Naujausios
LATVIJOS REPORTAŽAI (2)
Dešra, mėlynės ir Dievas
Jelgava penktadienį gyvena įprastu ritmu. Žmonės paburnoja ant kiauliškos valdžios, o turgelyje pomidorus pardavinėja po penkis litus už kilogramą. Kainos Latvijoje beveik trečdaliu didesnės, nei Lietuvoje.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Lietuviai taip neleistų?
Centrinis rašytojo Janio Rainio skveras, nors ir krizė, gausiai apsodintas gėlėmis. Tai mėgstama pensininkų ir jaunų mamų su vaikais vieta. Pavėsyje vaikšto trise: mama ir dukra su metų neturinčiu sūneliu.
„Bardakas ir chaosas“, — jau Latvijos etikete tapusią frazę ištaria mama ir močiutė ponia Svetlana. Šiais dviem žodžiais, anot jos, viskas pasakyta. “Valdžia visai apie mums negalvoja, tik nukirpti, atimti, išvyti“, — piktinasi. Jos dukra Liudmila motinystės atostogose, tačiau ir jai per apsirikimą nukirpo ne 10, o 50 procentų išmokų, kaip dirbančiai mamytei. Paaiškino, kad kompiuteris suklydo.
„Pasakysiu jums atvirai. Mes su vyru nusprendėme: pagyvensime dar metus, kol vaikas paaugs, ir važiuosime iš čia. O ką veikti? Žiūrėti į alkaną vaiką?“,— sako Liudmila. Jos vyras statybininkas jau keturis mėnesius be darbo.
„Sako, kad baisiausia bus rudenį ir žiemą“, — įsiterpia Svetlana. “Pas mus irgi tas pats“, — aiškinu. “Ne, pas jus kitaip, — prieštarauja, — Kiek žinau, pas jus ne taip baisu. Lietuvių mentalitetas neleistų taip su savimi elgtis“.
Svetlanos nuomone, pensijomis kelti ekonomiką, o savęs (valdžios) neliesti iki paskutinio momento — yra kiauliška. Juolab kad Tarptautinis valiutos fondas, tikina Svetlana, nereikalavęs mažinti pensijų.
Dešra suartina
Pietų metas, fotografas Giedrius apdairiai įsidėjęs lietuviškos dešros su batonu. Sėdame ant suolelio skvere ir užkandžiaujame. Netrukus ant gretimo suoliuko klesteli dvi jaunos moterys, iš rankinuko slapta išsitraukia alaus buteliuką, gurkšteli ir garsiai sako, kad būtų gerai užkąsti. Pasidalijame dešra.
„Na, žinoma, krizė, taip daug geriau, negu į kavinę eiti“, — supratingai sako jaunesnioji. Anksčiau ji dirbo kavinėje, dieną eilės stovėjusios, o žmonės išleisdavo vidutiniškai po 3,5–5 lato. Dabar, jei užsuka kas arbatos išgerti už 60 santimų, tai gerai. Neseniai moterį atleido iš darbo.
„Visi mokytojai pensininkai išėjo iš darbo, trūksta mokytojų, girdėjau, kad siūlo chemijos discipliną laikinai atšaukti — nebėra, kas moko“, — įsiterpia antroji pašnekovė, mielai ragaudama dešros.
„O gal ir gerai?Kai pensininkai išeis, gal atsilaisvins mums daugiau vietos“, — svarsto jaunesnioji.
„Ligonines uždarys, mokyklas uždarys, paleis psichinius ligonius ir kalinius, jau kalbama, kad Latvija tampa kriminaline valstybe“, — trumpai apibendrina latviškas aktualijas moterys.
Vėliau kolegos iš vietinio laikraščio patvirtins: taip, iš tiesų, gydytojų mažėja, o psichinių ligonių daugėja, tad lengvesnės fazės ligonius išleidžia į namus. Ir tai juntama. Štai ant kolegės Datsos, bevaikščiojančios su vaiku, jau puolė psichikos ligonis.
Ir dar apie dešrą. Latvijos kolegos pusiau juokais pusiau rimtai užsiminė: tai gal atsivežėme lietuviškos dešros, kaip tarybiniais laikais?
Kainos Jelgavos parduotuvėse ir turguje, paskaičiavome, iš tiesų apie 30 procentų didesnės. Pomidorų kilogramas vietiniame turguje kainuoja latą (penkis litus).
„Visą laiką Lietuvoje geriau. Čia viskas ir brangiau“, — lietuviškai porina į turgelį uogas ir grybus atvežęs ponas Jonas, gyvenantis Jelgavoje. Paprašytas apibūdinti padėtį Latvijoje, ištaria: “Baisiai, kaip po karo“. Nors prisipažįsta už grybus ir uogas vasarą prisiduriantis po 200 latų per mėnesį.
Už mėlynes — į kiną
Trisdešimtmečiai Maris ir Baiba Ozols, auginantys šešis vaikus, pernai išrinkti Jelgavos metų šeima. Apsilankę kukliame dviejų kambarių bute, randame abu tėvelius su trimis jauniausiais vaikais — septynių mėnesių Ernestu, dviejų metų Ana ir ketverių Karliu. Vyresnieji — vienuolikos Jakobs, devynerių Matis ir šešerių Marta, lydimi vyresnės kaimynų merginos, šį rytą sėdo į traukinuką ir išvažiavo į mišką mėlynių rinkti. Vaikų svajonė — užsidirbti pinigų (litrą mėlynių parduoda už latą) ir, nuvažiavus į Rygą, pažiūrėti filmą „Ledynmetis 3“.
„Jei reikėtų su visa šeima pirkti bilietus — bankrutuotume“, — paaiškina Baiba.
Abu sutuoktiniai mokėsi aukštosiose mokyklose (Maris nespėjo baigti). Baiba šiuo metu prižiūri vaikus, o Maris nuo gruodžio mėnesio nebeturi nuolatinio darbo. Liepą šeima už šešis vaikus vietoj 74 latų tegavo 48 — po 8 latus už vaiką. Valdžia išmokas sumažino ir visiems vaikams suvienodino.
Dievas badauti neleis
„Dievas mūsų badauti nepaliks, — tiki Baiba, — Jei visą laiką šauksime: “Oj, krizė, krizė“, ką mano vaikai užaugę sakys? Irgi dejuos: “Oj, krizė, sunku“. Dabar jie žino: eik dirbti, ir nebus krizės“.
Ozolų vaikai išmoningi, muzikalūs, šokantys, dainuojantys. Dar septynerių būdamas Matis, slapta prižiūrimas tėvo, akordeonu grojo Rygos bulvare. Niekas nevertė, pats norėjo. Ir dabar vyresnėliai susigalvojo koncertuoti kitame aukšte gyvenantiems pensininkams. Šie vaikus vaišina arbata ir sausainiais.
Daugiavaikė šeima sulaukia paramos. Baiba vardija: Jelgavos savivaldybė sumoka už šilumą ir karštą vandenį, mokykloje vaikai bent jau iki šiol buvo maitinami nemokamai, gauna paramą mokyklinėms prekėms pirkti, nemokamai lanko būrelius Kultūros namuose.
Visa šeima per Žolines ruošiasi dalyvauti dviejų savaičių 300 kilometrų žygyje į Agluonos Švenčiausios Mergelės bažnyčią. „Su visais vaikais?“, — nustembu. “Tai nieko, pernai viena su trim vežimėliais ėjau“, — juokiasi šešių vaikų mama.
Per krizę Baiba sako supratusi vieną dalyką: „Tiems, kas tikėjo materialiais daiktais (kreditais, mašinomis, butais), viskas buvo atimta. Dabar žmogus turi permąstyti, kur jo viltis: daikte ar Dieve? Jei žmogus ieškos Dievo, visa kita jam bus pridėta“, — sako Baiba ir prisipažįsta jaučianti didelę atsakomybę už savo vaikus. “Mūsų vaikai juk viską mato: kaip mes gyvename, ir kokias vertybes turime“.
Šiauliai-Jelgava
(Rytoj skaitykite apie Latvijoje jau oficialiai įteisintą mokamą gydymą)
PARAMA: Maris ir Baiba Ozolai augina šešis vaikus, nuo liepos išmokos už juos sumažėjo nuo 74 iki 48 latų per mėnesį — po aštuonis latus už vaiką.
TIKĖJIMAS: „Dievas mūsų badauti nepaliks“, — tiki Baiba.
UOGOS: Vienuolikmetis Jakobs Ozols renka mėlynes, kad galėtų užsidirbti bilietui į 3D kiną Rygoje.
NUOTAIKOS: „Jaunimo nuotaikos lagamininės“, — sako Liudmila. Po metų, kai Denisas paaugs, šeima žada iš Latvijos išvažiuoti. “O ką veikti? Žiūrėti į alkaną vaiką?“, — klausia motina.
KAINOS: Nors ir krizė, nei latvių ūkininkai, nei gamintojai, nei prekybos centrai kainų „nepaleidžia“. Latvijoje produktai beveik trečdaliu brangesni, negu Lietuvoje.
Kainos „Rimi“ tinkle (už kilogramą, litrą, vienetą) litais:
Produktas Jelgavoje Šiauliuose
Pigiausi pomidorai 3,75 2.22
Tautiniai pomidorai 5,75 4,49
Tautiniai agurkai 5,40 3,49
Arbūzai 2,20 1,99
Pigiausiai malta kiauliena 15 11
Kiaulienos karbonadas be kaulo 25 18,49
Kilogramas duonos 5 2,39*
Batonas 2 1,09*
Pigiausias pienas 1,6 1,29**
Cukrus 2,95 2,39
*vidutinė kaina
**pienas Latvijos parduotuvėje — tik kartono pakeliuose.
„Šiaulių krašto“ tyrimas
