Naujausios
VASAROS POKALBIAI
Dirigentui atsiverti padeda muzika
Šiaulių kameriniame orkestre – šviežio oro gūsis. Naujasis orkestro meno vadovas ir dirigentas 31-erių Ričardas Šumila kelionių maršrutus iš Vilniaus ir Kauno papildė Šiaulių stotele. Jo darbų grafike – darbas Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje, Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus miesto operos kolektyve, Jaunimo ir Valstybiniame simfoniniuose orkestruose.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
„Šiaulių kraštas“ R. Šumilą kalbino po repeticijos.
– Kodėl pasirinkote Šiaulius?
– Paskambino ankstesnysis orkestro vadovas Jonas Janulevičius ir pasiūlė pagalvoti. Vėliau sulaukiau Šiaulių koncertinės įstaigos „Saulė“ direktoriaus skambučio – padiskutavome, kiek laiko galėčiau skirti orkestrui, kokie jų lūkesčiai. Nusprendėme, kad verta surizikuoti ir pažiūrėti, kaip seksis.
– Kas lėmė atsakymą „taip“?
– Kolektyvas, su kuriuo gali įgyvendinti savo idėjas, nuolat atradinėti. Turėti „savo“ orkestrą svarbu kiekvienam dirigentui. Būtent tai daugiausiai ir lėmė – tikrai ne finansiniai dalykai.
– Koks įspūdis buvo po pirmojo koncerto?
– Geras. Labai smagu, kad žmonės motyvuoti, labai nori groti, tobulėti, nereikia papildomai skatinti ar reikalauti per prievartą. Susikalbame natūraliai. Matau potencialo.
Man atrodo, kad rezultatas netgi viršijo lūkesčius. Matau, kad galime nuveikti gražių dalykų.
Pirmasis koncertas nustebino tuo, kad Šiauliuose nėra didelio susidomėjimo klasikine muzika. Nors buvo parengta gera programa, pakviestas labai geras solistas. Norėtųsi, kad Šiaulių kultūros veidai domėtųsi koncertais, juos lankytų, kad klasikinė muzika taptų būtinybe. Reikia auginti žiūrovą.
– Kiek laiko galėsite skirti Šiauliams?
– Planas buvo minimalus – kad atvažiuočiau du kartus per mėnesį, vesčiau keletą repeticijų.
Man atrodo, kad reikės taikyti kitokį modelį, – dirbti savaitėmis konkrečiai programai, pasiliekant Šiauliuose. Manau, toks modelis geresnis ir orkestrui.
Daugiau įvairovės
– Kokią matote Šiaulių kamerinio orkestro viziją, kaip keisis repertuaras?
– Norėtųsi, kad orkestras grotų daugiau orkestrinių kūrinių. Pastaruoju metu orkestras daugiausia tik akompanuodavo. Tikslas – į pirmą planą iškelti solinę orkestrinę muziką.
Sieksiu, kad programos būtų įvairesnės ir įdomesnės. Norėtųsi pasikviesti pagroti gerų muzikantų – aukštos kokybės profesionalų, nuo kurių labai priklauso orkestro augimas.
– Kalbant apie įvairovę, kuo ji pasireikštų?
– Neapsiribosime vien klasikine muzika. Rugsėjo 10 dieną, per „Šiaulių dienas“, pristatysime vieną iš mano projektų „Muzika kaip kinas“. Atliksime lietuvių kompozitorių muziką kinui su ištraukomis iš filmų, kuriuos režisavo dokumentinio kino kūrėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Audrius Stonys. Projektas yra sulaukęs labai didelio susidomėjimo ir gerų atsiliepimų. Vilniuje jį kūrėme su mano inicijuotu Jaunimo orkestru. Dabar šį projektą pristatysime Šiaulių žmonėms.
– Tarp kokių darbų šiuo metu save dalijate?
– Pirmiausia – sesijos. Dirbu Vytauto Didžiojo universitete dėstytoju, buvo užgulę egzaminai. Turiu mokinių Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijoje. Asistuoju Valstybiniam simfoniniam orkestrui – pastaruoju metu buvo nemažai repeticijų. Ir visą laiką dirbu su Vilniaus miesto opera. Dabar ten atostogos, tad ramiau.
Dar, žinoma, turiu asmeninių projektų, kuriuos kuriu su Jaunimo simfoniniu orkestru. Naujas projektas laukia birželio 11 dieną Valdovų rūmuose Vilniuje. Įgarsinsime prieškarinį lenkų kino klasikos filmą „Barbora Radvilaitė“ su šiuolaikinio kompozitoriaus Jievaro Jasinskio muzika.
– Jūsų darbotvarkė – labai užimta. Ar atėjo dirigentų metas?
– Nežinau. Jeigu yra daug veiklos, gal – dirigentų trūkumas? Ko gero, tiesiog toks laikas – metai labai intensyvūs, daug visko susidėjo. Jaučiu, kad reikia sustoti ir pailsėti, nuo rugsėjo susidėlioti prioritetus ir kažko atsisakyti.
Tikrosios pamokos – prieš orkestrą
– Esate Gintaro Rinkevičiaus mokinys. Kokias jo svarbiausias pamokas išmokote?
– Tikrosios pamokos – kai atsistoji prieš orkestrą. Mokydamasis klasėje tik maždaug įsivaizduoji.
Man labai pasisekė, kad turėjau galimybę nuolat praktikuotis prie orkestro, dėl to esu labai dėkingas maestro G. Rinkevičiui. Jis man suteikė erdvę repetuoti su orkestru – plėsti savo repertuarą, „paleidinėti“ kūrinius, stebėti, kas veiksminga, o kas ne.
– Dirigentui reikia ir fizinės ištvermės?
– Taip. Aš gestikuliuoju daug, nenustoviu vienoje vietoje.
– Studijavote Vienoje. Ką davė studijos muzikos sostinėje?
– Viena man davė daug kultūrinio peno. Įdomios paskaitos, geri solistai, koncertai. Tai, ką mokydavausi teoriškai, ir ką išgirsdavau, pamatydavau, išbandydavau ir su orkestru.
Kai esi „Erasmus“ studentas, dėmesio iš dėstytojų negauni tiek, kiek tikiesi. Bet sėmiausi to, kas geriausia.
– Rinkdamasis studijas svarstėte keletą variantų. Ar dabar esate patenkintas tuo, ką darote?
– Labai džiaugiuosi, kad pasirinkau kryptingą kelią. Dvejojau, ar tikrai sugebėsiu diriguoti, nes specialybė yra sudėtinga.
Esu intravertas, o tenka labai daug bendrauti. Tai kainuoja labai daug jėgų. Anksčiau atėjęs į repeticiją jausdavau stresą, įtampą. Buvau pradėjęs nerimauti, nejau taip bus visą gyvenimą? Man taip be galo patinka diriguoti, o galvojau, jeigu stresas ir nerimas bus mano kasdienybė? Tai labai sekino, vargino. Dabar streso mažėja. Su praktika po truputį ateina ramybė. Bet tam reikėjo 5–6 metų.
– O įtampa prieš koncertus?
– Du skirtingi dalykai – įtampa prieš orkestrą ir įtampa prieš koncertus. Nerimas ir stresas prieš repeticijas kyla dėl nepasitikėjimo ir uždarumo. Tačiau čia suveikia muzika – ji padeda atsiverti. O prieš koncertus būna sveikas jaudulys.
Autoritetą formuoja darbas
– Esate jaunas dirigentas. Ar nekyla problemų dėl autoriteto?
– Autoritetas ateina su praktika, jį formuoja tavo darbas, muzikinė vizija, tai, kaip atsiveri koncertuose.
Stengiuosi per daug apie tą savo autoritetą negalvoti, nes toks galvojimas vargina. Šiauliuose dėl to nereikia sukti galvos – autoritetą turiu nuo pirmos repeticijos.
– Kaip vertinate Lietuvos muzikinę situaciją?
– Esame labai stiprūs. Turime stiprių orkestrų, vokalistų, muzikantų. Situacija mažesniuose Lietuvos miestuose gal kiek kitokia.
Didelė problema – politikų požiūris į kultūrą. Turėtų būti didinamas finansavimas, mažinami mokesčiai, nes menininkui tenka atiduoti 50 procentų uždarbio.
Pavyzdžiui, aš savo algą už darbą Šiauliuose praktiškai pravažinėsiu. Tačiau mano motyvas – kolektyvas, kuris nori dirbti, o aš galiu save realizuoti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
TIKSLAS: „Norėtųsi, kad Šiaulių kultūros veidai domėtųsi koncertais, juos lankytų, kad klasikinė muzika taptų būtinybe“, – sako Šiaulių kamerinio orkestro meno vadovas ir dirigentas Ričardas Šumila.
R. Šumila – kaunietis, kurio namai – Vilniuje. Muzikinį kelią pradėjo Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijoje grodamas fortepijonu. Kitas žingsnis buvo chorinis dirigavimas.
Baigęs gimnaziją, studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje rinkosi iš trijų variantų: chorinio dirigavimo, kompozicijos ir simfoninio dirigavimo. Įstojo į chorinį dirigavimą.
Simfoninio dirigavimo fakultatyve pateko pas Gintarą Rinkevičių – buvo pastebėtas ir pakviestas studijuoti simfoninio dirigavimo magistro studijų. Po jų stojo į aspirantūrą, metus pagal Erasmus programą mokėsi Vienoje (Austrija).
Pirmą kartą diriguoti prieš profesionalų kolektyvą stojo būdamas 24-erių. Tai buvo bohemiečių, dabar – Vilniaus miesto operos – pastatytas „Svynis Todas“ su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (LVSO).
Pirmoji opera, kurią kūrė kaip muzikinis vadovas – „Jonas ir Greta“. Už šią operą jaunimui Jaunojo menininko kategorijoje kartu su režisieriumi Gediminu Šeduikiu dirigentas buvo įvertintas Auksiniu scenos kryžiumi.
Šiaulių kameriniam orkestrui R. Šumila vadovauja nuo sausio mėnesio.
Gegužės viduryje jis klausytojus pakvietė į premjerą – pirmąjį koncertą su Šiaulių kameriniu orkestru.
Koncertui „Vitražų“ salėje parinko tris premjeras: Emmanuel Sejourne koncertą vibrafonui ir orkestrui (jį atlikti pakvietė vieną geriausių Lietuvos perkusininkų Pavelą Giunterį), Arvo Pärto „Trisagion“ bei Edwardo Griego Holbergo siuitą Op. 40.
Šiuo metu orkestras ruošiasi koncertui Šiaulių katedroje birželio 14 dieną. Atliks Jaroslavo Cechanovičiaus „Requiem“, Arvo Pärto kūrinį „Trisagion“.
VADOVAS: Ričardas Šumila sieks, kad Šiaulių kamerinio orkestro programos būtų įvairesnės ir įdomesnės.
