Naujausios
Senjorų namų kol kas nėra
2020 metais regbio sporto klubas „Vairas“ iš Savivaldybės administruojamų lėšų, skirtų bendruomeninei veiklai remti, gavo 10 tūkstančių eurų senjorų namams įrengti. Įgyvendinant šį projektą Dainų gatvėje, buvusios pradinės mokyklos 114 kvadratinių metrų patalpoje buvo atliekami valymo, parengimo, remonto darbai. Ketinta laisvalaikį organizuoti maždaug 100 senjorų.
Deja, senjorų namai veiklos dar nepradėjo. Iš pradžių „kovdo“ pandemija apribojo visus bendravimus. Projekto iniciatorius klubo „Vairas“ vadovas ir miesto Tarybos narys Irmantas Kululskis sako, kad šįmet tokius sumanymus sutrukdė išaugusios šildymo ir elektros kainos.
Anot vadovo, pabrangus energetiniams resursams, senjorų namams išlaikyti per mėnesį vien už šildymą reikėtų iki 2 tūkstančių eurų. Tokios bendruomeninės veiklos niekas nefinansuoja, ji galima tik iš rėmėjų lėšų. Šalia naujai įrengtų patalpų senjorų namas jau ketvirtus metus veikia „Vairo“ įsteigtas vaikų dienos centras „Tik tu“. Tad rėmėjų lėšos pirmiausiai kaupiamos vaikų dienos centro išlaikymui.
„Mes prisiėmė atsakomybę už vaikus. Mažiname sporto bendruomenės veiklą, nes nebepakeliame kaštų. Bet nusprendėme vaikų dienos centro veiklos nemažinti, išlaikyti ją tame pačiame lygyje, kaip turėjome. Nerizikuojame su senjorų namais, kad nenukentėtų vaikų dienos centras. O tada jau visiškai blogai būtų“, – paaiškino I. Kukulskis.
Jis teigia, kad tik laiko klausimas, kada pradės veikti senjorų namai. Prasidėjus ekonominėms problemoms dėl išaugusių energetinių resursų kainų, nėra paprasta tartis su rėmėjais. Bendraujant su verslais akivaizdu, kad jų situacija nėra gera.
Iš miesto Savivaldybės projekto iniciatoriai spaudimo nejaučia. Senjorų namų patalpos nėra atiduotos kitai paskirčiai. Savivaldybę informavo, dėl ko negali atidaryti senjorų namų ir sulaukė supratimo.
Senjorų namai veikia tik Kaune ir Klaipėdoje. Šiauliuose jų dar nėra. Anot I. Kukulskio, įrengti senjorų namus kainavo 34 tūkstančius eurų: 10 tūkstančių gavo per Savivaldybę, likusios – rėmėjų lėšos.
„Senjorai, vaikų vasaros namai ir benamiai. Tos veiklos man įdomios ir nenorėčiau sustoti. Tai tik laiko klausimas“, – sako I. Kukulskis.
„Dirbame dėl prasmės“
Vaikų dienos centrą, kuris veikia buvusios Dainų pradinės mokyklos patalpose, lanko 25 vaikai iš socialinės rizikos šeimų. Dar 5 vaikai laukia savo eilės, kada galės ten ateiti. I. Kukulskis pasakoja, kad tai yra sunkaus elgesio vaikai, turintys tam tikrų sutrikimų, kai kuriems taikoma atvejo vadyba.
„Mes priimame tuos vaikus, kurių niekas nepriima. Skambina mums socialinės darbuotojos ir prašo priimti. Mes galėtume ir daugiau jų priimti, bet neturime galimybių išlaikyti daugiau darbuotojų“, – sako klubo vadovas.
Savivaldybė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu skiria apie 24 tūkstančius eurų tokio centro išlaikymui vieneriems metams. Vien dviejų socialinių pedagogų atlyginimams su mokesčiais reikia 26 tūkstančių eurų. Tad centro veikla iš esmės yra išlaikoma verslo. Komunaliniai mokesčiai, edukacijos, maistas, kanceliarinės prekės – viskas iš rėmėjų pinigų.
I. Kukulskis pabrėžė, kad sporto klubo įsteigtas vaikų dienos centras veikia ilgiausiai mieste – iki 19 valandos. Norėtų veiklą pratęsti iki 21 valandos, bet tam jau reikėtų papildomo darbuotojo, o tam nėra lėšų. Vaikai čia gali ateiti kiekvieną dieną nuo 14 valandos. Taip pat ir atostogų metu.
„Kartą per savaitę vaikus vedame į baseiną. Bandome truputėlį kitaip veikti. Pamaitinti ir dvi valandas palaikyti – ne mūsų tikslas“, – užtikrina regbio klubo „Vairas“ vadovas.
Planuose – vasaros namai vaikams
Jis pasakoja, kad turi ir daugiau planų. Vienas iš jų – atidaryti vaikams vasaros namus. Tokio projekto tikslas – dviems ar net trims vasaros mėnesiams dienos centro vaikus išvežti į vasaros namus, kur jie galėtų būti kitoje aplinkoje, ne šeimoje, nes ten jiems nėra lengva. Jau nusižiūrėjo ir pastatą – netoli Bubių tvenkinio, kitaip vadinamo Šiaulių jūra, stovinčią tuščią buvusią Jonelaičių mokyklą.
I. Kukulskis akcentavo, kad dienos centre vaikai ne vien sportuoja ar žaidžia regbį. Jiems siūlomas laisvas veiklų pasirinkimas. Kai kurie turi polinkį į meną. Vaikai supažindinami su daugeliu sporto šakų, gali rinktis, ką nori sportuoti. Aplinka įtaką daro, nes juos centre supa sportuojantys žmonės. Keli vaikai eina sportuoti, nes mato gerą pavyzdį.
„Jei ne rėmėjai, turėtume atsisakyti daugelio edukacijų, mažinti darbuotojų skaičių, nors ir dabar dirba tik dvi darbuotojos. Galėtume apsiriboti 15 vaikų, tačiau prisiimame daugiau. Mes tai darome ne dėl pinigų, o dėl prasmės, todėl turime maksimalų vaikų skaičių“, – aiškina vaikų dienos centrui vadovaujantis regbio sporto klubo vadovas.
Ateityje planuojama keisti dienos centro statusą, tačiau kol kas jo veiklą paprasčiau organizuoti per sporto klubą. Šiuo metu labiausiai neramina išaugusios elektros ir kitų energetinių resursų kainos. Vadovas pateikia pavyzdį: už rugpjūtį suvartotą elektrą mokėjo 6 karus daugiau, nei įprastai. Pernai gruodį elektra kainavo 2300 eurų, jei šįmet reikės mokėti 6 kartus daugiau, Anot I. Kukulskio „mes bankrote“. Šildosi dujomis, taupo elektrą.
Bendravimas su vaikais uždarius dienos centrą nesibaigia
Apsilankius vaikų dienos centre keli berniukai iš socialinių įgūdžių klasės patraukia padūkti į priešais esančią salę. Ten visur ištiesta minkšta danga, kad vaikams būtų saugu.
Socialinė pedagogė Greta Dalindė spindinčiomis akimis pasakoja apie savo darbą ir dienos centro veiklą.
Užeiname į kompiuterių klasę, kurioje yra ir visai naujos IT technikos. Virtuvėlėje vaikai kartu su pedagogėmis gaminasi vakarienę iš „Maisto banko“ duodamų produktų. Socialinių įgūdžių klasėje priešais stalus – didžiulis ekranas, kuriame vaikai žiūri filmus ar pasileidžia žaidimus. Kolonėlėse skamba muzika.
„Vaikai pas mus dideli, jiems neturi būti nuobodu“, – sako Greta ir paaiškina, kad dienos centrą lanko 10-17 metų vaikai, daugiausiai – berniukai, nors yra viena-kita ir mergaitė.
Vaikai į dienos centrą patenka rekomenduojant socialiniams darbuotojams, mokyklų socialiniams pedagogams ar suderinus su Savivaldybe.
Dienos centro pedagogė pasakoja, kad dažnai sulaukia tokių skambučių: „Turime konfliktišką vaiką, gal galite priimti?“
„Visko pas mus būna. Turime nuo kleptomanų iki tam tikrų sutrikimų turinčių vaikų, kurie mėto kėdes ar panašiai. Mes pažįstame tuos vaikus, žinome jų būdą, ko galime tikėtis, prižiūrime. Mano pozicija gal daugiau kaip tėtės, vaikai kitaip reaguoja. Darbuotojos daugiau per draugiškumo prizmę bando susitvarkyti. Mūsų ir pavadinimas „Tik tu“ vaikams teigia, kad tik tu gali pasiekti, padaryti, padėti. Todėl mūsų logotipe – supermenas“, – pasakojo I. Kukulskis.
Greta prisipažįsta, kad kartais eina pas Irmantą pagalbos ir jis sprendžia tiek ūkinius, tiek bendravimo su vaikais klausimus. Dienos centre apsilanko ir kiti regbistai. Praveda treniruotes, pabendrauja su vaikais.
„Kartais būna ir labai agresyvių vaikų, iš kėdės esu gavusi. Ne visi, žinoma. Mes jau žinome, su kuriais kaip kalbėti. Matome, kad pyksta, keičiame toną, siūlome veiklas, kviečiame į salę: pabūk vienas, paspardyk kamuolį, pasiboksuok, išliek pyktį. Arba siūlome eiti į namus ir tiesiog pailsėti. Visko būna, tačiau kai veikla širdžiai miela, problemas išsisprendžiame“, – savo darbo specifiką atskleidžia socialinė pedagogė.
Greta neslepia, kad jos darbo diena nesibaigia uždarius dienos centrą.
„Mes su jais (vaikais-aut.) susirašinėjame iki pat miego. Pasipasakoja, kas namuose vyksta, kokie įspūdžiai po treniruotės. Žiūrėk, rytą paskambina, kad gavo blogą pažymį. Išsipasakoja ir jaučiasi geriau. Kiekvienas yra savitas“, – apie vaikus gali nuolat kalbėti Greta.
Motyvacijai – „vietinė valiuta“
Greta džiaugiasi, kad vaikai į dienos centrą renkasi noriai. Būna kartais, kad kokią savaitę neateina, bet ir vės sugrįžta. Dažniausiai dienos centrą palieka perėję mokytis į Sporto gimnaziją, turintys daug treniruočių ar panašiai.
Vaikai žino, kad dienos centras yra jų namai, o savo namuose reikia tvarkytis, atlikti tam tikras pareigas.
Centre yra sukurta motyvacinė sistema. Už gerus darbus galima gauti „vietinės valiutos“ – žetonų. Pavyzdžiui, už namų darbų atlikimą, padarytą mankštą ir panašiai.
„Iš vakaro vienas vaikas paskirsto kitiems darbus. Pavyzdžiui, sako: „Lukai tu šiandien tvarkysi kompiuterių klasę. Išplausi grindis, nuvalysi dulkes, išsiurbsi. Už tai gausi 5 žetonus“. Žetonus vaikai kaupia. Vienas berniukas turi per 500 žetonų. Čia mūsų visų laikų rekordas“, – šypsosi Greta.
Sudaromas sąrašiukas, ką už sukauptus žetonus vaikai norėtų įsigyti. O norai įvairūs – nuo saldumynų, užkandukų iki pakrovėjų, ausinių, žaidimų, telefono. Žetonų mainai į pageidaujamus daiktus įvyksta pagal centro galimybes. Tačiau už negerus poelgius žetonai yra nurašomi.
„Taip mes skatiname vaikus atpažinti, kas yra geras, kas blogas darbas ir juos motyvuoti“, – paaiškina I. Kukulskis.
Greta pasakoja, kad į dienos centrą „Tik tu“ dažnai ateina vaikai, jau turinys patirties kituose dienos centruose. Jie pasakoja, kodėl ten nepatiko. Greta sako: „Atsižvelgiame, nes norime, kad jiems pas mus būtų kuo geriau“.
