Naujausios
Dėl pinigų kultūrininkai vienijasi į klaną
Šiaulių kultūros programų pinigai skirstomi pagal seną, išbandytą ir garantuotą metodą: pats kuri projektus, pats ir pasiskiri sau pinigus. Šiaulių kultūrininkams,vadinamiesiems programų ekspertams, patinka toks žaidimas, todėl gindami savo kišenę ekspertai laikinai pamiršta nesutarimus, konkurencija, apkalbas, Juos veda bendras interesas.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Ultimatumas ir kiaušinienė
Metinėje kultūros darbuotojų sueigoje, vykusioje prieš keletą dienų, Šiaulių meras Genadijus Mikšys paskelbė ultimatumą: „Tie kultūrininkai, kurie dirba ekspertų grupėse, negali patys teikti paraiškų“. Dar meras pažadėjo, kad šis klausimas bus svarstomas miesto Taryboje ir toks sprendimas gali būti įteisintas.
Šiaulių filharmonijos salė, pilna kultūros darbuotojų, suūžė: „Kur gausit žmonių dirbti ekspertų grupėse!? Taip negalima! Pinigus turi skirstyti tie, kurie išmano kultūrą ir patys yra aktyvūs“.
Pakilo iš kėdės Šiaulių dailės galerijos direktoriaus pavaduotojas menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis: „Tie, kurie nekuria projektų, nieko bendro neturi su kultūra“.
Neiškentė ir Hubertas Smilgys, Lietuvos kultūros fondo pirmininkas, kultūros projektų pinigų dalybų pradininkas Šiauliuose: „Mieste gerų kultūros specialistų nėra tiek daug. Ekspertai gerai vykdo savo projektus. O jeigu nesugeba pateikti projektų — menki jie ir specialistai“.
Buvo ir kitokių nuomonių, tačiau jas išdrįsta pasakyti neoficialiai ir pusbalsiu, bijant užsitraukti kultūrininkų nemalonę.
Vienas kultūros projektų pinigus skirstančios ekspertų grupės narys garbus šiaulietis pusbalsiu reziumavo: „Nebūtina būti višta ir dėti kiaušinius, kad sužinotum kiaušinienės skonį“.
Kita kultūrininkė greitai surimavo: „Sam igraju, sam poju, sam biliety prodaju“ (rus. — “Pats dainuoju, pats groju, pats ir bilietus parduodu“.)
Meras išgirdęs tik viešąją suinteresuotų kultūrininkų nuomonę sugūžčiojo pečiais ir suskubo ištaisyti nepopuliarų pasiūlymą: „Aš tik norėjau sužinoti jūsų nuomonę, bet matau, kad jums taip gerai“.
Milijonas — į gabalus
2007 metams Kultūros plėtros programoms buvo skirta milijonas 56 tūkstančiai litų. Daugiau nei milijoną litų į didžiuosius blokus suraikė Kultūros skyrius ir jo vadovė Patricija Bielskienė.
Menininkų ir kultūros įstaigų darbuotojų projektams skirta 245 tūkstančiai litų. Tarptautiniams festivaliams ir konkursams, kuriuos pagal projektus taip pat organizuoja menininkų vadovaujamos organizacijos, — 269 tūkstančiai litų. Likusieji pinigai paskirti valstybinių ir miesto švenčių organizavimui, kultūrinio gyvenimo reprezentavimui, premijoms, jaunųjų menininkų kūrybos skatinimui.
Didžiųjų blokų pinigus pavesta išdalyti aštuonioms ekspertų grupėms: profesionaliosios muzikos ir teatro, mėgėjų kūrybos, vizualinio meno, kultūros paveldo, literatūros, jaunimo ir vaikų kūrybinė saviraiškos, etninės kultūros bei švenčių ir pramogų.
Grupėse dirba 40 ekspertų, dauguma kurių, patys teikia projektus ir patys pasiskiria sau finansavimą.
Pinigai sau
Nors per kultūros darbuotojų sueigą kultūrininkai ekspertai bandė tikinti, kad patys nusišalina nuo savo projektų svarstymo, tačiau 2007 metų kultūros programų finansavimo faktai ir rezultatai rodo ką kitą. Išrinkome lyderius.
Virginijus Kinčinaitis, Šiaulių dailės galerijos direktoriaus pavaduotojas, Vizualinių menų grupės ekspertas: gautas finansavimas 11 su Šiaulių dailės galerija susijusių renginių. Bendra suma — 40 tūkstančių litų.
Remigijus Ruokis, viešosios įstaigos „Remigijaus akcija“ vadovas, Švenčių ir pramogų grupės ekspertas: 9 finansuoti projektai, bendra suma — 57 tūkstančiai litų. 15 tūkstančių iš jų skirta Jaunimo centro reikalams, o R. Ruokis — Šiaulių jaunimo centro administratorius.
Pinigų skirstytojos, Švenčių ir pramogų grupės ekspertės, Šiaulių kultūros cento „Laiptų galerija“ (buvę mokytojų namai) direktorės Janinos Ališauskienės nuopelnas savo vadovaujamai įstaigai: 6 finansuojami projektai už 24,4 tūkstančio litų.
Bendra trijų „lyderių“ paimta suma — 121,4 tūkstančio litų — beveik devintadalis visos kultūros programoms skirtos sumos.
Pavyzdžiui, miesto Kultūros centras, kuriame veikia 18 meno kolektyvų, o juose šoka, dainuoja ir groja 746 dalyviai iš kultūros programų fondo pagal projektus gavo 255,71 tūkstančio litų. 40 tūkstančių iš šios sumos — Šiaulių „Aušros“ muziejaus organizuojamo Tarptautinio Ch. Frenkelio vilos vasaros festivalio finansavimas. Vadinasi, vos trys lyderiai ekspertai pasiėmė pusę tiek, kiek 746 kultūrininkai.
Dar 236,2 tūkstančio litų skirta valstybinių ir miesto švenčių organizavimui. Tačiau ši sritis yra neišvengiama miesto kultūros dalis ir jų organizavimas „nuleistas“ būtent Kultūros centrui.
Seni žaidimai
Kultūros programų rėmimas Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriuje vyksta maždaug dešimtmetį, dar tada, kai Kultūros skyriui vadovavo Hubertas Smilgys.
Atskiri menininkai, kultūros įstaigos teikia programas ir prašo finansavimo. Paprastai po tokių dalybų kildavo nepasitenkinimų audros.
Dar H. Smilgio laikais pradėtos sudarinėti ekspertų grupės skirstančios pinigus. Patys kultūrininkai netruko pastebėti, kad daugiausiai pinigų iš kultūros programų rėmimo fondo nubyrėdavo būtent patiems skirstytojams ir jų geriausiems draugams.
Tais senais H. Smilgio valdymo laikais buvo sukurta garantuota pinigų dalybų mašina. Pinigai nelabai pasiekdavo tuos, kurie nebuvo tos draugų mašinos dalis. Pastebėta, kad liūto dalis tuomet ėmė plaukti į leidyklos „Saulės delta“, kurios oficialus ir neoficialus vadovas buvo būtent H. Smilgys, sąskaitą. Elementaru: būdavo remiamos tos knygos, kurių autoriai sutikdavo leisti jas H. Smilgio leidykloje.
Pamažu dėl kultūros programų pinigų skirstymo metodų brendo „dainuojanti revoliucija“. H. Smilgys miesto vadovų buvo išvadintas “sena morka“ ir buvo “išrautas“ iš grynaisiais derančios pinigų skirstymo lysvės.
Naujieji draugai
Į Kultūros skyriaus vedėjo postą Patricijai Bielskienei atsirado ir naujieji draugai.
Lėšų buvo skiriama draugų renginiams, kurių metu jie iš tiesų švęsdavo savo gimtadienius. Smarkiai atsigavo ir Šiaulių dailės galerija, kuriai nebebuvo problemų gauti projektų finansavimą, nes su vienu iš galerijos vadovų P. Bielskienė palaikė itin draugiškus santykius.
Po to, kai kritikos strėlės ėmė smigti į vedėjos P. Bielskienės mundurą, imtasi iš naujo perdėlioti skirstytojus į ekspertų grupes.
Tačiau įtakingiausieji draugai išliko ir naujosiose ekspertų grupėse.
Panevėžyje kitokia tvarka
Negi nėra būdo, kaip išvengti interesų konflikto?
Panevėžio kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė nenustebo Šiaulių pinigų skirstymo sistema. „Tai visos Lietuvos problema, kaip teisingiau paskirstyti kultūros programoms skirtus pinigus“, — teigė panevėžietė.
Panevėžys yra atskyręs individualių menininkų ir kultūros organizacijų finansavimą. Pinigus jiems skirsto atskiros komisijos. Komisijas sudaro politinių frakcijų atstovai, deleguoti žmonės nuo kūrybinių sąjungų bei kultūros skyriaus atstovas. Komisiją sudaro iki dešimt žmonių ir nė vienas iš jų pats neteikia projekto, kuriam galėtų pasiskirti pinigų.
„Panevėžys panaikino komisiją, kurioje buvo suinteresuotų gauti pinigus žmonių. Neslėpsiu: sunku surasti komisijai žmonių, kurie sutiktų bent jau tuo metu, kai dirba komisijoje, neteikti savo projektų. Ieškojome būdų ir radome. Dabar nebeįsivaizduoju, kaip galima patiems teikti projektus, ir patiems skirti pinigus jų finansavimui. Panevėžys, ačiū Dievui, tokio interesų konflikto išvengė“, — sakė Panevėžio kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė.
Kitąmet — dar milijonas
2008 metų Šiaulių kultūros plėtros programoms įgyvendinti iš miesto biudžeto jau paskirtas milijonas 99,2 tūkstančio litų.
Iki lapkričio 15 dienos pateikti 177 paraiškos kultūros programoms finansuoti.
Daugiau nei milijoną litų vėl raikys tie patys ekspertai, kaip ir iki šiol.
IŠNAŠA: „Nebūtina būti višta ir dėti kiaušinius, kad sužinotum kiaušinienės skonį“.
EKSPERTAS I: Remigijus Ruokis savo kultūros renginiams pasiskyrė 57 tūkstančius litų.
EKSPERTAS II: Virginijus Kinčinaitis savo įstaigai pasiskyrė 40 tūkstančių litų.
EKSPERTAS III: Janina Ališauskienė savo įstaigai gavo 24,4 tūkstančio litų.
Redakcijos archyvo nuotr.
TRUMPAS INTERVIU
Pinigai sau — skaidriausia
Šiaulių miesto Kultūros skyriaus vedėjos Patricijos BIELSKIENĖS paklausėme:
— Ar normalu, kad kultūros ekspertai patys sau skiria pinigus?
— Mano giliu įsitikinimu, šita sistema yra pati skaidriausia. Jeigu profesionaliąją muziką pradės vertinti saviveiklininkas, nemanau, kad toks jų vertinimas būtų objektyvesnis.
— Gal ketinama keisti ekspertus?
— Nemanau, kad Šiauliuose atsiras žmonių, kurie nebūdami tos srities specialistai, taip plačiai mato.
DALYBOS: Patricija Bilekienė, Šiaulių miesto kultūros skyriaus vedėja įsitikinusi, kad visada bus žmonių, kurių projektai nefinansuojami.
KIŠENĖ: Šiaulių „Laiptų galerijos“ direktorė Janina Ališauskienė — kultūros pinigų dalytoja ir gavėja — semia juos iš Savivaldybės kišenės.
PRADININKAS: Buvęs Šiaulių miesto Kultūros skyriaus vedėjas Hubertas Smilgys — interesais apipintų kultūros pinigų dalybų pradininkas.
Redakcijos archyvo nuotr.
