Dėl "raudų sienos" – dar vienas dublis

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Ke­tu­rių aukš­tų ek­ra­no sta­ti­nys vir­šu­je bus su ap­žval­gos aikš­te­le. Tei­gia­ma, kad sie­na stab­dys ir pir­mi­nę gar­so ban­gą gy­ven­to­jams Var­po gat­vė­je.
Šiau­liuo­se ne­ty­la "rau­dos" dėl "rau­dų sie­nos" Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je. Nors dar­bai aikš­tė­je tu­ri baig­tis jau po pus­me­čio, pro­jek­to au­to­rius vėl kvie­čia­mas "pa­pil­do­mai" pri­sta­ty­ti, kas aikš­tė­je sta­to­ma. Ini­cia­ty­vos ėmė­si nau­ja­sis Ta­ry­bos na­rys Za­ki­ras Me­dži­do­vas po to, kai mies­to me­ras pa­lei­do fra­zę: "To sta­ti­nio, ku­rį žmo­nės pa­va­di­no "rau­dų sie­na", aš ne­sup­ran­tu".

"Pas­to­viai klau­si­mų su­lau­kiam"

"Rau­dų sie­na" šiau­lie­čiai pa­va­di­no Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je iš­ki­lu­sį ek­ra­no sta­ti­nį su ap­žval­gos aikš­te­le vir­šu­je. Vie­ni ją pei­kia, ki­ti gi­ria ir įsi­vaiz­duo­ja, kad čia ga­lė­tų bū­ti iš­skir­ti­nis mies­to ob­jek­tas.

Ant­rą­ją ka­den­ci­ją pra­dė­jęs me­ras Ar­tū­ras Vi­soc­kas feis­bu­ke pa­si­da­li­jo "fo­to pro lan­gą" su prie­ra­šu, ne­va ne­sup­ran­ta šio sta­ti­nio ir ne­ži­no, "ką su šia sie­na bū­tų ver­ta da­ry­ti", kad ne­ri­mau­ja "dėl bū­si­mų pa­pil­do­mų iš­lai­dų", taip su­kel­da­mas ko­men­ta­rų ban­gą ("Šiau­lių me­ras "rau­do­ja" dėl "rau­dų sie­nos", "Šiau­lių kraš­tas", 2019 04 16).

Ant ban­gos "už­šo­ko" su A. Vi­soc­ko ko­man­dos są­ra­šu į Ta­ry­bą pa­te­kęs Za­ki­ras Me­dži­do­vas: "Ei­nu pir­ma­die­nį pas ar­chi­tek­tą į sve­čius. Pak­lau­siu". Nau­ja­sis po­li­ti­kas nuė­jo ir pa­klau­sė.

"Ma­tėt, me­ras feis­bu­ke už­ve­dė dis­ku­si­ją ir ap­skri­tai pa­sto­viai klau­si­mų su­lau­kiam: ką ten sta­to, kaip ten bus, – apie sa­vo ini­cia­ty­vą "Šiau­lių kraš­tui" sa­kė Z. Me­dži­do­vas. – Krei­piau­si į ar­chi­tek­tą Vy­te­nį Ru­do­ką, ar jis ras­tų man lai­ko."

Su Pri­si­kė­li­mo aikš­tės re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­to au­to­riu­mi Vy­te­niu Ru­do­ku jis sa­kė bend­ra­vęs tris su pu­se va­lan­dos. Vė­liau feis­bu­ke pa­si­da­li­jo šio po­kal­bio de­ta­lė­mis ir vaiz­di­ne pro­jek­to me­džia­ga.

"Pak­lau­siau jo, ar bū­tų ga­li­my­bė dar kar­tą pri­sta­ty­ti žmo­nėms, sa­kė – taip. Ta­da krei­piau­si elekt­ro­ni­niu laiš­ku į Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rių, me­ro sek­re­to­ria­tą, pra­ne­šiau ir pa­pra­šiau, ar bū­tų ga­li­my­bė suor­ga­ni­zuo­ti vi­suo­me­nei pri­sta­ty­mą, nes jei­gu bū­tų fil­muo­ja­ma, iš­lik­tų vi­deo­dis­ku­si­jos, bū­tų ga­li­ma nu­siųs­ti žmo­nėms nuo­ro­dą, žiū­rė­ti, ana­li­zuo­ti ar ste­bė­ti tie­sio­giai", – paaiš­ki­no Z. Me­dži­do­vas.

Aš pa­šiur­pęs nuo to­kio mąs­ty­mo, to­kio siau­ro su­pra­ti­mo. Ne­be­sup­ran­tu, kaip čia yra.

At­si­ra­do di­de­lis po­rei­kis

Sa­vi­val­dy­bė jau pa­skel­bė, kad ge­gu­žės 6 die­ną 17 va­lan­dą Ta­ry­bos po­sė­džių sa­lė­je vyks Pri­si­kė­li­mo aikš­tės ir jos priei­gų (Auš­ros ta­ko, Va­sa­rio 16-osios, Til­žės, Var­po gat­vės ir Auš­ros alė­jos da­lių) "įgy­ven­di­na­mo re­konst­ra­vi­mo pro­jek­to pa­pil­do­mas pri­sta­ty­mas".

Nu­ro­do­ma ir prie­žas­tis – "dėl di­de­lio vi­suo­me­nės su­si­do­mė­ji­mo ir po­rei­kio".

Pris­ta­ty­me be ar­chi­tek­to V. Ru­do­ko sa­kė da­ly­vau­siąs ir pa­ts Z. Me­dži­do­vas. Jo nuo­mo­ne, sta­ti­nys "tu­ri trū­ku­mų, nes ne­bus vi­siš­kai už­da­ras, bus gro­tos, pro ku­rias siaus vė­jai, lie­tūs" ir "neaiš­ku, ką rei­kės da­ry­ti su to­kiu trū­ku­mu". Be to, "vi­du­je bus lif­tas, jei­gu nie­kas ne­sau­gos to pa­sta­to, tai kas no­rės, tą ir veiks".

Z. Me­dži­do­vas vė­liau da­rė iš­va­dą, kad už­bai­gus aikš­tės re­konst­ruk­ci­ją "sie­na iš­tirps ele­men­tų vi­su­mo­je", "da­bar ji at­ro­do, kaip spuo­gas ant odos, o pa­skui pra­dings".

Ar­chi­tek­tas ne­si­ti­ki, kad su­pras vi­si

Pri­si­kė­li­mo aikš­tės ir jos priei­gų re­konst­ra­vi­mo pro­jek­tui skir­ta apie 6 mi­li­jo­nai eu­rų: 5,2 mi­li­jo­no – eu­ro­pi­nė pa­ra­ma, po 459 tūks­tan­čius eu­rų – vals­ty­bės ir Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tų lė­šos.

Pri­si­kė­li­mo aikš­tės re­konst­ra­vi­mo pro­jek­tas kon­kur­są lai­mė­jo 2015 me­tų gruo­dį, 2017 me­tais pa­si­ra­šy­ta fi­nan­sa­vi­mo su­tar­tis, 2018 me­tų va­sa­rį – su­tar­tis su bend­ro­ve "Šiau­lių plen­tas". Vi­si pri­sta­ty­mai vi­suo­me­nei įvy­kę ir ga­li­mų pa­siū­ly­mų trau­ki­nys jau nu­va­žia­vęs. Ką reiš­kia "pa­pil­do­mas pri­sta­ty­mas", kai dar­bai ne­tru­kus bus baig­ti?

Ar­chi­tek­tas V. Ru­do­kas sa­ko ne­sup­ra­tęs iki ga­lo, ar Z. Me­dži­do­vo ap­si­lan­ky­mą "me­ras pa­ts ins­pi­ra­vo, kad jis ati­dirb­tų", ar "jis vys­to sa­vo kaž­ko­kią in­for­ma­ci­nę li­ni­ją?" Bet pa­ti­ki­no, kad nie­ka­da neat­si­sa­ko paaiš­kin­ti ir gin­ti sa­vo idė­jų.

Ar­chi­tek­tas svars­tė, koks vaid­muo jam teks "pa­pil­do­ma­me pri­sta­ty­me".

"Aš vi­sa­da at­vi­ras šiai in­for­ma­ci­jai, nes tai pa­de­da man ap­gin­ti sa­vo spren­di­nius, bet pra­šau tik no­ro su­pras­ti, tik­rai ne­bend­rau­siu su rė­kian­čiais idio­tais. Yra po­sa­kis: ne­si­velk su idio­tu į dis­ku­si­jas, nes jis nu­ga­lės ta­ve sa­vo pa­tir­ti­mi", – sa­kė ar­chi­tek­tas. Jis vi­lia­si, kad at­si­ras ar­gu­men­tuo­tų pa­siū­ly­mų ir klau­si­mų, nes vis­ką paaiš­kin­ti, kad vi­si su­pras­tų – mi­si­ja neį­ma­no­ma. V. Ru­do­kas svars­to, kad pa­grin­di­niai klau­si­mai su­ksis apie ek­ra­no sta­ti­nį, apie už­sta­ty­mą prie Šiau­lių vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos, gal dar dėl ka­rių pa­lai­do­ji­mo vie­tos.

Jo nuo­mo­ne, bu­vo ga­li­ma skir­ti 10–20 tūks­tan­čių pro­jek­to pri­sta­ty­mui su vi­zua­li­za­ci­jo­mis, bet "rei­kė­jo su­tau­py­ti 2 mi­li­jo­nus", to­dėl li­ko tik "li­ku­čiai iš to, kas tu­rė­jo bū­ti".

Di­le­ma

Gal ki­lus klau­si­mams dėl sie­nos ir dėl pi­ni­gų jai "įveik­lin­ti", pa­si­gir­do bal­sų sie­ną nu­griau­ti?

"Ko aš tik ne­gir­dė­jau! Ir griau­ti, ir ap­žel­din­ti, ir pa­si­kvies­ti kaž­ko­kį la­bai bran­gų me­ni­nin­ką pa­da­ry­ti pie­ši­nį, kad vi­sas pa­sau­lis va­žiuo­tų čia sel­fių da­ry­tis... Aš pa­šiur­pęs nuo to­kio mąs­ty­mo, to­kio siau­ro su­pra­ti­mo. Ne­be­sup­ran­tu, kaip čia yra", – ste­bi­si ar­chi­tek­tas.

Jo nuo­mo­ne, me­ras, pa­reikš­da­mas, jog "ne­sup­ran­ta to sta­ti­nio", el­gia­si emo­cio­na­liai.

"Aš la­bai ger­biau Ar­tū­rą (Vi­soc­ką), kai pa­čio­je pro­jek­ta­vi­mo pra­džio­je jis pa­sa­kė: pa­si­ti­kiu pro­jek­tuo­to­jais, spe­cia­lis­tais, ne­si­ki­šiu į ši­tuos da­ly­kus. Aiš­ku, pu­siau­ke­lė­je mes bu­vo­me su­si­ti­kę, dis­ku­ta­vo­me, kaž­ką pro­tin­gai at­me­tė­me, kaž­ką ne vi­sai pro­tin­gai, kur jo nuo­mo­nė lai­mė­jo, nes jis už­sa­ko­vas. Jis da­ly­va­vo šia­me pro­ce­se ir apie ek­ra­no sta­ti­nį tik­rai yra iš ma­nęs gir­dė­jęs", – paaiš­ki­no V. Ru­do­kas. Jis svars­tė, gal me­ras bi­jo dėl sa­vo "re­pu­ta­ci­jos, nes ką jis da­ro, vis­kas tu­ri bū­ti idea­lu".

"Žmo­giš­kai aš jį su­pran­tu, bet pra­ktiš­kai jis el­gia­si ne­tei­sin­gai", – svars­tė ar­chi­tek­tas.

Ku­ria sce­ną veiks­mui

Su­lau­kęs klau­si­mų apie sie­ną, ar­chi­tek­tas ban­do jos funk­ci­ją paaiš­kin­ti ly­gin­da­mas su sce­na.

"Vi­si su­vo­kia­me, kas yra teat­re sce­na, ne­ke­lia­me jai kaž­ko­kių es­te­ti­nių rei­ka­la­vi­mų, su­vo­kia­me ją kaip inf­rast­ruk­tū­rą, pa­grin­dą, ant ku­rio sta­to­mas veiks­mas. Čia yra tas pa­ts – vie­ta, ku­rio­je tu­ri vyk­ti veiks­mas, – aiš­ki­no ar­chi­tek­tas. – Kol neį­vyks trys, ge­riau­siu at­ve­ju – pen­ki pa­do­rūs ren­gi­niai aikš­tė­je, tol žmo­gus iki ga­lo ir ne­sup­ras, kas čia yra."

V. Ru­do­kas ak­cen­ta­vo, kad jis ku­ria inf­rast­ruk­tū­rą bet ko­kiam veiks­mui aikš­tė­je: "Ma­no pa­siū­ly­mai – kur­ti tra­di­ci­jas, pa­da­ry­ti taip, kad su­si­ti­kę drau­gai ar drau­gės sa­ky­tų: ei­nam į aikš­tę, ten juk pa­sto­viai kaž­kas vyks­ta. Va, ta­da aikš­tė bus mū­sų, bus gy­vy­bė. Aš neat­ve­siu vi­sų į aikš­tę, aš ga­liu su­kur­ti prie­lai­das tą da­ry­ti."

Ar­chi­tek­to gal­vo­je per tuos ke­le­rius me­tus, kol pro­jek­tas bu­vo ku­ria­mas, "kar­po­mas" ir įgy­ven­di­na­mas, su­si­kau­pė ga­ly­bė idė­jų ir pa­siū­ly­mų, kas ga­lė­tų aikš­tė­je vyk­ti ir kaip to­ji "rau­dų sie­na" tap­tų ne de­jo­nių, o pra­mo­gų ob­jek­tu. Tik nie­kas jo apie tai ne­pak­lau­sia.

"Iš vie­nos sie­nos pu­sės ir iš ki­tos bus spal­vo­tas RGB ap­švie­ti­mas. Jis yra pro­gra­muo­ja­mas. Kel­si­me vė­lia­vą Va­sa­rio 16-ąją, ga­li­me sie­ną už­deg­ti tau­ti­ne vė­lia­va... Va­ka­re sie­na ga­li įgau­ti at­rak­ty­vu­mo per ap­švie­ti­mą, bet tą kaž­kas tu­rės da­ry­ti", – sa­kė V. Ru­do­kas.

Jo nuo­mo­ne, į aikš­tės gy­ve­ni­mą rei­kė­tų įtrauk­ti mies­to ga­le­ri­jas, mu­zie­jus, mo­kyk­las ir skir­ti, pa­vyz­džiui, po mė­ne­sį pa­nau­do­ti ek­ra­no sie­ną.

"Štai "Laip­tų" ga­le­ri­ja sa­ko: mes šį mė­ne­sį iš­ka­bin­si­me kal­vių sau­lu­tes. Fan­tas­ti­ka bū­tų! Rei­kia rek­la­muo­ti ren­gi­nį, pra­šau, iš­temp­kim pla­ka­tą ant sie­nos. Ga­li­me ten­tus nuo jos nu­temp­ti į aikš­tę, kad va­sa­rą bū­tų kur pa­lįs­ti. Čia yra tik­ra­sis gy­ve­ni­mas, tam ji su­kur­ta", – už­si­de­gęs pa­sa­ko­jo V. Ru­do­kas.

Jis dar kar­tą pri­mi­nė, kad sie­no­je bus laip­tai, ap­žval­gos aikš­te­lė. Li­pant į ket­vir­tą aukš­tą yra erd­vių, ku­rio­se ga­li­ma eks­po­nuo­ti aikš­tės ar mies­to is­to­ri­ją ant me­ta­lo ar be­to­ne su la­ze­riu iš­gra­vi­ra­vus se­nuo­sius že­mė­la­pius. Gi­dai ga­lė­tų pa­sa­ko­ti tu­ris­tams ir ro­dy­ti, kuo mies­tas gy­ve­no.

Jei­gu pirks pa­slau­gą – žlugs

Kad idė­jos tap­tų rea­ly­be, rei­kės skir­ti pa­pil­do­mai lė­šų. Ar jų Sa­vi­val­dy­bės skirs, ar pa­liks be­to­no sta­ti­nį kaip sto­vi? V. Ru­do­kui dėl Sa­vi­val­dy­bės spau­di­mo jau rei­kė­jo su­tau­py­ti du mi­li­jo­nus eu­rų re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­te, te­ko at­si­sa­ky­ti ele­men­tų, ku­riuos bū­tų ga­li­ma pa­da­ry­ti vė­liau.

V. Ru­do­kas ma­no, kad bū­tent Sa­vi­val­dy­bė tu­rė­tų im­tis at­sa­ko­my­bės dėl aikš­tės gy­vy­bin­gu­mo, o ne "nu­pirk­ti pa­slau­gą". "Ta­da vi­skas su­žlugs. Jie (pa­slau­gos tei­kė­jai) no­ri pi­ni­gų, o pi­ni­gų ne­duo­da tiek, kiek rei­kia", – sa­kė ar­chi­tek­tas. Jo nuo­mo­ne, Sa­vi­val­dy­bė tu­rė­tų vie­šai ska­tin­ti vi­sus reikš­tis ši­to­je aikš­tė­je.

Lapk­ri­čio 1 die­ną dar­bai Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je tu­rės bū­ti baig­ti.

"Ka­lė­das švę­si­me aikš­tė­je", – nea­be­jo­ja V. Ru­do­kas ir tu­ri ne vie­ną ga­li­mą sce­na­ri­jų šven­tei.

"Pa­vyz­džiui, eg­lu­tė aikš­tės cent­re, ap­lin­kui ga­li­ma iš­lie­ti le­dą, čiuož­ti su pa­čiū­žo­mis. Nuo eg­lu­tės ta­kas ve­da prie sie­nos, o ten – gal miš­kas, švie­sos." V. Ru­do­kas siū­lo pa­sta­ty­ti stip­rų pro­žek­to­rių ir švies­ti į sie­ną, kad vai­kai, atė­ję prie eg­lu­tės, sie­no­je pa­ma­ty­tų sa­vo še­šė­lį.

"Vai­kai ten stri­ki­nės, tė­ve­liai fo­tog­ra­fuos. Čia yra sel­fis, o ne me­no kū­ri­nys, prie ku­rio rei­kia va­žiuo­ti pa­si­žiū­rė­ti. Čia yra mū­sų gy­ve­ni­mas, o ne kaž­ko gar­bi­ni­mas. Aikš­tė tu­ri bū­ti mū­sų", – įsi­ti­ki­nęs ar­chi­tek­tas.