudas leido skaidrūs viešieji pirkimai.
„Padarėme konkurencingą aplinką, kur konkursuose gali visi dalyvauti ir niekas nėra dirbtinai atmetinėjamas. Pavyzdžiui, pirkome serologinius reagentus pagal naują tvarką. Nupirkome lygiai tokį pat kiekį reagentų ir sutaupėme 630 tūkstančių eurų, nors laimėjo tas pats tiekėjas“, – pasakojo direktorius.
Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) kraują ir jo komponentus įsigyja Nacionaliniame kraujo centre. RŠL direktoriaus pavaduotoja medicinai Aira Mečėjienė komentavo, kad žino komponentų paruošimo terminus, todėl užsako jų iš anksto. Tai leidžia išvengti didelių trukdžių. Kartais nutinka, kad kraujo pritrūksta, nes pacientų srautas nėra tolygus, todėl žinutės iš ligoninės, kad konkrečiu momentu trūksta kraujo, gali plisti, bet ligoninė orientuojasi į savo poreikį ir stengiasi apsirūpinti iš anksto.
