Didžiausias turtas – išsaugotos senosios tradicijos

Didžiausias turtas – išsaugotos senosios tradicijos

Didžiausias turtas – išsaugotos senosios tradicijos

Aštuonioliktajame kaimų muzikantų ir kapelijų festivalyje „Ant rubežiaus“ Šiauliuose pirmą kartą dalyvavo Latvijos muzikantai. Juos į Šiaulius atlydėjusi Latvijos etnomuzikantų asociacijos vadovė Iveta Dukalska sako, kad dažniausiai latviai labai žavisi lietuvių sugebėjimu išlaikyti ir puoselėti senąją liaudies muziką, o lietuviai atvirkščiai – pavydi latviams, kad būtent jie išlaikė senąsias tradicijas gyvas. „Didžiausi perliukai yra mūsų senieji savamoksliai muzikantai“, – apie abiejų tautų turtą sako Iveta.

Rita ŽADEIKYTĖ

rita@skrastas.lt

Iš festivalio – į festivalį

I. Dukalska į šiaulietišką festivalį „Ant rubežiaus“ atvyko pirmą kartą, nors apie jį girdi ne pirmus metus. Folkloristiką Latvijos universitete studijuojanti I. Dukalska yra ir pirmoji Latvijos liaudiškos muzikos festivalių organizatorė. Šiemet ji surengė jau penkioliktąjį Latvijos liaudiškos muzikos festivalį.

„Labai aukšto lygio festivalis Šiauliuose rengiamas, nors daugelis  muzikantų man girdėti ir pažįstami. Naujų muzikantų retai atsiranda. Tie patys važiuoja per visus festivalius – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ar Baltarusijoje. Liaudiška muzika jungia tautas“, – sakė I. Dukalska.

Folklorininkė teigia, kad didžiausia tokių festivalių vertybė – parodyti publikai muzikantus, griežiančius pagal senąją liaudišką manierą, paprastai – savamokslių.

Iveta juokėsi, kad latviai pavydi lietuviams, o lietuviai – latviams.

„Kai į Latviją atvažiuoja senosios liaudiškos muzikos atlikėjai, latviai visada žavisi ir pavydi: „Štai, kaip lietuviai išlaikė senąją kultūrą.“ Atvažiuoji į Lietuvą su latvių muzikantais – lietuviai stebisi: „Štai, kaip latviai išsaugojo senąjį meną“, – juokėsi I. Dukalska.

Vertybės

Folklorininkė pripažįsta, kad sovietiniu laikotarpiu labiausiai matomi buvo scenos muzikantai, įvairios stilizuotos kapelos, kurios negrojo taip, kaip senieji savamoksliai muzikantai. Liaudies menas tada buvo modernizuotas.

„Dabar taip pat reikia šiek tiek „sumoderninti“ muziką, kad ja sudomintume kuo daugiau klausytojų, o tai reiškia – pamėgtų tautinę, prigimtinę muziką. Reikia atrasti viduriuką tarp senovinio atlikimo ir šiuolaikinio pasaulio, reikia taip pateikti muziką, kad jaunimą sudomintume, nes liaudiškos muzikos gerbėjais paprastai būna jau vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Jaunimui neretai senieji muzikantai atrodo labai keisti, nors iš tiesų, kuo senoviškesnis atlikimas – tuo jis vertingesnis“, – mano I. Dukalska.

Folklorininkė teigė, kad ji labai brangina visus grojančius senuosius Latvijos muzikantus. „Net jeigu žmogui ne visada pavyksta, vis tiek tai kelia didžiulę pagarbą. Jie išlaiko tautos autentiką“, – mano I. Dukalska.

Tradicijas keičia alus

Folklorininkė sako, kad artėjanti Latvijos garsiausioji senovinė šventė Ligu, arba Janis diena, šiandien jau ne tokia, kokią norėtų matyti etnologai.

„Svarbiausia tą dieną – alus ir sūris. Esmės nebematoma, nebežinoma simbolių, nebemokama jų atkoduoti“, – apgailestauja I. Dukalska.

Ugnis, pasak folklorininkės, daugeliui latvių jau neasocijuojasi su Saule, o tik su laužu, prie kurio linksma pabūti.

„Žmonės nebežino, kodėl reikia pinti vainikėlius, kodėl juos reikia leisti į vandenį. Kodėl visiems reikia būti drauge tą dieną. Esmė prarasta, ši šventė tampa eilinėmis linksmybėmis, dėl kurių jaunimas nesusimąsto“, – pasakojo I. Dukalska.

Tikrąsias, autentiškas Ligu, arba lietuviškas Rasas, ir Latvijoje, pasak I. Dukalskos, švenčia tik nedidelės žmonių grupės, kurios sugebėjo išlaikyti tradiciją, pernešti ją į mūsų laiką.

 „Jie ne šiaip sau švenčia, jie tuo gyvena drauge su gamta. Tik labai nedidelė dalis jaunų žmonių šliejasi prie tikrųjų tradicijų, nors kasmet prisijungia vis naujų žmonių“, – sakė folklorininkė.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

VERTYBĖS: Latvijos etnomuzikantų asociacijos vadovė folklorininkė Iveta Dukalska sako, kad būtent senosios tradicijos yra kiekvienos tautos vertybė.

DUETAS: Folklorininkė Iveta Dukalska į šiaulietišką festivalį atvežė ir vieną senovine maniera grojančią aštuoniasdešimtmetę Irena Znutenia, kuri labai norėjo groti Šiauliuose.


Festivalio „Ant rubežiaus“ 2015 nominantai

Pirmos festivalio dienos nominantas

Keisčiausia folko grupė „Vydraga +“ ir A. Šlausto projektas „Saulėgrįža“ (Vilnius). Vadovas A. Klova

Antros festivalio dienos nominantai

Šauniausia stilizuota kapela iš Lietuvos: Liaudiškos muzikos kapela „Prūsai ilgi ūsai“ (Klaipėda). Vadovas Vaidotas Macijauskas

Šauniausia kapelija iš Lietuvos: folkloro kapela „Čir vir vyrai“ iš Zarasų (vadovas Gintaras Andrijauskas)

Šauniausia kapelija iš Latvijos: autentiška kapela „Salnavas danču muzikanti“ (vadovė Arta Ermynė Galvanovska)

Trečios festivalio dienos nominantai

Šauniausia stilizuota kapela iš Lietuvos: Jurbarko kultūros centro liaudiška kapela „Santaka“ (vadovas Petras Pojavis).

Šauniausia kapelija iš Lietuvos: Ukmergės kultūros centro Želvos filialo „Armonikierių ansamblis“ (vadovas Juozas Vasiliauskas).

Šauniausia kapelija iš Latvijos: folkloro ansamblio muzikantų grupė „Dimzens“ (vadovė Velta Leja).

Festivalio muzikantų muzikantas – Dainius Maslauskas iš Raseinių (armonika) ir peterburgo armonikų jungtinis ansamblis.