Dingusio pasaulio paieškos

Dingusio pasaulio paieškos

Žurnalistas, rašytojas Rodžeris Konas (Roger Cohen) Šiauliuose ir Žagarėje (Joniškio rajonas) ieškojo praeities — išnykusio žydų pasaulio. Iš Žagarės kilusi R. Kono močiutė, o iš Šiaulių — senelis. Šeimos istorija gula į „The New York Times“ ir “International Herald Tribune“ žurnalisto, laikinai gyvenančio Londone, rašomą knygą.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Ieškojo praeities

Į Lietuvą 56-erių R. Konas atvyko pirmą kartą ir trumpam. Iš sostinės svečias atskubėjo į Šiaulius.

Talkinant Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkui Borisui Šteinui, lankė su žydu istorija susietas vietas: buvusį getą, žydų kapines, masines kapavietes Kužiuose, Ch. Frenkelio vilos ekspoziciją.

Antrą viešnagės Šiaulių apskrityje dieną žurnalisto kelias vedė į Žagarę.

„Buvo graži rudens popietė, deja, liūdesį keliančiose vietose“, — šypteli R. Konas, po intensyvios dienos Šiauliuose skyręs laiko pokalbiui su “Šiaulių kraštu“.

Permąstyta istorija

— Kokiu tikslu atvykote į Lietuvą?

— Rašau knygą, dalis jos — šeimos prisiminimai. Mano seneliai yra kilę iš šio krašto. Senelis Morris Cohen (Konas) — iš Šiaulių, močiutė Paulina Soloveičik (išvertus iš rusų kalbos — „Lakštingala“) — iš Žagarės.

Peržiūrėjęs buvusiųjų Šiaulių gete pavardes, aptikau keturis įrašus su Soloveičik pavarde. Bet nežinau, ar šie žmonės yra močiutės giminaičiai.

Seneliai praėjusio amžiaus pradžioje iš Lietuvos išvyko į Pietų Afriką. Senelis — XIX amžiaus pabaigoje, apie 1896— 1897-uosius, močiutė — 1906 metais.

Susitiko ir susituokė Johanesburge (miestas Pietų Afrikos Respublikoje). Lietuvoje jų tėviškes teskyrė kelios dešimtys kilometrų: galbūt dėl to pajuto vienas kitam simpatiją?

Senelių santuoka buvo labai, labai laiminga. Jie turėjo keturis vaikus: dvi mergaites, du berniukus. Mergaitės mirusios, bet mano 90-etis tėvas ir jo 93-ejų brolis tebėra gyvi ir laukia naujienų iš Šiaulių.

Šiauliuose, Žagarėje ieškau žinių apie čia gyvenusią žydų bendruomenę. Noriu suvokti, iš kokios aplinkos seneliai buvo kilę.

Šiame krašte žydų gyvenimo pėdsakų likę nedaug. Jei neklystu, begyvena tik 200 žydų, o paskutinis Žagarės žydas Aizekas Mendelsonas mirė prieš keletą savaičių.

— Gal galite kiek atskleisti knygos sumanymą?

— Tai — asmeniška knyga apie mano šeimą, kurios istorija tęsiasi amžius ir įvairiose šalyse. Pradedant nuo Lietuvos, persikeliant į Pietų Afriką, Jungtinę Karalystę, Jungtines Amerikos Valstijas, Izraelį.

Kartu ši knyga — tarsi žydiško identiteto ir Izraelio valstybės atspindys. Juk Izraelis turėjo būti išeitis, bet žydų klausimas tebėra ginčytinas, taikos nepasiekta. Tai bandau permąstyti knygoje.

Knygą planuoju baigti per kitus metus, tikiuosi, ji bus išspausdinta 2013-aisias. Ir galbūt — išversta į lietuvių kalbą.

Dingęs pasaulis

— Kokie jausmai apėmė, ieškant senelių laikų?

— Įdomu būti pasaulyje, kuriame jie gyveno. Sugriautame ir išnykusiame pasaulyje.

Reikia gerokai įtempti vaizduotę, kad galėtum nuspėti, koks gyvenimas čia virė. Ir šis dingęs gyvenimas persikelia į mane.

Europa, ne tik Lietuva, per Antrąjį pasaulinį karą prarado dalį savęs — žydiškąjį komponentą.

— Ar didelis skirtumas tarp to, ką tikėjotės pamatyti ir ką išvydote?

— Ne, nes neturėjau aiškaus įsivaizdavimo. Vilniuje mąsčiau apie centrinę Europą, tokius miestus kaip Krokuva ar kitas Lenkijos vietas.

Baltijos šalyse iki šiol niekada nebuvau buvęs. Tai — persipynusi, susimaišiusi, įvairialypė Europa.

Žvalgydamasis čia, matau šį įvairialypumą. Sovietinė įtaka ryški sovietiniais blokiniais daugiabučiais, paskui — 20 nepriklausomybės metų, keletas metų Europos Sąjungoje. Visame tame pamatau ir senosios istorijos atspindžių.

Mane lydėjęs B. Šteinas gyveno penkiose Lietuvose: nepriklausomoje, sovietinėje, nacių, vėl okupuotoje sovietų, ir šių dienų nepriklausomoje Lietuvoje. Šiam žmogui — 77 metai.

Fizinė miesto struktūra atspindi žmogiškąsias nelaimes, harmonijos stoką, stresą.

Vaizduotės treniruotė

— Kodėl svarbu žinoti apie savo šaknis?

— Nemanau, kad visiems svarbu, kai kam praeitis visiškai nerūpi.

Natūralu domėtis tuo, iš kur atėjai. Šis domėjimasis man yra kartu ir vaizduotės treniruotė. Noriu įsivaizduoti kitus pasaulius, jo elementus. Išnykusio pasaulio, iš kurio atėjome.

— Ar sunku susitaikyti su šiuo išnykimu su suvokti jo priežastis?

— Hitleris norėjo išnaikinti žydus, naciai atėjo čia ir tai darė. Iš vienos pusės galima suvokti: naikinamasis pyktis yra žmogaus prigimties dalis. Šiandien Europoje, JAV matome pavyzdžių santykiuose su musulmonais, JAV — elgesyje su juodaisiais. Prisiminkime vergovę.

Dabar atrodo: kaip tai suvokti, suprasti! Žmonės su žvaigždėmis ant nugaros, miške kasama duobė, šūvis į galvą...

Daug pamačiau dirbdamas įvairiausiose vietose žurnalistu. Buvau per karą Bosnijoje. Mačiau, kas nutiko Bosnijos musulmonams. Žmonės tampa bepročiais.

— Todėl kaimynas žudė kaimyną?

— Naciai buvo Lietuvoje, jūs — dalis Europos. Kur buvo nacių, ten buvo kolaborantų. Karas yra pragaras. Bet kartu ir galimybė. Kai žmogus pamato namą, kurį gali pasisavinti, ar aukso, kurį gali pasigriebti... Ne kiekvienas yra aukštos moralės.

„Spanguole, spanguole“

— Norėtume grįžti į Lietuvą?

— Esu čia dar tik 24 valandas (juokiasi–red. past.). Bet kodėl ne? Valgiau puikius pietus: bulvinius blynus su mėsa, paukštienos sriubos, kuri priminė mano močiutę. Skonis buvo toks, tarsi jos gaminta.

Mano dėdė (tėvo brolis) pasakojo, kad močiutė labai daug kalbėdavo apie vienas uogas — „spanguolė“ (R. Konas šį žodį pasako lietuviškai–red. past.). Jis erzindavo močiutę, sakydamas: “Spanguole, spanguole“. Dabar sužinojau, ką šis žodis reiškia!

— Užsienio žurnalistu esate dirbęs keliolikoje šalių. Kur Jūsų namai?

— Gimiau Jungtinėje Karalystėje. Esu gyvenęs daugybėje miestų: Romoje, Briuselyje, Berlyne, Majamyje, Paryžiuje...

Mano namai Niujorke, ten turime namą. Dabar laikinai grįžau į Londoną, kur gyvena tėvas, sesuo.

VAIZDUOTĖ: „Reikia gerokai įtempti vaizduotę, kad galėtum nuspėti, koks gyvenimas čia virė“, — sako Rodžeris Konas, kurio seneliai buvo kilę iš Šiaulių apskrities.

TIKSLAS: Žurnalistas, rašytojas Rodžeris Konas į Šiaulius ir Žagarę atvyko ieškodamas buvusio žydų pasaulio atspindžių.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.