Darbas pabėgėlių registracijos centre: jų daug ir visi pervargę

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Kultūros skyriaus tarnautoja, dabar tvarkanti pabėgėlių dokumentus registracijos centre, Edita Ramanauskienė: „Vis dažniau vietoje „spasibo“ išgirstu šiltą ir nuoširdų „ačiū“.

Atidarius Ukrainos karo pabėgėlių registracijos centrą, jame migracijos dokumentus tvarko ne tik Migracijos departamento darbuotojai. Jiems į pagalbą atėjo ir kitų valdiškų institucijų tarnautojai. Viena iš jų – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Edita Ramanauskienė, savo įspūdžius jautriai surašiusi feisbuko paskyroje.

E. Ramanauskienė pabėgėlių centre dirba nuo 15 iki 22 valandos. Moteris pasakojo, kad darbas centre yra persmelktas įvairių emocijų. Grįžus namo be vaistų nesiseka užmigti. Be to, ji – visai kitos srities valstybės tarnautoja, tad tenka dirbti su migracijos informacine sistema ir kartu mokytis.

Trečią centro darbo dieną Edita socialiniuose tinkluose pasidalijo jautriu įrašu apie savo darbą.

„Trečią dieną Šiaulių karo pabėgėlių centre registruoju pasitraukusius iš Ukrainos. Jų daug ir visi pervargę. Registracijos procedūra netrumpa, bet suaugusieji kantrūs ir pasiruošę laukti kiek reikės. Net šunys elgiasi taip, lyg suprastų, kas vyksta – guli tyliai šeimininkams ant kelių ir stebi. Vaikams laukti daug sunkiau. Vyresni dūksta žaidimų zonoje, bet mažiukai verkia ir jokie žaislai ar kitokie bandymai nukreipti dėmesį nebepadeda. Vakarais jie tiesiog užmiega ant rankų. Mamos išsekusios, pasitaiko, kad ir pačios pratrūksta verksmu. Paauglių, prigludusių prie tėvų peties, akys liūdnos, žvilgsniai nepaaugliškai rimti.

Visus šiuos žmones reikia nufotografuoti, paimti pirštų atspaudus, parašus. Ukrainiečiai draugiškai paaiškina vieni kitiems, kaip tai padaryti, nors yra šias procedūras prižiūrintys savanoriai. Po daugybės žingsnių MIGRIS sistemoje, dokumentų skenavimo ir kopijavimo, atspausdinu migracijos kortelę, atiduodu atsiprašydama, kad taip ilgai viskas užtruko. Vis dažniau vietoje „spasibo“ išgirstu šiltą ir nuoširdų „ačiū“. Atsisveikinam su palinkėjimais visa ko geriausio. „Do pobatchennja“. Po 22 valandos palieku registracijos centrą. Per dieną žiūrėjusi į kompiuterio ekraną, prieš miegą prisimenu visų aptarnautų žmonių veidus. Laimingai visiems...“