Naujausios
Darbo birža talonais stabdo bedarbių upę
Nenorintys būti skolingi valstybei už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) apskrities bedarbiai jau antra savaitė plūsta į darbo biržas. Šiaulių darbo birža turėjo dirbtinai „užtvenkti“ besiregistruojančiųjų srautą — įvedė talonus. Nes tiek, kiek ateina, sugeba užregistruoti tik pusę. Nors daugelis iš atėjusiųjų nepretenduoja į bedarbio pašalpą, vis dėlto vėliau galės gauti įvairių pašalpų.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Turėjo „užtvenkti“ srautą
Šiaulių darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Genadijus Novikovas prisipažįsta, kad realaus plūstančiųjų į Darbo biržą kiekio iš dienos skaičių nesimato vien dėl to, kad visų atėjusiųjų nepajėgia iš karto registruoti. Žmonėms dalijami talonai, į talonų eilę žmonės surikiuoti iki gegužės mėnesio.
„Turėjome dirbtinai užtvenkti srautą, nes nesuspėtume registruoti visų“, — sakė direktoriaus pavaduotojas G. Novikovas.
Kovą vidutiniškai ateidavo per dieną registruotis po 70 — 80 bedarbių. Prasidėjus PSD bumui, dienos skaičiai dabar išaugo iki 150 žmonių.
„Jeigu nebūtume užtvenkę, registruotumėme po 300 per dieną“, — spėja pavaduotojas G. Novikovas.
Vieną žmogų užregistruoti biržos darbuotojai užtrunka apie 20 minučių.
Šiaulių miesto ir rajono nedarbo lygis balandžio pradžioje buvo 12,7 procento. Padaugėjus besiregistruojančių procentas taip pat auga.
Turi nelegalų darbą
Joniškio darbo biržos direktorė Raimunda Eugenija Falkauskienė skaičiuoja, kad per pirmąjį ketvirtį biržoje užregistruodavo vidutiniškai po 11 žmonių per dieną. Kovo 29— ąją, kai žmonės sužinojo, jog skola valstybei tik auga, į Joniškio darbo biržą per dieną jau kreipėsi 24. Rekordiškas užregistruotųjų skaičius buvo balandžio 6— ąją, kai biržoje užregistruoti 43 žmonės.
„Padaugėjo net kelis kartus. Žmonės supykę, sako, kad atėję, nes Kubilius liepė, o tai reiškia ne ieškodami darbo, o dėl draudimo“, — sakė R. E. Falkauskienė.
Pasak jos, net du trečdaliai iš besiregistruojančiųjų kreipiasi būtent dėl PSD. Už pernai metus kiekvienas iš jų valstybei jau liko skolingas po 864 litus.
Pašalpų skaičiaus atėjusieji neturėtų labai padidinti.
„Ateina dešimt ir daugiau metų nedirbę žmonės, kai kurie iš viso nebuvo dirbę. Tokiems pašalpos nepriklauso. Bedarbio pašalpa priklauso tik tiems, kurie per paskutinius trejus metus dirbo ne mažiau, nei 18 mėnesių. Dalis besiregistruojančiųjų ką tik grįžę iš užsienio. O iš to, kaip žmonės skuba greičiau užsiregistruoti, pyksta, kad reikia palaukti, darome išvadą, kad daugelis jų turi nelegalų darbą ir turi iš ko gyventi“, — sakė Joniškio darbo biržos vadovė.
Joniškio rajone nedarbo lygis šiuo metu siekia 15,9 procento. Per savaitę bedarbių skaičius išaugo pusę procento: balandžio 1— ąją nedarbo lygis buvo 15,4 procento.
Valstybė praloš per socialines kompensacijas
Radviliškio darbo biržos direktorė Irena Urbelienė skaičiavo, kad iki bumo kovo 22 — 26 dienomis užregistravo 70, o jau balandžio 5 — 9 dienomis užregistravo 116 bedarbių.
Per dieną anksčiau užregistruodavo vidutiniškai po 15 žmonių, o balandžio 6— ąją užregistravo 37 bedarbius.
„Mūsų rajonas kaimiškas, tikrai neitų taip žmonės registruotis į darbo biržą, nes turi savo namų ūkiuose begales darbų, iš savo namų ūkių ir pragyvena. Moteriai, turinčiai kelias karves, būrį vaikų ateiti registruotis į Darbo biržą gaila laiko. Joms darbo ieškoti nereikia, jos jo turi namie. Neprotingai padarė valdžia padarydama tiek žmonių skolininkais“, — sakė direktorė I. Urbelienė.
Direktorė įsitikinusi, kad valstybei neapgalvotas žingsnis kainuos žymiai daugiau, nei ji surinks PSD mokesčio.
„Kas kad daugeliui bedarbio pašalpos nepriklausys, bet priklausys kitokios — socialinės kompensacijos. Užsiregistravę darbo biržoje po pusės metų jau gali pretenduoti į pašalpas už vaikus, jų nemokamą maitinimą, malkas, komunalinius patarnavimus. Valstybė sumokės per pašalpas daugiau, nei gaus iš bedarbių. Valstybė dėl tokio neapgalvoto įstatymo daugiau praloš, nei išloš. Toks įstatymas labai įpykdė žmones“, — mano I. Urbelienė.
Radviliškio rajone šiuo metu nedarbo lygis išaugo iki 13,1 procento. Iki PSD bumo rajone nedarbo lygis buvo 12,4 procento. „Paprastai pavasarį nedarbo lygis dėl atsiradusių darbų visada mažėdavo, o šiemet auga ir dar augs“, — prognozuoja direktorė I. Urbelienė.
Išaugo dvigubai
Kelmės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Rita Sakalauskienė lygino, kad per sausį biržoje užsiregistravo 303 rajono bedarbiai, vasarį — 300, kovą — 311 arba po keliolika žmonių per dieną. O jau nuo kovo 29 dienos į rajono darbo biržą ateidavo vidutiniškai po 50 žmonių per dieną. Nuo balandžio 5 iki 9 dienos užsiregistravo 157 žmonės. Nuo kovo 29 iki balandžio 2 dienos — 144 žmonės. Kai kovo 22 — 26 dienomis užsiregistravo tik 68 Kelmės rajono žmonės.
Kelmės rajone balandžio 1 dieną nedarbo lygis buvo 16,7, kai kovo 1 dieną nedarbo lygis siekė 15,9 procento.
„Pagal paskutinių savaičių srautus galime daryti išvadą, kad nedarbo lygis rajone dar gali išaugti“, — sakė pavaduotoja R. Sakalauskienė.
Pakruojo darbo biržoje užsiregistravusiųjų skaičius per pastarąsias dvi savaites taip pat išaugo dvigubai. Pakruojo darbo biržos direktorė Stasė Laurušienė informavo, kad kovo 20 — 25 dienomis rajono Darbo biržoje registravosi 40 žmonių. O balandžio 6 — 9 dienomis — 82 žmonės.
Pakruojo rajone šiuo metu nedarbo lygis 12,7 procento. Atsiradus pavasario darbams padaugėjo rajone siūlomo darbo.
Akmenės rajone nedarbo lygis išlieka aukščiausias iš visų apskrities rajonų — 18,9 procento. Akmenės darbo biržos direktorius Algis Rudys sako, kad iki PSD bumo į Darbo biržą registruotis ateidavo iki 60 žmonių per savaitę. Paskutines dvi savaites bedarbių skaičius per savaitę perkopė 80.
BIRŽA: Nenorintys likti skolingi valstybei už Privalomąjį sveikatos draudimą žmonės varsto Darbo biržų duris.
Jono TAMULIO, Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
