„Dekoratyviniai piktžolynai“ atnaujintame Aušros take

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Už šimtus tūkstančių kuriamą grožį sugadina apsileidimas.
„Ateikite ir pažiūrėkite, kokį piktžolių šabakštyną įveisė rekonstravę Aušros taką. Ar tai tokie europiniai standartai?“ – kvietė žurnalistus gyventojai, nebeapsikentę šalia namų suklestėjusio „balandų rojaus“. Neseniai rekonstruotą Aušros taką, pro Katedrą vedantį į Auksinio berniuko aikštę bei Talkšos pakrantę šiandien puošia pusmetrinės piktžolės. Ar miesto centre šalia Savivaldybės rūmų užveistas piktžolynas valdžiai nebado akių?

Kam gėda  apleisto Aušros tako?

Įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamus viešųjų erdvių tvarkymo projektus negailestingai rėžiami medžiai. Jų gynėjams Savivaldybės vadovai meta skaičius, kiek daug medelių ir dekoratyvinių krūmų bus į jų vietą atsodinta.

Kaip tai veikia, akivaizdu lipant laiptais vienoje dažniausiai turistų ir miesto svečių lankomų vietų Aušros take. Jis atnaujintas, įgyvendinant URBAN programos projektą „Prisikėlimo aikštės, jos jungčių ir prieigų rekonstrukcija“. Patys laiptai nekeisti, tačiau suklotos naujos trinkelės likusiose tako vietose, laiptuose padaryti „gyvatukai“, kuriais patogu būtų nusileisti dviračiais.

Atrodytų viskas puiku. Tačiau tako šonuose suvešėjo pusmetrinės piktžolės. Jos prasideda jau Antrojo pasaulinio karo karių palaidojimo vietoje.

Tarp „gyvatuko“ turėklų prasklaidžius balandas ir svėres galima rasti dekoratyvinių augalų krūmelių, kuriuos piktžolės jau senokai nustelbė. Piktžolių nesulaiko net ir vietomis pabertas mulčas.

„Juk visa tai miesto valdžiai po langais. Kaip jiems ne gėda? Juk čia miesto centras – praeina miesto svečiai, užsieniečiai, fotografuoja tuos šabakštynus“, – stebėjosi šiaulietė Elena J.

Ant suoliuko sėdinčios moterys stebėjosi, kodėl nebuvo galima tiesiog žolytę pasėti, tvarkingai nupjauti – ir estetikos būtų daugiau. Jos šmaikštavo: „Gal dabar tokie europietiški standartai?“.

Šalia tako gyvenančios šiaulietės pasakoja, kad ir sodino šiuos krūmelius ne rankomis, o kojomis. Esą išgręžė duobę, išėmė iš vazonėlio augalą ir su koja pastūmė į tą duobutę. Niekas jų net nepaliejo. Per porą mėnesių matė vieną kartą laistant, tačiau kadangi takas yra nuokalnė, tai visas vanduo ir nutekėjo į apačią.

„Ant kampo buvo medelis pasodintas, jis nudžiuvo, ištraukė jį“, – pasakojo moteris.

Šalia Katedros vyriškis vejapjove pjovė žolę, tačiau pagal takelį prasidėjo „dekoratyvinis darželis“ ir jis toliau liko su visomis piktžolėmis. Tarp jų netgi pavyko įžiūrėti suvargusių kadagių šakelių.

Bekalbant su šiaulietėmis, priėjo miesto Tarybos narys Zakiras Medžidovas.

„Taip, man gėda. Aš kas trečią dieną siunčiu pranešimus apie nesutvarkytas miesto vietas Miesto koordinavimo skyriui. Čia, man atrodo, kad dar yra statybvietė, bet, aišku, tai nėra pasiteisinimas. Jūs paklauskite Administracijos direktoriaus“, – siūlė politikas.

Šiaulietės prisiminė, kaip už pasisėdėjimą Aušros take ant suoliuko be kaukių meras Artūras Visockas ir Administracijos direktorius Antanas Bartulis gavo baudas. Jos siūlė vadovams prisėsti ir vėl ant to paties suoliuko – ir kaukių nebereikia, ir piktžolių puošmenas pamatys.

Želdinius saugo balandų šešėliu

Miesto koordinavimo skyriaus vedėja Rigita Tijūnaitienė patvirtino, kad gauna pranešimų iš gyventojų apie piktžolėmis apaugusią Aušros tako teritoriją. Atsakymas vienas: šį taką rekonstravo UAB „Šiaulių plentas“. Rangovas dar neperdavė šio objekto Savivaldybei, todėl tebėra atsakingas už augalų priežiūrą. Esą Savivaldybė anksčiau yra įspėjusi rangovą želdinius sutvarkyti.

Administracijos direktorių Antaną Bartulį pavyko pakviesti pasivaikščioti Aušros taku. Jis taip pat aiškino, kad šiomis dienomis rengiami paskutiniai dokumentai ir „Šiaulių plentas“ perduos rekonstruotą Aušros taką Savivaldybei. Tada jo tvarka jau rūpinsis Savivaldybės administracija. Didelio objekto perdavimas, kadastrinių matavimų atlikimas užtrunka kartais iki 6 savaičių.

A. Bartulis sakė suprantąs, kad Aušros takas estetiškai gal ir atrodo apleistas. Visi nori, kad estetika nuo pirmos dienos būtų palaikoma. Tačiau šįmet pasėtą žolę nupjauti Savivaldybė nereikalauja, nes ji turi įsišaknyti.

„Tas pats krūmelis, jei jis yra pasodintas, taip, čia estetikos nepriduoda. Bet tas šešėlis jį saugo. Gal ne su balanda tą šešėlį reikia daryti, leisiu sau paironizuoti, bet reikia būti pakantesniems“, – ramino A. Bartulis.

Jis rado netgi paravėtų vietų, o piktžolių šabakštyne jam pavyko įžiūrėti pasėtą šviežią žolytę. Esą taip – apleidę piktžolėmis – ją saugo. Jeigu viską nupjausi, kais saulėkaitoje, reikia leisti sustiprėti.

„Nėra taip baisiai. Kur didesnis šešėlis, jau galima nupjauti. Rugpjūčio pabaiga, kaitinimas nebevyksta. Ačiū žmonėms, kad rūpinasi miesto estetika. Taip, rangovas gal kažkur nepadarė, kažkur padarė“, – sakė Administracijos vadovas.

Tačiau gyventojos su tuo nesutinka – už miesto pinigus susodinti želdiniai geibsta, o vaizdas baisus.