Naujausios
Diplominiai darbai už pinigus įgavo katastrofos mastą
Baigiamuosius darbus perka apie 40 procentų visų šalies aukštųjų mokyklų studentų. Tokį skaičių pateikia studentai. Lietuvoje prisikūrė bendrovių, kurios už didžiules sumas studentams kurpia darbus ir yra absoliučiai nebaudžiamos. Studentai sukčiauja, tėvai moka tūkstančius, o darbdaviai gauna diplomuotus nemokšas.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Sūnus prašo – tėvas nupirks
Į redakciją paskambino verslininkas, kurio sūnus šiuo metu baigia studijas Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Tėvas skundėsi, neva kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto dekanas paskaitos metu studentams protegavo vieną konkrečią bendrovę, kuri rašo ir už didelius pinigus studentams parduoda baigiamuosius darbus.
Tėvas pasakojo, kad sūnus iš jo reikalavo apie 780 eurų. Tikino, kad pinigų sūnui duos, bet nori pats pasirinkti bendrovę, kuri už jo sūnų parašys baigiamąjį darbą.
Tėvas piktinosi dekano „protekcijomis“, tačiau jam abejonių nesukėlė tai, kad sūnus pirks darbą, o ne rašys pats.
Pardavėjų pilnas internetas
Tėvo nurodytos bendrovės tinklalapyje radome įmonės veiklos apibūdinimą ir kainas: magistro darbas, kurį bendrovė įvardija „pagalba“ – 839 eurai (2896,9 lito), bakalauro darbas – 719 eurų (2482,56 lito), kursinis darbas – 199 eurai (686,55 lito), referatas – nuo 59 eurų (nuo 203,72 lito).
Bendrovė teikia ir nuolaidas: „vienu metu užsakant du ar daugiau rašto darbų, taikome 30 eurų (103,5 lito) nuolaidą“.
Bendrovės tinklalapyje skelbiami „konsultantų“ vardai, bet ne pavardės, nuotraukos, išsilavinimas ir parašytų darbų skaičius. Nurodoma, kad darbus rašo buvę dėstytojai, socialiniai darbuotojai, juristai, yra net ir ministerijos darbuotojas, tik nenurodyta kokios.
Apie 40 procentų perka
Šiaulių universiteto studentų atstovybės prezidentė Margarita Vagdarytė „Šiaulių kraštui“ sakė, jog gali būti, kad apie 40 procentų studentų baigiamuosius darbus, referatus arba perka, arba rašo ne patys.
Ji mano, kad perka darbus tie, kurie aukštosiose mokyklose mokosi ne dėl žinių, o dėl diplomo.
„Tėvai, giminės nori, kad jų vaikai baigtų aukštąją mokyklą, nori, kad būtų tik diplomas. Tėvai, artimieji patys duoda pinigų ir studentai perka baigiamuosius darbus“, – sakė M. Vagdarytė.
„Tai labai opi problema Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje dėl to, kad nėra kaip įrodyti, kas yra nusipirkęs darbą, kas pardavė darbą. Blogiausia, kad įstatymai nedraudžia pirkti ir parduoti tokių darbų. Todėl niekas nebijo, kad bus pagauti nusipirkę darbą“, – mano M. Vagdarytė.
Dekanas neteko žado
Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto dekanas Saulius Palepšaitis neteko žado, kai papasakojome studento tėvo skundą.
„Mes netoleruojame baigiamųjų darbų pirkimų, mes esame griežtai prieš tokius dalykus! Tai labai grubūs ne tik etikos, bet ir įstatymų pažeidimai!“ – tvirtino S. Palepšaitis.
Tuo metu, kai kalbėjomės su dekanu, kaip tik vyko baigiamųjų darbų gynimas. Dekanas skaičiavo, kad dėl įtarimų, jog studentas ne pats parašė darbą, nes nesugeba jo analizuoti, vienoje studijų programoje neleido gintis trijų baigiamųjų darbų, kitoje studijų programoje – keturių.
Tą patį „Šiaulių kraštui“ patvirtino ir prodekanės Zita Sluckuvienė ir Virginija Latvėnienė.
Tai, kad baigiamąjį darbą studentas galėjo parašyti ne pats, dėstytojai atpažįstantys iš kelių požymių.
„Jeigu yra pateikiamas puikus darbas, nuostabiai viskas išnagrinėta, o studentas nežino turinio ir negali jo pristatyti. Jeigu studentas parengė darbą ne pagal tą metodiką, kurią jam nurodė darbų vadovas, o studentas negali paaiškinti savo metodikos“, – vardijo dėstytojai.
„Dabar Lietuvoje viskas perkama! Kam studentui vargti, jei gali nusipirkti?! Valstybė turi sureguliuoti. Turi būti baudžiami ir užsakovai ir vykdytojai!“ – piktinosi dekanas S. Palepšaitis.
Meluoja ir keršija?
Dekanas įtaria, kad studentai jam keršija melu už tai, kad fakulteto dėstytojai neleidžia studentų gintis baigiamųjų darbų, nes įtaria, kad ne patys galėjo parašyti darbus.
S. Palepšaitis įtaria ir kitą melo pusę: studentai meluoja tėvams, įpindami net ir fakulteto dekaną į savo melą, kad tik tėvai duotų pinigų darbams pirkti.
Dekanas pripažįsta, kad tikrai buvo minėjęs bendrovės, kuri už pinigus rašo studentams darbus, pavadinimą. „Bet tai buvo visai kitas kontekstas. Aš rodžiau, kaip negatyvų pavyzdį! O studentai štai ką sugalvojo meluodami tėvams! Tai šmeižtas, provokacija ir melas!“ – stebėjosi dekanas S. Palepšaitis.
Bendrauti nepavyko
„Šiaulių kraštas“ bandė susisiekti ne su viena internete skelbiama darbų „rašymo“ bendrove, tačiau telefonai arba išjungti, arba neatsiliepė.
Vienos bendrovės darbuotoja pakėlė ragelį, bet išgirdusi, ko norime, paaiškino, kad vadovybė atostogauja, o ji nėra įpareigota kalbėti.
Dekanas S. Palepšaitis stebėjosi, kaip Lietuvos valstybėje apskritai leidžiama kurtis bendrovėms su tokia veikla. Jį labai nustebino informacija, kad tokia bendrovė, kuri rašo baigiamuosius darbus studentams už pinigus, buvo nubausta ne už tokią veiklą, o už tai, kad nesumokėjo mokesčių. „Kas darosi Lietuvoje?!“ – stebėjosi S. Palepšaitis.
Susirūpino rektoriai
Šiaulių universiteto studijų prorektorius docentas, daktaras Remigijus Bubnys teigia, kad aukštųjų mokyklų studentų, absolventų baigiamųjų darbų pirkimas yra didelė problema visoms Lietuvos aukštosioms mokykloms. Kaip ją spręsti, tarėsi Lietuvos universitetų rektorių konferencija.
„Valstybiniu lygmeniu turi vykti ūkinės veiklos reglamentavimas, nes šiuo metu oficialiai veikia uždarosios akcinės bendrovės, fiziniai asmenys, teikiantys darbų rašymo paslaugas. Šiuo metu Lietuvoje tai leidžiama daryti, tokios bendrovių veiklos niekas neapriboja“, – sakė R. Bubnys.
Bendrovės, užsiimančios darbų rašymu studentams, pasak R. Bubnio, tai įvardija, kaip ūkinę veiklą, kuria gali užsiimti.
R. Bubnio teigimu, jau yra pateikti Lietuvos akademinės etikos procedūrų kontrolieriaus tarnybos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Seimo narių grupės pasiūlymai, kaip reikėtų koreguoti Administracinių nusižengimų kodeksą dėl to, kad bendrovės negalėtų teikti studentams tokių paslaugų.
„Tokia veikla, tokios paslaugos negali ir neturi Lietuvoje egzistuoti. Juk kalbama apie studijų procesą ir studentas turi būti pats atsakingas už savo veiklos rezultatus. Kodekse turi būti numatyta bausti konkrečias įmones, žmones, įspėjimu, bauda, kad tas procesas nebebūtų legalizuotas“, – įsitikinęs R. Bubnys.
Yra kitokių būdų atsiskaityti
Prorektorius sako, kad perkant darbus nukenčia ne tik studentas, bet ir darbdaviai. Jie priima dirbti darbuotoją, kurio kompetencija ir gebėjimai abejotini.
Pasak R. Bubnio, 2015 m. Akademinio sąžiningumo tyrimo indeksas rodo, kad humanitarinių ir menų srityse plagiatas yra mažiausias.
„Dėl to, kad šiose srityse tikrinami kūrybiniai gebėjimai. Žinių ir studijų rezultatų patikrinimo pobūdis turi keistis kiekvienais metais, kad aukštesnio kurso studentas negalėtų pasakyti, jog pas dėstytoją yra būtent tokia užduotis“, – svarstė prorektorius.
Prorektorius pateikė pavyzdį, kai dėstytojas atsiskaitymo, egzamino metu leidžia naudotis visa įmanoma literatūra, bet klausimai sudaryti taip, kad per tam tikrą laiką studentas galėtų surasti reikiamą temą, parengti ją ir atsiskaityti.
„Galbūt reikėtų įvesti tokią praktiką, kad studentas, atėjęs į baigiamąją praktiką įmonėje ar įstaigoje, turėtų ir baigiamąjį darbą atlikti toje pačioje institucijoje“, – svarstė R. Bubnys.
Jo nuomone, studentas turi analizuoti savo patirtį ir mokytis iš jos, siedamas ją su gauta teorine medžiaga. „Savo patirtį, gautą iš tos medžiagos, nupirkti, pameluoti yra sudėtinga“, – sako R. Bubnys.
Redakcijos fotomontažas
MASTAI: Studentai, perkantys baigiamuosius darbus, veda į katastrofą aukštąjį šalies mokslą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ŠMEIŽTAS: Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto dekanas Saulius Palepšaitis neteko žado sužinojęs, kad nusikaltimą darantys studentai gali šmeižti jį prieš tėvus, kad tik gautų pinigų baigiamiesiems darbams pirkti.
KELIAI: Šiaulių universiteto studijų prorektorius Remigijus Bubnys mato du kelius, kaip išvengti studentų darbų pirkimo – teisinį ir akademinį.
KOMENTARAS
Ministerija: bausti ir formuoti nepakantumą
Antanas LEVICKAS, Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento Studijų skyriaus vedėjas:
– Teisinių priemonių reikia ir tai jau yra daroma – rengiamos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kuriomis įvedamos bausmės už rašto darbų pardavimą, pirkimą. Bet... reikia įrodyti, kad tas darbas iš tiesų buvo pirktas!
Turi egzistuoti ir pačios aukštosios mokyklos atsakomybė. Galima surasti tokius studentų atsiskaitymo būdus, kad sunku būtų apginti nuplagijuotą darbą.
Aukštosios mokyklos jau pradėjo taikyti į kompetencijas orientuotas studijas ir atsiskaityme studentas pademonstruoja ne žinias atsakinėjant į kokius nors klausimus, bet tam tikrus gebėjimus. Tai nėra lengva, bet dėstytojai čia gali daug nuveikti. Būtent dėstytojai gali labai greitai pastebėti, ar studentas suvokia, ką rašo, ar nesupranta.
Labai svarbu kurti nepakantumą ir tokią aplinką, kad nusirašinėjimas, plagijavimas pirkimas būtų gėda.
