Naujausios
Šiaulių miesto tarybos narys Zakiras Medžidovas buvo parengęs Tarybos sprendimo projektą iškelti Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikus, esančius Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros prieigose, į Savivaldybei priklausančias kapines. Meras Artūras Visockas šio klausimo į Tarybos darbotvarkę neįtraukė, tačiau rezonansas viešoje erdvėje privertė valdžią pasukti galvą. Rasta klausimo „nusodinimo“ išeitis – apklausa.
2023 metų lapkričio 6 dieną Savivaldybė paskelbė lygiai tris mėnesius trukusią apklausą dėl Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų, esančių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros prieigose, perkėlimo į Savivaldybei priklausančias kapines. Tuomet meras A. Visockas spaudos konferencijoje pabrėžė, kad pagal teisės aktus, jei apklausoje dalyvaus 10 ir daugiau procentų balsavimo teisę turinčių gyventojų, jos rezultatai taps privalomi miesto Tarybai ir ji turės priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Šie procentai apimtų per 8,2 tūkstančio šiauliečių.
Suskaičiavus apklausos rezultatus paaiškėjo, kad apklausoje savo nuomonę pareiškė 1 538 šiauliečiai. Net 81,79 procento iš jų norėtų perkelti karių palaikus į tikras miesto kapines.
Tačiau panašu, kad nei 1,5 tūkstančio ir net 8,2 tūkstančio gyventojų valia nebūtų nieko nulėmusi.
Savivaldybė skelbia: „Akivaizdu, kad noras yra, deja, galimybių – kol kas ne. Kultūros ministerija Šiaulių miesto savivaldybei pateikė atsakymą, patvirtinantį, kad dabartinis teisinis reglamentavimas kategoriškai draudžia iškelti karių kapus ar kapines, registruotas Kultūros vertybių registre, be to, valstybė tam tikslui negali skirti valstybės biudžeto finansavimo.“
Kadangi karių palaidojimo vietų iškėlimą aktyviai rėmė Seimo narys Domas Griškevičius, Savivaldybė šį kamuolį permetė jam. Seimo laikinosios Šiaulių krašto bičiulių grupės pirmininko, Seimo nario D. Griškevičiaus Savivaldybė paprašė pagalbos sprendžiant šį klausimą ir kaip įmanoma greičiau. Seimo nariui perduoti įstatymų pakeitimo projektai, kuriuos priėmus turėtų prasidėti grandininė poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių karių palaikų perkėlimą, pakeitimo reakcija.
Įstatymų pakeitimo projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijos Papildomo protokolo dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos I protokolas nustato, kad asmenų, nesančių šalies, kurioje jie mirė dėl karo veiksmų, piliečiais, palaikai gali būti ekshumuojami tik esant ypatingai visuomeninei būtinybei.
Reikalingumas pašalinti objektus, įrengtus propaguoti totalitarinį, autoritarinį režimą ir jų ideologijas, gali atitikti ypatingos visuomeninės būtinybės kriterijų, tačiau toks ypatingos visuomeninės būtinybės apibrėžimas nėra įtvirtintas įstatyme. Taip pat nėra nustatyta, kad visuomeninis objektas – kapinės, gali būti totalitarinį, autoritarinį režimą ir jų ideologijas propaguojantis objektas.
Priėmus įstatymų pakeitimus būtų galima vertinti ir kapines, kaip totalitarinio režimo ir jo ideologiją propaguojantį objektą. O pripažinus tokiomis, būtų galima jas panaikinti, nepaisant to, kad kapinės įtrauktos į Kultūros vertybių registrą. Perkėlus karių palaikus, turinčius kultūros paveldo objekto reikšmingumą, į kitą vietą, karių kapai neprarastų kultūrinės vertės bei visuomeninės reikšmės ir išliktų Kultūros vertybių registre, pasikeistų tik kultūros vertybės vieta.
Viešoje erdvėje Šiaulių meras buvo kaltinamas nenoru spręsti karių palaikų iškėlimo klausimą. Anksčiau minėtoje spaudos konferencijoje paklausus, kokia yra mero asmeninė nuomonė dėl Sovietų Sąjungos karių palaikų iškėlimo, A. Visockas dėstė: „Už Lietuvą ir jos laisvę dabar kraujas liejamas Ukrainoje. Dabar reikėtų fokusuotis būtent šioje srityje. Nei paminklas Laisvei, nei kapinių (palaidojimo vietų – aut. past.) iškėlimas nėra prioriteto klausimai šių dienų darbotvarkėje. Tačiau jie galės tapti po kurio laiko, kai bus nustatyta bendra Lietuvos pozicija šiais klausimais. Mano pozicija sutaps su bendra Lietuvos pozicija.“
