Naujausios
Nuo galimų pažeidimų ginasi teisme
Daugiabučio namo J. Basanavičiaus gatvėje 50 projektas parengtas ir statybos leidimas išduotas dar 2011 metais. Panašiai tuo pačiu metu šiauliečių šeima nusipirko šalia esantį namą, tačiau apie būsimą daugiabučio statybą šalia nieko nežinojo.
Jau vėliau paaiškėjo, kad dar Šiaulių miesto savivaldybėje patvirtintame detaliajame plane yra ne visų aplinkinių gyventojų parašai. Greta esančios K. S. šeimai priklausančios namų valdos savininkų parašo nėra. Tiesa, yra visiškai neaiškus buvusios namo savininkės parašas, nors ji tuo metu namą jau pardavinėjo.
Šeima ramiai gyveno dešimtmetį, kai 2022 metais greta jų sklypo prasidėjo statybos darbai. K. S. pasakojo, kad pradėjus lieti pamatus ėmė aiškėti, jog namas statomas visai šalia jų tvoros, galimai neišlaikius reikalaujamų atstumų. Žmonės kreipėsi į įvairias instancijas, tačiau, kaip patys sako, niekas su jais nesikalbėjo. Kadangi teisės kalba pakankamai sudėtinga, teko samdytis advokatą, tuomet bent pradėjo gauti atsakymus iš institucijų. Moteris tikina, kad privačiam asmeniui aiškintis su įmone, kuri turi daug ryšių ir galimybių, yra sudėtinga.
K. S. tikina, kad daugiabučio namo sklypo detaliajame plane numatyta, jog 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos galima statyti iki 8,5 metro aukščio statinius. Tuo tarpu jie išsimatavo, kad realiai šis atstumas siekia 2,54–2,89 metro. Be to, jų apskaičiavimais pastatas yra aukštesnis nei 8,5 metro. Už kiekvieną papildomą metrą atstumas iki sklypo ribos turi būti didinamas pusmetriu. Priešingu atveju reikia gauti gyventojų sutikimą. Tokio sutikimo K. S. nėra davusi.
Ginčą įveikti derybų keliu abiem pusėms nepavyko. K. S. sakė sulaukusi grasinimų, kad įmonė nusipirks greta esantį J. Basanavičiaus g. 48 sklypą bei pastatys šalia jos namų dar ir kotedžus, taip dar labiau užspausdami jų namą.
Norėdama išlaikyti nors kiek šviesos ir erdvės, K. S. šeima buvo priversta nusipirkti iš kaimynų minėtą sklypą, nors jis jiems ir nebuvo reikalingas. Sklype stovi seni mediniai statiniai. Anot K. S., šio sklypo buvę šeimininkai taip pat nėra davę sutikimo statyti daugiabutį mažesniu nei teisės aktai leidžia atstumu nuo sklypo ribos ir nepasirašę ant detaliojo plano.
K. S. teigia su vyru kreipėsi į namo statytoją dėl neišlaikytų atstumų ir negautų gyventojų sutikimų, tačiau šis nereagavo. Šeima kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti daugiabučio namo statybą neteisėta ir įpareigoti statytoją pastatą nugriauti arba rekonstruoti taip, kad būtų išlaikyti detaliajame plane ir teisės aktuose numatyti atstumai.
Ieškinyje teismui nurodyta ir daugiau galimų pažeidimų, pradedant besidubliuojančiu ir kitam statytojui išduotu statybos leidimu. Trečiąja šalimi teisme dalyvaus ir Šiaulių miesto savivaldybė.
Statytojas taip pat kreipėsi į teismą
UAB „Eirta“ savo ruožtu kreipėsi į teismą, kad iš K. S. ir jos vyro būtų pareikalauta į depozitinę teismo sąskaitą pervesti 109 tūkstančius eurų, tačiau teismas šį jų reikalavimą atmetė. Įmonės atstovai aiškino, kad ši suma užtikrintų, jog būtų padengti galintys atsirasti įmonės nuostoliai, nes neva dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių Registrų centre atsirado įrašas apie civilinės bylos iškėlimą, todėl įmonė negali registruoti atnaujintų statinio kadastrinių duomenų ir realizuoti turto.
Butų pirkėjai inicijuoja preliminarių sutarčių nutraukimą, o įmonė turi mokėti netesybas. 109 tūkstančiai eurų – tiek įmonei gali reikėti netesyboms sumokėti. Jei gyventojai teismą pralaimėtų, įmonė iš jų deponuotų pinigų padengtų savo nuostolius, tačiau tai labiau panašėjo į galimą spaudimą teisme savo teises nusprendusiems ginti gretimo namo gyventojams.
Teismas UAB „Eirta“ prašymo nepriėmė, konstatuodamas, kad informuoti apie iškeltą bylą Registrų centrą yra teismo pareiga ir tai nesusiję su laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
Įmonė taip pat bylinėjasi teismuose su Registrų centru dėl namo užregistravimo ypatingų pastatų kategorijoje ir siekia, kad jis būtų užregistruotas kaip neypatingas statinys, kuriam keliami paprastesni reikalavimai.
Tyrimą atlieka ir Valstybinė statybos inspekcija
Valstybinės statybų inspekcijos (VSI) atstovės – Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento I statybos priežiūros skyriaus patarėja Viktorija Kontautienė ir 3-iojo statybos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Vaiva Astrauskienė – apsilankė daugiabučio statybvietėje.
Čia buvo pakviesti ir abiejų konfliktuojančių pusių atstovai. VSI atstovės atliko matavimus. Nors jų veiksmus fiksavo antstolio padėjėjas, ant namo stogo UAB „Eirta“ atstovas leido kartu užlipti tik pareigūnei.
Kol dirbo VSI atstovės, tarp statytojų atstovų (vienas jų prisistatė Dariumi, kitas pareiškė neturįs noro prisistatyti) ir kaimyninio namo savininkų vis kibirkščiavo žiežirbos.
Darius pareiškė, kad įmonė stato turėdama visus suderinimus, o jei miesto Savivaldybė kažką negerai suderino, tai galės daugiabutį nusipirkti ir ten įrengti socialinius būstus.
Įmonės atstovas sakė, kad namas statomas pagal 2011 metų projektą, kuris nebuvo koreguotas. Kaimynai tikina, kad statinys neatitinka projekto – galimai jo per didelis užstatymo intensyvumas ar net aukštingumas. Nors dalis namo yra trijų, kita dalis – keturių aukštų, po jais stovi cokolinis aukštas, kuriame įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Galimai supratę, kad viršijo aukštingumą, statytojai cokolinio aukšto dalį užvertė žemės pylimu, užpildami žemėmis net dalį rūsio langų.
VSI atstovės, atlikusios matavimus, jokių paaiškinimų neteikė, tik informavo, kad, gavus visus reikalingus dokumentus, per 20 dienų bus atliktas tyrimas ir pateiktos išvados.
Šeimos namas nuvertėjo
K. S. tikisi, kad šioje situacijoje teisybę atkurs teismas. Ji girdėjo įmonės atstovų priekaištus, kad jie esą tokiu būdu nori pasipelnyti iš statytojų.
„Apie kokį pasipelnymą galima kalbėti? Dėl daugiabučio įžūlios kaimynystės mūsų namas ir taip nuvertėjo. O ir kas jį pirktų dabar, kai išėję į balkoną būsimi daugiabučio namo gyventojai galės jaustis beveik kaip mūsų kieme. Bandydami išsaugoti nors kiek erdvės ir privatumo, buvome priversti nusipirkti mums nereikalingą kaimyninį sklypą. O kur dar teisinės išlaidos? „ – apie „pasipelnymą“ ironizavo ramybę dėl prie sklypo tvoros išdygusio daugiabučio praradusi K. S., pridūrusi, kad niekada iš statytojų neprašiusi jokios pinigų sumos, nors pasiūlymą iš jų buvo gavusi.
Ji pasakojo, kad jau statybų metu patyrė įvairių nepatogumų. Pavyzdžiui, iš balkono į jų kiemą nukrito betoną maišantis įrankis, betonu nutaškė namo sieną. Darbininkai įlipo per tvorą, pasiėmė įrankį ir dingo. Nei atsiprašė, nei nuvalė namo sieną. Tik pranešus apie nesaugiai darbus vykdančius statybininkus Darbo inspekcijai, statytojai ant balkonų nusileido tinklus.
Į konkrečius klausimus neatsakė, bet savo poziciją pateikė
Norėdami pateikti ir UAB „Eirta“ poziciją dėl kilusio konflikto su jų statomo daugiabučio dabar jau dviejų kaimyninių sklypų savininkais, nusiuntėme jiems klausimus. Paskambinęs įmonės vadovas Tomas Balčiūnas žadėjo į klausimus atsakyti.
Šią savaitę gavome „Eirtos“ laišką, kuriame atsakymų į konkrečius klausimus apie kaimyninių sklypų savininkų sutikimus, galimai pažeistus atstumus iki sklypo ribos, namo projektą, kuris esą nerodomas kaimyninių sklypų savininkams, žemėmis užpiltą cokolinį aukštą ir panašiai nesulaukėme, tačiau įmonė išdėstė savo poziciją.
„UAB „Eirta“ turi didesnę nei 18 metų patirtį statybos versle. Taip pat, didžioji dalis UAB „Eirta“ (veiklos – aut. past.) susijusi su viešųjų projektų vykdymu. UAB „Eirta“ patirtis leidžia užtikrinti tinkamą, kokybišką ir patikimą statybos procesą.
2021 m. gruodžio mėnesį UAB „Eirta“ įsigijo žemės sklypą J. Basanavičiaus g. 50, Šiauliai, su jau išduotu statybą leidžiančiu dokumentu ir parengtu daugiabučio namo projektu. Visi statybos darbai yra vykdomi laikantis visų teisės aktuose numatytų reikalavimų ir (ar) projekto sprendinių. Statybos leidimas yra išduotas teisėtai, jo galiojimas nėra nei sustabdytas, nei panaikintas. Per visą dešimtmetį nei vieni kaimynai nereiškė jokių pretenzijų dėl šio objekto, nebuvo jokių nusiskundimų ar ginčų“, – rašoma įmonės atsiųstame laiške.
Statytojai teigia nesuvokiantys, kodėl kaimyninių sklypų savininkai 10 metų tylėjo ir tik sulaukę, kol daugiabutis bus baigtas, pradėjo reikšti „nepagrįstas pretenzijas ir didelius piniginius reikalavimus“, nors patys patvirtino, kad sklypą įsigijo tik 2021 metais, o statybas pradėjo 2022 metais.
Taip pat teiravomės statytojų, ar šį konfliktą su kaimynais „nepaveldės“ ir būsimi daugiabučio namo gyventojai? Kaip ilgai trunkantys teisminiai procesai gali turėti įtakos daugiabučio projekto įgyvendinimo baigčiai?
UAB “Eirta” laiške teigė: „Be jokių abejonių tikime teisingumu ir sėkmingu bylos rezultatu. Patvirtiname, kad nei byla, nei kiti nepagrįsti asmenų veiksmai nesutrukdys užbaigti gyvenamojo namo statybos ir 30 šeimų suteikti naujus namus.“
Butai šiame name jau pardavinėjami. Trijų kambarių buto su dalimi apdailos vieno kvadratinio metro kaina – beveik 1 800 eurų.
