Naujausios
Darbus tęs be revoliucijos
Naujasis Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės (AB) vadas pulkininkas leitenantas Vidmantas Raklevičius į Šiaulius atvyko po tarnybos Briuselyje. Beveik mėnesį AB vadovaujantis karininkas kalba ne apie revoliuciją, o darbų tęstinumą.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Pasikeitimai akivaizdūs
– Nuo 2009 metų dirbote Briuselyje Lietuvos karinio atstovo prie NATO ir ES pavaduotoju oro gynybai. Kokią pamatėte Lietuvą iš šono? Ir kaip atrodo Šiauliai po Briuselio?
– Lietuva atrodo tikrai įdomiai. Labiausiai krito į akis, kad kasdieniniame gyvenime daug dėmesio skiriama sensacijų paieškai, paskęstama smukių problemų jūroje, pamirštama apie gerus darbus.
Žmonės į vykstančius procesus žiūri su baime, nežinia. Ji Lietuvos visuomenę daro pilką, liūdną, nesuprantančią, kas vyksta ir ko tikėtis ateityje.
Dar neturėjau galimybės gerai susipažinti su per tuos metus pasikeitusiais Šiauliais. Veiklos turiu tikrai daug, todėl pastaruoju metu darbo kabinete būnu iki 20–21 valandos. Į butą, kurį nuomojuosi, grįžtu tik pernakvoti. Kadangi šeima gyvena Kaune, savaitgaliais važiuoju namo.
– Aviacijos bazėje esate tarnavęs Oro operacijų grupės vadu ir štabo viršininku. Kokius AB pokyčius matote?
– Šiauliuose tarnavau iki 2004 metų birželio. 2004 metų ir šiandieninė AB infrastruktūra skiriasi kaip diena ir naktis. Progresas didelis, bet dar yra, ką tobulinti. Viskas remiasi į finansinius išteklius, o jų, kaip žinome, trūksta visiems.
Negaliu tik atėjęs daryti revoliucijos. Mano pagrindinis tikslas – užtikrinti AB veiklos tęstinumą, o tik vėliau daryti tam tikrus pakeitimus.
Bazės infrastruktūrą reikia vystyti, kad oro policijos misija Baltijos regione būtų patraukli partneriams, kad jie norėtų čia atvykti.
Iš Šiaulių – į Estiją?
– Estija teigia sieksianti rotacijos, kad oro policijos misija būtų dislokuota šios šalies Amari aerodrome. Kaip toks pasikeitimas atsilieptų Šiauliams?
– Jei NATO oro policijos misiją vykdančios pajėgos pasitrauktų iš Šiaulių, vis tiek privalėtume užtikrinti nepertraukiamą aerodromo veiklą, kuri yra reikalinga ir nacionalinėms užduotims vykdyti. Sumažėtų vizitų, kai kurių tarnybų veiklos krūvis, bet Šiaulių aerodromas išliktų atsarginiu aerodromu oro policijos misiją vykdantiems naikintuvams.
Šiaulių vystymasis, plėtra yra susiję ir su pajamomis, kurias miestas gauna iš atvykstančiųjų NATO oro policijos misiją vykdyti pajėgų. Kariai naudojasi viešbučiais, transportu, maitinimo įstaigomis – čia leidžia pinigus.
Šiuo metu trys Baltijos šalys dalijasi priimančios šalies paramos išlaidas į tris lygias dalis. Rotacijos atveju mūsų šalies nacionalinės išlaidos padidėtų, nes turėtume užtikrinti ne tik Šiaulių aerodromo veiklos tęstinumą, bet ir prisidėti prie Estijos Amari aerodromo veiksnumo ir paslaugų teikimo užtikrinimo.
Estai rotacinio principo siekia nuo 2015 metų. Jie išleido tikrai nemažus nacionalinius resursus Amari oro bazės infrastruktūros vystymui, o šiandien joje skraido daugiausia tik paukščiai.
Jei estai parodys, kad jų bazė ir infrastruktūra lenkia mūsų ne tik kokybe, bet ir skrydžių sauga, partneriams bus rimtas argumentas pasakyti: „Mes keliamės ten“.
– Kokios numatytos artimiausios investicijos į AB?
– Dar šiais metais planuojama pradėti III zonoje esančių keturių senų angarų ir administracinio pastato rekonstrukciją. Šiuos objektus naudoja NATO oro policijos misiją vykdančios pajėgos.
Liepą gautas Šiaurės Atlanto Tarybos pritarimas įgyvendinti 2010 metais atidėtą degalų saugyklos statybos projektą. Šių projektų įgyvendinimui planuojama išleisti apie 30 milijonų litų.
Trys orlaiviai, dvi įgulos
– Iš kariuomenės buvo atleisti neblaivūs gegužės mėnesį Afganistane aptikti patyrę orlaivio C-27J „Spartan“ lakūnas, inžinierius ir borto operatorius. Kiek šiuo metu yra „Spartan“ įgulų?
– Praradome tikrai aukštą lakūno-instruktoriaus kvalifikaciją bei didelę skraidymo patirtį turintį karininką. Prarasti kvalifikuotą personalą skausminga, nes į jį buvo investuoti nemaži pinigai ir dedamos viltys. Ypač skausminga netektis transporto lėktuvų eskadrilei, nes atleistas jos vadas.
Nesiimu vertinti, ar atleidimas iš darbo buvo per griežtas sprendimas, nes neturiu visos informacijos. Kita vertus, tai pamoka visiems.
– Ar jaučiate skraidančio personalo trūkumą?
– Šiai dienai turime sukomplektuotas dvi „Spartan“ įgulas, arti parengimo pabaigos trečioji. Turint vieną lakūną instruktorių, sudėtinga organizuoti jaunų lakūnų rengimą.
Dėl griežtų skrydžių saugos reikalavimų skrydžiams į Afganistaną vykdyti skiriamos dvi įgulos. Kai abi įgulos išskrenda, personalo rengimas sustoja.
Tęs bendradarbiavimą
– Kaip miesto gyvenime dalyvauja AB kariai ir kuo ateityje galėtų prisidėti?
– Per tris vadovavimo savaites spėjau suprasti, kad bendradarbiavimas su miestu yra glaudus, todėl esu tikras, kad jis ir toliau tęsis.
Ir toliau organizuosime bendrus renginius, lankysime mokyklas, vaikų namus.
Jei turime galimybę prisidėti, tą ir darome: nebūtinai finansais, bet ir teikiamomis paslaugomis, vizitais bei bendrų renginių organizavimu.
Idėjų tikrai turime, tačiau kol kas nenoriu apie tai kalbėti – tebūna tai staigmena.
– Esate lakūnas, ore praleidęs apie 2000 valandų, skraidėte orlaiviais Cessna-172, L-29, L-39, MiG-21, Su-22. Kada skridote pastarąjį kartą?
– Jeigu neklystu, 2007 metų gegužę skridau L-39ZA antroje kabinoje.
Negaliu atimti lakūnų duonos vien dėl to, kad noriu pats patirti skrydžio malonumą. Vadas turi dėti visas pastangas tam, kad AB turėtų techniškai tvarkingus orlaivius, pakankamai aviacinių degalų, o lakūnai galėtų skraidyti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
GRĮŽIMAS: Lietuvos KOP Aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas Vidmantas Raklevičius į Šiaulius grįžo po aštuonerių metų.
SITUACIJA: "Progresas didelis, bet dar yra, ką tobulinti. Viskas remiasi į finansinius išteklius" – sako KOP AB vadas pulkininkas leitenantas Vidmantas Raklevičius.
