Naujausios
TEMĄ PASIŪLĖ SKAITYTOJAI
Darbo birža reikalauja grąžinti pinigus
Kelmiškę ištiko šokas, kai Kelmės darbo biržos darbuotoja pranešė apie jai neteisėtai išmokėtą bedarbio pašalpą. Pašalpa mokėta prieš trejus metus. O neteisėtai todėl, kad moteris turėjo ūkininko ūkį ir pašalpa jai nepriklausė. Moteris 4000 litų turės grąžinti geruoju arba per teismą. Darbo biržoje nuramino: „Nenusiminkite, jūs ne viena — jūsų 22“. Tokių skolininkų yra visame krašte.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas
„Masinis reiškinys“
Šiuo metu dirbančią moterį reikalavimas grąžinti pinigus šokiravo. Kelmės darbo biržos kliente ji buvo nuo 2006 metų rudens iki 2007 metų pavasario. Tris mėnesius jai mokėta po 850 litų, sekančius tris — po 500 litų.
„Neprisistačiusi moteris pareikalavo būtinai ateiti šią savaitę. Kodėl praėjus beveik trejiems metams Darbo biržos darbuotojai atsibudo? Registruojantis konsultantas net nepaklausė, ar tą ūkį turiu. Būčiau pasakiusi, nes neturėjau tikslo apgaudinėti — jie viską apie mus žino. Kai reikėjo sąskaitos numerio, pažiūrėję kompiuteryje iš karto pasakė kokiame banke“, — “Šiaulių kraštui“ pasakojo moteris.
Ji neneigia turinti 25 hektarus žemės. Tačiau moteris teigia žemės nedirbanti, iš jos pajamų neturinti — žemė nedeklaruota, o pievomis naudojasi sesuo.
„Gal ir mano pačios neapsižiūrėta, nes žemės nedirbu. Bet yra konsultantai, kurie duomenis tikrina. Kažkas iki galo neatliko savo darbo ir už klaidas turiu mokėti aš. Būčiau viena tokia, bet dabar yra 22 žmonės. Vadinasi, tai masinis reiškinys“, — daro prielaidą buvusi bedarbė.
Ji nesijaučia apgavusi valstybę — prieš tapdama bedarbe dirbo prekybos centre, gaudavo 1400 litų ir valstybei mokėdavo mokesčius. Kaip dabar pasielgs, kelmiškė svarsto.
„Nebuvo galimybės kontroliuoti“
Taip teigia Stasys Povilaitis, Kelmės darbo biržos direktorius.
„Negalėjome sukontroliuoti ūkininkų. Kompiuterinės sistemos kaltė, ji strigo. Tik metų pradžioje programa galutinai sutvarkyta“, — tvirtino direktorius.
„Darbo ieškančio asmens kortelėje skyrelyje “Darbinė veikla“ išvardintos veiklos. Jei jų žmogus turi, langelyje padeda įstrižą kryžiuką, jei neturi, langelį palieka tuščią. Kelmiškės kortelėje, pildytoje 2006 metų spalio 23 dieną prie nuorodos apie individulią įmonę tuščia, vadinasi neturi, prie ūkininko ūkio — tuščia“, — sakė direktorius.
Kadangi žmogus kortelėje savo parašu patvirtina, kad duomenys teisingi, S. Povilaitis mano, jog žmogui ir tenka atsakomybė. Kas dabar kaltas — valdininkas, žmogui visko nepaaiškinęs, ar pats klientas, neatkreipęs dėmesio, anot direktoriaus, sunku nustatyti.
„Mes tik draugiškai, švelniai žmonių prašome grąžinti. Galima ir dalimis“, — vis akcentavo direktorius.
Švelniai ar ne, bet 22 kelmiškiams teks grąžinti anksčiau gautas bedarbio pašalpas. Ir suma nemenka — apie 50 tūkstančių litų.
Pajamos nesvarbu, užtenka fakto
Kodėl anksčiau kompiuterizuotai nebuvo galima tikrinti ūkininkų ūkių registro duomenų, pasak Živilės Brazaitytės, Lietuvos Darbo biržos juristės, reikia klausti informatikų.
„Žmogui reikia pažymėti, ar turi individualią įmonę, ūkininko ūkį, verslo liudijimą, autorinę sutartį. Greičiausiai nebuvo pažymėta, kad turi ūkį, o kai atsirado galimybė patikrinti, automatiškai išlindo duomenys. Tai yra duomenų slėpimas“, — tvirtino juristė.
Kiek tokių bedarbių „iš praeities“, Ž. Brazaitytė negalėjo pasakyti. Tačiau neteisėtai mokėtas pašalpas reikės grąžinti nepriklausomai nuo to, ar žmogus iš ūkininko ūkio turėjo pajamų, ar ne.
„Pajamų netikriname. Yra ūkininko ūkio įstatymas, kuriame pasakyta: ūkininko statusą fizinis asmuo įgyja nuo ūkio įregistravimo ūkininko ūkio registre. Kai pamatome, reiškia, žmogus yra ūkininkas, o ūkininkas yra fizinis asmuo, kuris verčiasi žemės ūkio veikla“, — sakė juristė.
Paklausta, kas laukia negrąžinus pašalpų, Ž. Brazaitytė atsakė kaip tik rašanti ieškinį Jonavos apylinkės teismui.
Programa pavėluota
Šiaulių darbo biržoje atsirado 19 bedarbių, kuriems teks grąžinti išmokėtas pašalpas. Genovaitė Kuprevičienė, biržos direktorė patikslino: 13-ka jau gražino, kiti atiduos dalimis ir tik vienas ūkininkas nesutinka grąžinti.
Pasak direktorės, vieniems tėvai buvo žemės nupirkę, kitiems dovanojo, vaikai susitvarkė ūkininko pažymėjimą ir neskaičiavo, kad čia ūkis. O kol nebuvo ūkininko ūkio registro, duomenų nebuvo galima patikrinti. Prie registro prisijungta šių metų kovą.
Ar tokia kontrolė nėra skylėto biudžeto lopymas bet kokia kaina?
„Tai ne dėl sunkmečio. Tiesiog kontrolės programa pavėluota“, — mano G. Kuprevičienė.
Kontroliuoti buvo galima
Pradėjus domėtis, kiek duomenis galimai nuslėpusių ūkininkų yra kituose rajonuose, įsitikinome: duomenis buvo galima kontroliuoti ir be kompiuterinės programos.
Pakruojo darbo birža rado 8 bedarbius, nenurodžiusius turint ūkį. Penki iš jų pašalpas jau grąžino. Pastebėjus, kad skaičius, lyginant su Kelme, yra nedidelis, Stasė Laurušienė, biržos direktorė paaiškino, kad duomenys buvo tikrinami visada.
„Kol nebuvo ūkininkų ūkio registro, ūkius registruodavo Savivaldybių žemės ūkio skyriai, bedarbių sąrašus derindavome su jais“, — sakė direktorė.
Panašiai dirbo ir Radviliškio darbo birža — čia yra keturi skolininkai.
Vaikščioti ... nešiuolaikiša
Pakruojiečių ir radviliškiečių patirtis tikrinti duomenis Kelmės darbo biržos direktoriaus S. Povilaičio labai nepaveikė.
„Pas mus didelis skaičius bedarbių. Kiekvieną dieną eiti (į žemės ūkio skyrių — red. past.)... Išimtinom dienom nueidavome. Bet nesistemingai... Vaikščioti nelabai šiuolaikiškai gal...“.
PURTYMAS: Darbo birža ėmė judinti buvusius bedarbius — dešimti tūkstančių jiems išmokėtų pašalų reikalaujama grąžinti valstybei.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
DIREKTORIUS: Kelmės darbo biržos direktorius Stasys Povilaitis priskaičiavo daugiausiai skolininkų. Tačiau savo darbuotojų aplaidumo neįžvelgia — kalta kompiuterinė programa.
SKOLA: Jei kompiuterinė kontrolės programa būtu įdiegta lygiagrečiai su ūkininkų ūkių duomenų registru, šiandien buvusiems bedarbiams nereikėtų piniginių atverti.
Reginos MUSNECKIENĖS ir redakcijos arch. nuotr.
